SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-01-06 nr. 690

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neringa Černiauskaitė
Modernizmo superžvaigždė
25

Muzika 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Prie orkestro ištakų
3
• Vytautė Markeliūnienė
Algio Žiūraičio laiškai ir prisiminimai
• Įteikti "Operos Švyturiai"6
• KONCERTAI2

Dailė 
• Eglė Mikalajūnaitė
Chameleonas gaudo žiūrovus
 Dalija Epšteinaitė
Naujametinės metamorfozės
1
• Galerijos "ARTima" akcija2
• PARODOS

Literatūra 
• Lietuvių Londone daug, Pukytė viena4
• Plakatisto sukaupta patirtis
• Petras Keidošius (1924 08 29 – 2006 01 03)
• VAKARAI

Teatras 
• Kauno muzikinis teatras viešės Vilniuje
• "Poezija ir meilė Lesbo saloje"1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Išdavystės narkotikas
• Živilė Pipinytė
Atrasti realybę, atrasti save
2
• Metafizikos triumfas
• Išeitis – bokštas
• Naujas dokumentinis filmas "Stirna"
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Asmeninė nuomonė po švenčių27

Diskusijos 
• Kodėl Respublikos Prezidentas vetavo su kultūra susijusį įstatymo papildymą?

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Naujametinės metamorfozės

Meninė komunikacija paštu

Dalija Epšteinaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ričardo Vaitiekūno darbas

Trečiojo tūkstantmečio pradžioje nė neketiname atsisakyti senesnio už mūsų erą papročio artėjant Naujiesiems metams pasveikinti mums brangius žmones, linkėdami jiems laimės, sveikatos ir kitų gražių dalykų. Sėdame prie kompiuterio ir sukuriame kažką nepaprasta, išradinga. Parinkę žaismingą spalvotą paveikslėlį arba sukūrę savąjį, prikabiname jį kaip priedą, dargi su muzika, ir smagiai siunčiame draugui, o kartu ir kitiems, kurių vardus malonu skaityti gauto pranešimo "cc" langelyje.

Tas darbas irgi reikalauja susikaupimo. Sveikindami artimuosius, bičiulius, peržvelgdami praėjusių metų sąrašą, prisimename ir tuos, kurių sąraše nebeliko, kartu prisimindami ir pralėkusius metus, dešimtmečius, mintimis sugrįždami į tuos nutolusius laikus, kai vidinės nuostatos neleisdavo Naujųjų metų proga nusipirkti kioske atviruką su smagiu nykštuku, šelmiškai pasirengusiu persukti Kremliaus laikrodžio rodyklę, arba Seneliu Šalčiu su sovietų simboliką atitinkančiais raudonais kailiniais.

Rinkdavomės meno leidinių reprodukcijas ir siųsdavome naujametinius linkėjimus su Meiseno porceliano lėkštėmis, senoviniais armėnų galvos apdangalais, svajingais barbizoniečių medžiais...

Jau 6-ajame dešimtmetyje spontaniškai ėmė reikštis noras sukurti kažką sava. Pirmieji prabilo mūsų dailininkai, mažosios grafikos kūrėjai. Siųsdami paštu ekslibrisą tarsi apeidavome cenzūrą.

Keitėsi ir naujametinių sveikinimų stilius, pavidalas. Atvirukus ėmė gaminti ne tik grafikai, tapytojai, bet ir su daile tiesiogiai nesusiję žmonės, kino scenaristai, fotografai, inžinieriai. Tyriausius linkėjimus užkoduodavome savo gamybos atvirukuose. Svarbu buvo išsaugoti žaismingumą, tarsi norint akimirkai praskaidrinti bičiulio nuotaiką. Čia kiekvienas pasitelkdavo savo "cecho" atributus. Vilniuje gyvenęs estų filologas Tõnu Kõivas naujametines šriftines kompozicijas kurdavo rašymo mašinėle. Populiarūs būdavo koliažai, sumontuotos nuotraukos, iš kelių peizažinių atvirukų sukomponuotas naujas. Ilgainiui tuometiniuose Menininkų rūmuose (dabar Prezidentūra) imtos rengti kasmetinės naujametinių sveikinimų parodos.

Popieriaus skiautės, efemeriški lapeliai su klijų ar tušo dėmelėmis – gal jie taip ir liktų senose dėžėse, maišuose ar stalčiuose, kol sudūlėtų ir būtų išmesti, nes gal nieko negalėtų pasakyti, atverti atėjusioms ir ateinančioms kartoms. Tačiau menotyrininkė Ieva Pleikienė, anais metais dar po kambarį ropojusi tapytojo Valentino Antanavičiaus dukrelė, sugebėjo perskaityti retėjančios kartos laišką. Tos kartos pastangas laisvai, nesuvaržytai bendrauti ji pavadino "Menine komunikacija paštu", iššifravo, sugrupavo. Nemažai pastangų pareikalavęs darbas pelnė Ievai menotyros daktarės vardą, o mums, rašiusiems, klijavusiems, eiliavusiems ypač džiugu, kad mūsų nerūpestingai išbarstytų popieriukų prasmę įvertino jaunas žmogus, kilniai ir supratingai įtraukęs tą neva atsitiktinę kūrybą į meno apyvartą, taip skirdamas jai vietos ir Lietuvos meno istorijoje.

 

Skaitytojų vertinimai


6225. Jons2006-01-12 23:50
Vaikai nematę prieškario, užaugę karo ir pokario baimėje, matę tėvų sugebėjimą prisitaikyti prie kruvinųjų karo ir pokario jėgų, kad išlikti ir išsaugoti vaikus, vidinių nuostatų nepirkti sovietinės atvirutės neišugdė. Tėvai gerai suprato, kad patriotinis mažųjų auklėjimas būtų buvęs pražūtingas, jei mažylis užėjusiems stirbams gerai atsilieps apie vakar vakare prisivaišinusius abejotinus partizanus. Todėl mes tokias nuodėmes darėme, svarbu buvo užrašas, sava išmonė, piešta gėlytė, pasveikinimas ir su Kalėdom. Tokių atviručių gaudavau ir aš. Įdomu, kad jas visas nuo pat pirmos savo gautos atvirutės ir ranka piešto pasveikinimo ar kvietimo buvau surinkęs ir suklijavęs į didelį albumą. Mėgo jį žiūrėti maži mūsų vaikai. Žmona ir padavė jį jiems savarankiškai žaisti, mat su juo žaisdami labai ilgai būdavo ramūs, o gal ir dėl to, kad ten buvo daug ir mergaičių sveikinimų... ir aš numojau ranka, juk tai sovietinis palikimas, nemažai atviručių su raudonom žvaigždėm ir vėliavom, su pavasariu ir gegužės 1-mąja, su Naujaisiais Metais, neužsimenant apie Kalėdas. Periferijoj ir ta pažangioji visuomenė, mokytojai, nė žodeliu neužsimindavo apie kokį nors kitokį auklėjimą nei oficialus, nors žinojome, kad jie ne visi komunistai, ir myli Lietuvą... Matyt, pakako šventosios dvasios mūsų tautinėms nuostatom išsiugdyti. Moralinio ir dorovinio auklėjimo manau bent mūsų mokykloj buvo daugiau nei dabar. Pavyzdėlis: vidurinėj mokykloj veikė savitarnos parduotuvėlė mokymo reikmenų, be pardavėjo. Po pamokų budinčiam reikėdavo tik suskaičiuoti pinigėlius. Neprisimenu, kad būtų buvę trūkumų. Vakaronės prižiūrimos budinčio mokytojo, pašokdavome ir tautinį šokį. Prie papuoštos, net miesto tuomet naujametinės eglės po vidurnakčio žmonės ir mes vesdavomės mažus vaikus sušokti kokį ratelį. Ar įmanoma tai dabar? Tikrai nesaugu, nors ir prie kalėdinės eglės, nesaugu jaunimo pasilinksminimuose. Šaunu, kad didmiesčių meno pasaulyje buvo kitaip.
Straipsneliui vertinti man netinka žodis ,,patiko". Aš vertinu gerai, jau vien dėl to, kad jis paskatino diskusijai, antroji dalis paragina ir skatina pamąstyti ir neišmesti to, kas turi išliekamają vertę, tik su turima medžiaga reikia kūrybiškai padirbėti. Neišmesiu savo senelio - siuvėjo dar knygnešių laikų atneštų knygų iš Prūsijos krašto ir tėvo - nuo tarpukario laikų - bitiniko įvairios literatūros, dienyno ir bitininko užrašų su lyriniais nukrypimais. Savo tokio turiniu turtingo palikimo neturiu. Albumą su sveikinimais "suskaitė" vaikai, o dabar anukė prašo ką nors įdomaus iš mano gyvenimo... Garbės raštai raudoni su lenino galvom, veterano medalis, yra išlikęs piešimo sąsivinys su geriausiais įvertinimais, tiesa, su tėvo pritaikytais prierašais iš Švento Rašto, bet ir ten nupieštas didžiulis pionieriaus ženklelis, nors pionieriumi niekuomet nebuvau ir niekas mūsų nevertė prisirašyti, mokytojai suprato, kad tai per daug pavojinga, kai aplink ginkluotos gaujos. Įdomu, kad tėvas pionieriaus ženklo piešinio neišmetė, matyt norėdamas parodyti gyvenimą toks, koks jis buvo, nepagražintas. Toks jau buvo mūsų likimas augti tame laike, bet prie tų visų raudonų dalykų dadėjus įvykius, kuriuos teko patirti tampomam sovietų saugumo, senelio pasakojimas anūkams įgautų visai kitą atspalvį, ir nebutų vertinama vienpusiškai. Tik reikia tai atatinkamai sutvarkyti ir padėti giliai į stalčių būtų gerai viską ir tą sovietinių atvirukų albumą, kad nepasirodžius geresniam negu buvai, kad suaugę anūkai rastų ir tada, kai senelio nebebus. Ir visai nesvarbu, kad tai nepateks į meną ar didžiają istoriją. Manau, tai liečia ne mane vieną. Jei straipsnis paskatins dar kai ką iš popėrėių ir makulatūros padaryti ką nors vertingo, menines metamorfozes vertinsiu labai gerai.
Jons D. Kunigiškiai.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
7:55:32 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba