SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-10-28 nr. 681

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Laima Kreivytė
Tekstilė kitaip
16

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Išliks ilgam
1
• Fleita – egzistavimo pasaulyje būdas5
• Armonų trio pristatė lietuviškos muzikos CD2
• Nacionalinio simfoninio orkestro staigmenos
• Nijolė Nevčesauskienė
Vaizdo ir garso impresijos
• KONCERTAI

Dailė 
• Nika Žlabytė
Korektiška natūra su įžeidžiančiais apvalumais
2
 Dovilė Tumpytė
Regima ir menama
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Audronis Liuga
Įkyrios mintys
14
• Rasa Vasinauskaitė
Bendros vertybės ir teatro pasiūla
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Nematomų pasaulių atspindžiai
• Nebyliojo kino festivalis "Tylos garsai"1
• Brandi ir pasitikinti savimi3
• Istorijos apie istoriją2
• Kvietimas dalyvauti koprodukcijos forume
• Atminties labirintuose lengva pasiklysti
• Išankstiniai festivalio "Versmė" skaitymai
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Apie gero skonio būtinybę
11

Anonsai 
• Kultūros ministerija priima pasiūlymus
• Kultūros ministerija priima pasiūlymus
• Kultūros ministerija skelbia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Regima ir menama

Agnės Jonkutės paroda "Facts of inexistence" galerijoje "ARTima"

Dovilė Tumpytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Agnė Jonkutė. "Lova"

Neseniai įsikūrusios galerijos "ARTima" erdvės transformuotos menininkės Agnės Jonkutės projekto "Facts of inexistence". Agnė Jonkutė – viena kūrybingiausių jaunosios kartos Lietuvos menininkių, tikslingai ir kryptingai ieškanti atsakymų arba užduodanti klausimus per kūrybą. Savo sumanymams įgyvendinti autorė renkasi įvairias išraiškos priemones – tapybą, videomeną, performansus. Neretai savo projektuose menininkė bendradarbiauja su Žygimantu Medeliu, o jo tekstai generuoja papildomas prasmes.

Menininkė laikosi nuostatos, kad menas nėra savirefleksija, bet savęs keitimas, kaip 8-ajame dešimtmetyje prasitarė Johnas Cage’as. Jau kelerius metus Agnė renkasi autokoncepcijos temą. Psichologų ir filosofų įvardintą autokoncepciją, kuri nusako individo savivoką, priklausančią nuo asmeninio požiūrio į save (kaip aš matau save), socialinės savivokos (kaip kiti reaguoja į mane) ir autoidealo (koks aš norėčiau būti), Agnė laiko savivokos ir savikaitos instrumentu kūryboje.

Tyrinėdama autokoncepcijos temą, prieš kelerius metus menininkė darė projektą, taip ir pavadintą – "Autokoncepcija": autorės žvilgsnis drobėse fiksavo sulankstytus baltus vyriškus marškinius. Tuomet menininkė rašė: "Anot S. Osten, aplinka ir aplinkiniai mus domina tiek, kiek randame jų bendrumo su mumis. Pasaulis stebina savo įvairove, bet pro daugelį dalykų praeiname, mažai kas sudomina. Kodėl atkreipiame dėmesį būtent į tuos dalykus? Galima teigti, kad viskas, kas yra daroma – autoportretas, savotiškas atspindys to, kas artima. <...> Savo kūno kontūro apibrėžimas kaip savasties suvokimas – galimybė tikėti, kad dirbama "apie save", t.y. apie tai, kas apčiuopiama ir matoma. Autoportretuose nenaudojamas savo veido atvaizdas, nes veidrodis atspindi nebūdingą veido išraišką."

Personalinėje parodoje "Facts of inexistence" Agnė Jonkutė pratęsia savivaizdžio (arba "aš vaizdo") stebėjimą ir ieškojimą nevaizduodama, o tik palikdama savęs buvimo pėdsakus vaizde. Tai medijuoti vaizdai, kuriuose svarbus tiesioginis menininkės ir materijos sąlytis. Erdvėje instaliuoti tapybos darbai sukuria jusliško patyrimo lauką, kuriame juntama tai, kas neregima. Agnė aliejumi ant drobės perkelia išgulėtas savo miegančio kūno žymes: fotografiniu-tapybiniu žvilgsniu menininkė užfiksuoja pačios palytėtas, nugulėtas, numiegotas, nusapnuotas pagalves, paklodes, lovas, prabylančias raukšlėmis. Autorės darbai verčia prisiminti Žilvino Kempino "Fosilijas" – menininkas gipso atliejose įamžino paskutiniojo XX a. dešimtmečio meno terpės žmonių veidus, padarydamas jų negatyvinius atspaudus: tokie darbai kalba apie nesaties ir esaties santykį, įvykus žmogaus kūno ir medžiagos sąlyčiui, – fiksuojamas momentas, kurio jau nebėra. Agnės darbuose autentiškas kūno žymes pataluose (tuo arba patiki, arba ne) medijuoja tapyba. Atsiranda dar vienas aspektas – tai nesąmoningo, sapno būsenoje esančio žmogaus atspaudai, rodos, praveriantys suvokimo plyšį į pasąmonę ir metatikrovę. Neatsitiktinai tapybos darbų ciklas pavadintas "Facts of inexistence". Inexistence, kaip priešinga ir kartu paralelinė egzistencijos reikšmė, esatis ir nesatis vienu metu, regima ir menama, atsiranda drobėje. Tai savęs, kaip visumos, suvokimas ir keitimas iš naujo.

 

Skaitytojų vertinimai


5677. tomas iš mažosios t2005-10-31 15:47
agnes hp http://surface.lt/agne/ "facts of inexistence" hp http://surface.lt/inexistence/

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
7:58:16 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba