SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-07-25 nr. 578

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Monika Krikštopaitytė
Jaunų dienų vaizdai
6

Muzika 
• Užsienio festivaliuose
• Edmundas Gedgaudas
Nidos popietės ir vakarai
5
• Pirmosios "Palangos vasaros naktys"
• Muzika Ravensbriukui
• Šv. Kotrynos bažnyčia. 19847
• KONCERTAI

Dailė 
• Armina Jonušaitė
Gyvybinga tradicija
1
• Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Kristina Stančienė
Nauji atradimai II
• Mobilūs žaidimai3
• PARODOS

Literatūra 
• Mano išsilavinimas: sapnų knyga1
 Vytautas P. Bložė8
• Jaano Krosso spyriai pastalėje1
• Dailės žurnalas

Teatras 
• Zuikių medžioklė
• Dramaturgijos vaikų, paauglių ir jaunimo teatrui konkursas2
• SPEKTAKLIAI4

Kinas 
• Vasaros filmai2
• Kaip pasivyti save?
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Literatūra

Vytautas P. Bložė

Pamažu išgėrėm sūrų ir juodą vandenį

[skaityti komentarus]


tą vakarą Austra Vamzytė pasižiūrėjo į saulę ir pasakė, kad bus labai didelė audra
(jinai jau buvo grįžusi ir gyveno vėl savo namuos)
saulė leidosi tamsiai raudona, ir jūra buvo kažkokios neįmanomos spalvos
žodžiais nepasakysi, tik parodysi su išgąsčiu balse

*
bet nuėjome visi miegoti, vyras grįžo pristatęs į kombinatą antis iš fermos
ir buvo galutinai girtas, taigi nukrito su visais drabužiais ir miega
naktį girdžiu, kad labai vėjas daužosi, klebina ir klebina langines, įeinu į mamos kambarį
mama jau nemiega, sako, labai tranko langinę vėjas, išeik, uždaryk ją ir užkabink

*
išeinu, o jau jūra liejasi, visas kiemas tamsoj baltas, pilnas vandens
ir liejasi keliuku pro tvartą žemyn į laukus
mes gyvenom kiek aukštėliau prie kopų, o per kopų tarpus ir plyšius
griūte griuvo bangos ir liejosi liejosi

*
vėjas verste vertė nuo kojų, laužė ir nešė medžių šakas, mušė skaudžiai lyg rykštėm per galvą
užkabinau uždarius mamos langinę ir įpuoliau vidun
ir užsidegę žiburį (elektros tada dar neturėjom) su mama klausėmės ir aimanavome
jinai papasakojo, kad jos tėvo tėvo tėvo laikais, prieš kokį 150 metų, buvo išsiliejusi jūra

*
paskui man toptelėjo: kaip gyvuliai? juk kaip tik buvom pasisėję rugių ir visą mėšlą iš tvarto išvežę ant
lauko
taigi tvarte dabar gili duobė, prigers gyvuliai
einu su liktarna į tvartą, tikrai, tenai tvanas, gyvuliai sienom lipa
bandau ką nors daryti, bet ne mano jėgom, puolu vėl į trobą
bandau kelti vyrą, tas knarkia girtas ir nepažadinamas
purtau, daužau, verkiu, šaukiu, jis nepažadinamas, o Rimutis jau buvo grįžęs iš kariuomenės demobili-
zuotas, iš to povandeninio atominio laivo, jau be sveikatos, dėl to ir paleistas anksčiau, bet
jis susidėjo su ta Katre, gyvanašle su vaiku, ir išėjo pas ją gyventi į Liepojų, taigi Rimos
nebuvo vėl

*
pagaliau tėvas prabudo, girtas visai nuėjo į tvartą (aš tada vedžiau net dienoraštį: kiek dienų jis geria, kiek
ne, kad skiriantis galėčiau pateikti: daugiau girtas, negu negirtas) įbrido į vandenį
ir ėmė gaudyti ir padavinėti vištas, paršiukus, o mes su mama juos nešti į verandą, paskui ir veršį išvedė ir
pririšom šalia verandos atitvėrę (troba buvo kiek aukščiau), buliuką ir karvę, sunkiausia
buvo su senąja kiaule, neina iš tvarto,
nors užmušk, jau skęsta visai, tik ausys plaukia liktarnos paviršiuje
o vis tiek turi jėgos, laikosi, neišplukdysi

*
nusiplūkėm visi šlapi, kol galų gale
kiaulė pailso ir ištempėm
į atitvertą gardą trobos ir verandos kampe
dabar senis nuėjo ir vėl nugriuvo girtas, ir miega

*
tada aš eisiu, sakau, kaip ana močiutė, kur prie pat jūros gyvena
randu ją pro langą išlipusią vos gyvą užsikabinusią ant dėžės, nusidaužiusią, plaukte plaukiančią
kol nuėjau, du kartus vėjas partrenkė, užgesino liktarną
o ji nubudo, kai pro langus į vidų įgriuvo jūra, išmušusi langus nuo savo pusės

*
atitempiau močiutę pas save į mūsų trobą ir tada nubėgau pas tuos
su kuriais vyras vežė tuos pyliukus į kombinatą, pas šoferį, ir su kuriais paskui visą dieną gėrė: pas juos
du maži vaikai, troba lūšnelė, jie ten apsigyveno, niekieno troboj
abu su žmona girti, sakau, gyvi prigers

*
troba pilna vandens, prikeliu juos, jie pasigriebę vaikus iš lovos
puola bėgti pas mus, o vanduo viską paskui tik neša iš jų trobos
plėšia vėjas nendres nuo stogo, jie daugiau ir nebegrįžo į tą savo lūšnelę
krosnis sugriuvo, langus išlaužė, jiem davė paskui šiokį tokį butą Būtingėje

*
įsikuria jie laikinai kitam gryčios gale, gerajame gale
tiesa, dar prieš tai vėjas atplėšia priekinės verandos duris
išlauždamas su visa stakta, baisus skersvėjis
atverčia virš laiptų aukšto dangtį, sakau, nuneš stogą

*
ir bus po trobos, iš visų jėgų
bandau uždaryti duris, prisišaukiu motiną, liepiu jai laikyti
pati ką nutverdama tempiu kas sunkesnio ir verčiu ant tų durų
bet kaip duos didesnis gūsis, ir mes, ir viskas lekia šalin, ir aukšto liukas vėl keliasi
*
mama laiko iš visų jėgų, o aš vėl žadinu senį
o jis knarkia, net audros staugimą prarėkdamas
purtau, mušu, šaukiu, jis verčiasi ant kito šono
duoda atgal, rėkia ir vėl knarkia toliau

*
vis tiek prižadinau, jis paėmė kirvį, vinių, lentų
ir užkalė priekinės verandos duris (nuo jūros pusės) su visa išlaužta stakta
ir vėl nuėjo, nugriuvo ir miega
tada ir parsivedžiau tuos jo sugėrovus su vaikais pas mus į kitą galą

*
o Vamzytė su vyru ir vaikais, pašokusi (jų troba buvo kaip tik dauboj, prie pat didelės kopos, jau
semiama visai)
išbėgo viską palikusi laukais į Būtingę
bet jau kanalai buvo pilni vandens, jie be žiburio tamsoj, vandeny, brisdami ligi pusės su vaikais, aukštyn
iškeltais
nebematė, kurioj vietoj kanalai, ir vos nenuskendo

*
tik švintant pasiekė vos gyvi Būtingę, ten vieni tokie juos priglaudė, o kitus prie Šventosios
jau gelbėjo kareiviai motorinėm valtim, visokiais
pontonais, nešė ir tempė iš apsemtų namų, nes upė
išsiliejo, apsemdama viską, pavirsdama jūra ir susiliedama su ja

*
Austra taip buvo išgąsdinta, jog po tos nakties daugiau ir nebegrįžo pajūrin
taip ir liko su vaikais gyventi Būtingėje, o paskui išsikėlė į Latviją
taigi Leiniekų kaip ir neliko: vieni Švedijoj, kiti nebegrįžo iš Sibiro ar kur kitur, Latvijoj, apsigyveno
o paskutines dar kelias šeimas išbaidė tas jūros išsiliejimas tą naktį

*
rytą kiek užmigom, žiūrim, jau vėjas mažesnis, jūra nebelipa
iš krantų, o kiemas visas užneštas ilgiausiom kopų žolių šaknim ir smėliais
kitur išraustos didžiulės duobės, visos malkos išneštos ir nuplukdytos kanalais, o mano iš vakaro sėti
rugiai
nunešti, kiek plūgo siekta, su visa žeme, paskui tiktai keli grūdai

*
kur buvo akmenų krūva, užkliuvo
sudygo ir kitais metais iš akmenų išaugo keli aukšti stiebai, kelios varpos
lingavo vienišos, visa mūsų duona
o šulinys

*
pilnas jūros vandens (kaip ir visi šuliniai aplink), nėra ko
gerti, obelys, gavę jūros
sūrumo šaknimis, greit nudžiūvo
viską reikėjo valyti, grėbti, rinkti, ieškoti net už kelių varstų laukuos

*
iš abiejų pusių tyvuliavo jūra, mes buvom nerijoje
bet pamažu dangus prasiblaivė, jūros grįžo į savo
vietas, vyras buvo blaivas, atvažiavo Rimutis
(paskui jie su tėvu prikirto ir parvežė šešiasdešimt metrų malkų, mat vėjas išguldė miškus, ir leido žmo-
nėms laisvai valyti juos malkoms ir vežtis kiek nori, net iš kitų respublikų valė tuos
miškus ir vežėsi malkas)

*
tiesa, Rima atvažiavo dar ne taip greit
nes Liepojuje iš ryto buvo užverstos gatvės
stulpais ir medžiais, o plentas irgi, visur
buvo mesta kariuomenė, kol sutvarkė, atstatė viską

*
Palangoj nunešė jūros tiltą, tik Šventosios
nebaigto uosto tiltas buvo be dangčio
nebuvo ką nuplėšti, seni akmenys tarp ąžuolinių polių žali apsamanoję
pripratę prie vandens atlaikė viską

*
paskui po kelių dienų vėl buvo pranešta, kad bus audra
jau buvo ir pasiruošta, ir mes pasiruošėm
bet nieko nebebuvo, jūra dūko, bet buvo, buvo jau pavargusi
ir nebelipo virš kopų

*
pamažu išgėrėm sūrų ir juodą vandenį, kol šuliny jis vėl pasidarė saldus
dar viskas mums laimingai pasibaigė
ir tada jau laukėme gaisro
žinojome, kad jis bus

1980.X.18.
 

Skaitytojų vertinimai


1894. Axel2003-07-30 13:17
Nuostabi publikacija. Dar geresnė nei litmenyje. Bložė - vienas geriausių dabarties poetų.

1895. Taukas :-( 2003-07-30 21:30
Sakai, dabarties????????????? 1980 metais?????? Bložė geras praeities poetas. Nei šis, nei tas. Viskas, ką dabar jis rašo, jau buvo jo parašyta. Jau atsibodo tas jo žaidimas archajinėm datom. Galėtų ir parašyt ką nors pats....

1899. Marcenas Faidas2003-08-03 12:53
salduuuuus mieli kliedesiai; plg. Milasiu, Plateli. Jokios strukturos, muzikos, poetinio vibravimo.

1900. M. Faidui su užuojauta2003-08-04 00:51
Matyt, neseniai esi stiprokai gavęs plyta per neatsparią makaulę, tai ir pliurpi tokias apgailėtinas nesąmones. Kalbos apie muziką ir vibravimą - tarsi santechniko, drebančiom rankom apkabinusio vonios gyvatuką.

1906. saul2003-08-15 21:44
Cia yra l. gerai, kas supranta. Ne eilerastis, gal miniatiura ? Ispudis, vaizdas, (sugalvojau) - susigeria i oda, lieka prigludes prie sirdies.

4561. vane2005-03-10 16:47
neradom ko ieskojom.tai va nerealiai nesuprantu.tai kai man jaustis?

4562. zoska :-( 2005-03-10 16:48
tai ka dar nesudejot apie miniatiura nerealiai reikia nerealiai

15503. 1 po Ciurlionio :-) 2009-01-03 08:26
Jega,stabilumas, ryztas jauciasi. Viskas kas arxaiska yra dabarties pamatai. Vedda i tiesa.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 86 iš 86 
7:59:04 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba