SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-03-04 nr. 651

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Agnė Narušytė
Tarp buvusio ir būsimo
6
• Gerbiami skaitytojai,6

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Ta pati ir kitokia muzika
1
• Živilė Ramoškaitė
Mintys po Jaschos Heifetzo konkurso
3
• Beata Leščinska
Nuoširdumas nuginkluoja
1
• Choro kursai su britų kompozitoriumi ir dirigentu Bobu Chilcottu
• Klaipėdos muzikinio teatro gatrolės Vilniuje1
• Eduardo Balsio dainų koncertas1
• "Garsai ir judesiai"
• Jurgis Gaižauskas ir jo atžalynas1
• KONCERTAI1

Dailė 
 Pillė Veljataga
Pagiriamasis žodis meistrystei
• Jurga Armanavičiūtė
Asambliažo istorijos
7
• Ramutė Rachlevičiūtė
Baltieji iškilumai
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Juozas Erlickas ir daktaras Basanavičius
2
• "Virto ąžuolai" Jaunimo teatro scenoje
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Naujas senas kinas
2
• Thomas Mannas ir Luchino Visconti
• Ugnikalnių mylėtojams
• Meilės ir klastos šokis1
• Pietų Korėjos kino savaitė
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Dailė

Pagiriamasis žodis meistrystei

Estijos dailininko Andrejaus Balašovo paroda Užupio galerijoje

Pillė Veljataga

[skaityti komentarus]

iliustracija
Andrejus Balašovas. Dekoratyvinės statutėlės

Atidarydamas Andrejaus Balašovo parodą Užupio galerijos šeimininkas juvelyras Vytautas Matulionis retoriškai sugretino juvelyro iš Estijos kūrinius ir Vilniaus baroką. Iš tiesų maža ką bendra su estų mokyklai priskiriamais stilistiniais bruožais turintys kūriniai atliepia baroko dvasią: į galvą ateina takumo, kaitos, puošybos sąvokos. Vytautas Matulionis, pažįstamas kaip reiklus kūrybai menininkas, su pasigėrėjimu kalbėjo apie šią aukštos klasės juvelyriką, apie lieto sidabro ažūrą, panašų į voratinklį.

Mažosios plastikos kūriniuose Andrejus Balašovas naudoja senovės egiptiečių išrastą "prarasto vaško" techniką (dabar vadinama vakuumine), kuria galima išgauti subtiliausius lipdybos niuansus, kiauraraštį. Liejant vaško (ar jo pakaitalo) vietą užima metalas, forma neišsaugoma, taigi kiekvienas dirbinys yra unikalus.

Trimatė ažūrinė figūrėlė nuliejama iškart, o ne dalimis, nebūna jokių "siūlių" – visa padaryta patikimai ir ilgam, taip, kaip dirbdavo didieji meistrai. Pasak dailininko, jam norėtųsi naudoti ne ilgainiui patamsėjantį sidabrą, bet auksą.

Senieji meistrai pasikliaudavo savąja mokykla, tradicija, o novacijos atsirasdavo visų pirma siekiant pralenkti mokytoją. Nūdienos meistrams prieš akis – visų epochų ir šalių tradicijos.A. Balašovo bronzinių pilnavidurių statulėlių inspiracijos šaltinio galima būtų ieškoti ir etnokultūroje, ir XX a. pradžios modernistų kūryboje, jungiančioje aukštąjį meną ir afrikietišką primityvizmą. Dailininką domina ne tiek ekspresyvumo ir deformacijos galimybės, kiek dekoratyviniai siekiai: neproporcingai išilgintų galvų grakštumas, dideli apskriti auskarai, panašūs į indo ąsas, minkšti šešėliai figūrų torsus dengiančio reljefo paviršiuje. Kaip ir dera dvidešimt pirmo amžiaus menininkui intelektualui, A. Balašovas nardo kultūrinės atminties vandenyne ir savo kūrinių pavadinimais žadina įvairias aliuzijas: yra "Sirenos", bet ne graikiškosios, o iš slavų mitologijos, yra pirmoji pasaulio moteris "Lilit", mite vaizduojama blogio įsikūnijimu, taip pat bibliniai "Adomas" ir "Ieva", yra vienaragė būtybė, sietina su populiaraus nūdienos rašytojo kūriniu. Bet literatūrinės aliuzijos žiūrovui nėra svarbios. Atributai neneša semantinio krūvio, neidentifikuoja veikėjų – antropomorfinių būtybių archaiškai sustingusiais, bereikšmiais veidais. Keliolikos centimetrų aukščio lieto sidabro figūrėlės skirtos hedonistiniam malonumui, kurį įstengia suteikti juvelyrikos meistras. Žvilgsnis mėgaujasi kelione optiškai šiltu ir minkštu ažūriniu paviršiumi, kai kur paauksuotu, kai kur pagyvintu brangakmeniais, ir nenori sustoti – dirbinio asimetrija, plastikos amorfiškumas sugestijuoja pradžios ir pabaigos nebuvimą, metamorfozes. Virš plokščių veidų-kaukių išauga žuvies pavidalo skrybėlė arba į šonus styrančios vielų "šluotelės", vietoj kojų – žvėries nago formos atramėlės. Mintį, kad juvelyrinis dirbinys visų pirma atlieka hedonistinę funkciją, patvirtintų ir "Pagundų dvasios": šešios figūrėlės – indeliai, kuriuose galiama laikyti prieskonius – yra tikra pagunda estetinių malonumų gurmanui. Kadangi saiką sugalvojo protingi suaugusieji, o žmogaus ir civilizacijų vaikystėje vyravo dionisiškasis pertekliaus, nežaboto gyvybingumo pradas, visa ko gausa malonumą teikiantiems daiktams yra privalumas. Taigi puošnumu varžosi sidabro ir aukso spindesys, ryškiaspalviai pusbrangiai akmenys ir žėrintys brangakmeniai, detalės beveik išlenda už segės-miniatiūros rėmo, o žiedas-objektas stiepiasi aukštyn tartum pasakiškas bokštas.

Pirmapradžiam žvilgsniui į daiktus būdingos pagavos ugdymas – taip įvardyčiau iš tradicijos pasisemtą nuostatą, kurios dvidešimt pirmojo amžiaus menininką moko A. Balašovas. Belieka pridurti, kad Estijos dailės akademijoje baigęs meninio metalo studijas, Suomijoje gilinęs specialybės žinias, daugelyje parodų užsienyje dalyvavęs viduriniosios kartos dailininkas yra pelnęs Estijos juvelyrikos mokyklos pradininkės Edde Kurrel vardo apdovanojimą.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
7:56:31 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba