SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-01-06 nr. 690

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neringa Černiauskaitė
Modernizmo superžvaigždė
25

Muzika 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Prie orkestro ištakų
3
• Vytautė Markeliūnienė
Algio Žiūraičio laiškai ir prisiminimai
• Įteikti "Operos Švyturiai"6
• KONCERTAI2

Dailė 
• Eglė Mikalajūnaitė
Chameleonas gaudo žiūrovus
• Dalija Epšteinaitė
Naujametinės metamorfozės
1
• Galerijos "ARTima" akcija2
• PARODOS

Literatūra 
• Lietuvių Londone daug, Pukytė viena4
 Plakatisto sukaupta patirtis
• Petras Keidošius (1924 08 29 – 2006 01 03)
• VAKARAI

Teatras 
• Kauno muzikinis teatras viešės Vilniuje
• "Poezija ir meilė Lesbo saloje"1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Išdavystės narkotikas
• Živilė Pipinytė
Atrasti realybę, atrasti save
2
• Metafizikos triumfas
• Išeitis – bokštas
• Naujas dokumentinis filmas "Stirna"
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Asmeninė nuomonė po švenčių27

Diskusijos 
• Kodėl Respublikos Prezidentas vetavo su kultūra susijusį įstatymo papildymą?

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Literatūra

Plakatisto sukaupta patirtis

knygos

[skaityti komentarus]

iliustracija

Juozas Galkus. Plakatas. Tapyba. Heraldika. Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, 148 p. 700 egz.

Prieš septynerius metus Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido profesoriaus Juozo Galkaus knygą, skirtą plakato Lietuvoje iki 1944 m. istorijai. Laukta tęsinio. Sulaukėme, tik ne Lietuvos plakato istorijos. Akademijos leidykla, pasitelkusi dailėtyrininkę I. Korsakaitę, parengė ilgamečio Grafikos katedros dėstytojo, dailininko, plakatisto kūrybos albumą-monografiją. I. Korsakaitė, grafikos tyrinėtoja, daug metų stebi J. Galkaus kūrybą, skelbia straipsnius, studijas apie jo kūrinius. Šioje knygoje ji pristato įvairiašakę dailininko kūrybą, veiklą lietuvių ir anglų kalbomis. Didžioji straipsnio, pavadinto "Plačiai sklindanti kūryba", dalis skirta J. Galkaus sukurtų plakatų analizei. Analizė gana glausta. Dailininkas yra sukūręs apie 500 plakatų. Knygoje matome 72-iejų kopijas. Autorė paseka, kaip augo meninė individualybė, brandumas. Pasirinko tam ne itin dėkingą dėstymo metodą – eina ne chronologine seka, o kūrinius aptaria grupuodama pagal jų tematiką, išskirdama visuomeninius politinius plakatus, keliančius aktualias ekologines, paminklosaugos, žmogaus sveikatingumo problemas, propaguojančius svarbius kultūrinio gyvenimo renginius, atlikėjų kolektyvus, koncertus, parodas, teatro spektaklius. Tyrėja konstatuoja kitų dailės šakų poveikį plakatistui: apibendrinta metaforiška meninė kalba kaip grafikos; spalvinė ekspresija ir dekoratyvumas kaip vitražo; koloristinės krypties emocingumas kaip tapybos. Platesnės to poveikio analizės konkrečiuose kūriniuose nerandame. Dailėtyrininkė nuolat pabrėžia didelį J. Galkaus plakatų emocinį įtaigumą. Jį lemia, pasak autorės, ekspresyvumas, formos dekoratyvumas, asimetriškumas, fragmentiškumas, išraiškingumas, lakoniškumas, metaforiškumas, paradoksalus kontrastingumas, asociatyviškumas, iškalbingi įvaizdžiai, grakšti grafiška forma, spalvinis aktyvumas, spalvų dėmių ritmas, darni stilizuotų formų sąranga. Neaiškinta, kaip buvo šių savybių pasiekta, kaip ir neskirta dėmesio meninės raiškos technikai. Dominuoja guašas ant kartono, išmėgintas aerografas, būta spalvotų linoraižinių, viena kita akvarelė. I. Korsakaitė, aptardama plakatų kūrėjo darbus, pakartoja 1982–1983 m. skelbtas savo įžvalgas.

Leidinyje matome dvidešimt 1995–2002 m. sukurtų tapybos darbų kopijų. Dailėtyrininkė džiaugiasi pavieniais motyvais, sušvitusiais vis naujais spalvų deriniais, keliančiais "vis kitokią nuotaiką, dramatišką ar lyrišką, susikaupimo ar žaismės". Pačiam dailininkui tapyba – tai laisvė, nevaržoma spalvingų plotmių dėlionė. "Man įdomu dėlioti spalvų "kaladėles", – prisipažįsta dailininkas, – derinti jas vieną prie kitos, ieškoti plokštumų bei dėmių ritmo – statyti visą kompozicijos pastatą, nesistengiant suteikti jam kokią nors prasmę, literatūrinį turinį, propagandines idėjas ar kam nors įtikti". Mėgstąs žaisti meninėmis spalvų jungtimis ir dermėmis J. Galkus sukūrė trisdešimtį komisijos patvirtintų Lietuvos miestų ir miestelių herbų. Heraldikos reikalavimai labai griežti: ne daugiau kaip keturios grynos spalvos plius auksas ir sidabras, viskas nustatyta forma. Pirmieji žingsniai šioje srityje žengti 1970 metais. Po to – ilga pertrauka. Paskutinis dešimtmetis buvo sėkmingas. Darbas Lietuvos heraldikos komisijoje mokė išvengti klaidų, vertė daug skaityti, studijuoti heraldikos istoriją. Pravertė plakatus kuriant išsiugdyta vidinė cenzūra ir aiški nuostata – čia nepasišvaistysi ekspresija, formų audiniu ar originaliu koloritu, čia tinka tik vientisas paprastas metaforinis vaizdas, nesudėtingas, minties prisodrintas plastinio simbolio motyvas.

Keliais žodžiais I. Korsakaitė primena prof. J. Galkaus pedagoginį mokslinį darbą nuo 1960 m. ir keliais sakiniais aptaria jo indėlį į knygų dizainą. I. Korsakaitės analizę gal siaurino tai, kad kitoje knygos dalyje pats dailininkas papildo savo kūrybinę biografiją. Iš dailininko tekstų, pristatančių vieną ar kitą plakato kūrimo istoriją, sužinome, kas ir kiek lėmė vieno ar kito plakato atsiradimą, pripažinimą ar numarinimą, pasmerkimą dešimtmečių užmarščiai. Pasakojama, kaip "tobulino" jo kūrinius redaktoriai, kėlė reikalavimus cenzūra, užsakovas. Ne tik funkcionieriai cenzūruodavo kūrinius, bet ir save laikę dailininkais nuspirdavo į šalį originalų, įtaigų plakatą kaip formalistinį. Kiek buvo tų nuspirtųjų, kurie po metų, kitų ar dešimtmečio atsitiesė, pasiekė visuomenę, buvo pripažinti, įvertinti premijomis. Tai – išoriniai veiksniai, turėję įtakos kūrybiniams procesams. Bent kiek pasigendama menininko vidinių ieškojimų išpažinimų, susietų su eskizavimo periodu. Kartais galima pagauti dailininko ieškojimų užuomazgą. Virtualine ir verbaline raiška nusėdęs pasąmonėn albume, žurnale, parodoje matytas vaizdinys, straipsnio mintis atgyja ir realizuojasi kūrybiniame procese. Dailininkas negalėtų pasakyti, kada, kur matė tas kompozicijos detales, kurios atgimė jo vaizduotėje, vedžiojo teptuką, pieštuką. J. Galkus prisipažįsta, kaip gaudė bet kokią informaciją apie pasaulį apėmusią oparto madą. Jis žavėjosi "aštrių, taisyklingų geometrinių formų žaismu, erzinančiu akis bei stebinančiu savo netikėtu judėjimu". Šio bei to rasdavo lenkų, čekų spaudoje. Akademijos biblioteka prenumeravo čekų žurnalus "Vytvarne umeni", "Časopis umeni a remesla". Juose būdavo įdėta čekų ir kitų Vidurio Europos dailininkų kūrybos reprodukcijų lakštų. Juos bibliotekos darbuotojai rinkdavo į atskirą aplanką. Dėstytojai, studentai juos studijavo. Pluoštas jų yra išlikęs. Palyginus 1964 m. žurnale "Vytvarne umeni" atspausdintą J. Svobodos akvarelės kopiją su J. Galkaus plakatu "Respublikinė plakatų paroda" 1967 m. akivaizdžiai matyti geometrinių detalių pasikartojimo, ritmikos giminystė.

Profesorius dalijasi savo patirtimi rengiant dailininkus plakatistus, supažindina su užduočių seka mokymo procese, aiškina užduočių "objektas" ir "idėja" skirtingus sprendimus. Atkreipia dėmesį į plakato kompozicijos specifiką. Plakatisto, kaip dailininko, situacija specifinė: jis neturi teisės skelbti savo idėjos, propaguoti savo pozicijų, privalo vykdyti užsakovo valią. Plakatistas tik laisvas savaip interpretuoti užsakytą idėją. Komponuojant svarbu derinti vaizdą ir tekstą. J. Galkui tekstas – informacinis ar emocinis – antraeilė, bet neišvengiama kompozicijos dalis. Plakato kūrėjas privalo žinoti šrifto stilius, raidžių struktūrą, jų piešimo, rašymo techniką. Norint išgauti ekspresyvų ar ramų ritmą, tenka komponuoti skirtingo pobūdžio, kelių dydžių raides. Išskiria savarankišką šriftinę kompoziciją, jai kurti siūlo pasinaudoti kompiuterio šriftų katalogu, kopijavimo bei modifikavimo įranga. Ant plakato originalo vertėtų piešti ranka, gal su šešėliais, gal iškarpyti savaip stilizuotas raides iš popieriaus ar audinio. Aptaria priežastis, dėl kurių plakatuose, sukurtuose kompiuteriu, išnyksta individualybės kūrybiškumas. Tik gerai išstudijavus kompiuterijos teikiamas technines galimybes galima išgauti ranka neįmanomų pakartoti bruožų, gali formuotis originali kūrybinė individualybė, kurianti bet kokios tematikos plakatus. Reklaminiam fotoplakatui, kaip aiškina profesorius, dideles įtaigos galimybes teikia fotografijos technikos ir modifikacijos, kartais dar papildytos kitais dailės technikos elementais. Čia pat atskleidžia fotoplakato stipriąsias savybes, privalumus ir slypinčius pavojus meniškumui ir kartu įtaigumui. Kad ir kokią techniką dailininkas pasirinktų, kad ir kiek naudotųsi šiuolaikinės technikos – kompiuterio, fotoaparato ir kt. – teikiamomis galimybėmis, sėkmę nulems įtemptas, ilgas darbas, kai "autorius pasikankins bent kelias dienas su pieštuku rankoje, apgalvodamas būsimo kūrinio idėją, pagrindinius kompozicijos elementus, jų išdėstymą lakšte, transformacijas, begalę kartų visa tai patikrins popieriaus lape ar kompiuterio ekrane ir galų gale ras tą sprendimą, kuris savo išradingumu, originalumu, atlikimo technikos naujumu tenkins pirmiausia autorių, o paskui ir užsakovą". Teiginys ne išmąstytas, o patvirtintas ilgamete praktika, kai techninės galimybės buvo nepalyginti menkesnės ir kūrybinių sprendimų paieškoms reikėjo skirti ne vieną dieną ir ne vieną bemiegę naktį. Plakatisto išmonė, fantazija, kūrybiškumas, pasak J. Galkaus, atsiskleidžia tik eskizuojant, prieš tai surinkus ir apmąsčius įvairią su tema susietą medžiagą, kuri lems ir kompoziciją, ir technologiją.

Pastovumas – prof. J. Galkaus nueito kūrybinio kelio esminis bruožas. Nesiblaškydamas keturiasdešimt metų (1957–2002) kūrė plakatus, tiek pat ir penkmečiu daugiau atiduota pedagoginiam darbui (nuo 1960-ųjų iki šiandien), apie 20 metų vadovavo Grafikos katedrai (1975–1993), buvo Lietuvos mokslo tarybos narys, Dailės akademijos Senato pirmininkas (1993–1999), kai reikėjo keisti dėstymo struktūrą, parengti ir patvirtinti naujus Akademijos nuostatus. O kaip šeima, asmeninis gyvenimas? Knygos sudarytojai pašykštėjo duomenų. Vos trys nuotraukos, jokių datų ir tik vienas sakinys, šį tą teigiantis: "Į pagalbą atėjo žmona – pamačiusi mano eskizą su moters galvute, pasiūlė jos plaukus perjuosti vaivorykšte". Žinoma, tai ne vienintelė pagalba. Žmona grafikė, subtili knygų iliustratorė, namuose užtikrino kūrybinę atmosferą. "Dažni ir karšti kūrybiniai ginčai būdavo tėvų namuose", – tvirtina dukra. Šeima dailininkui yra pastoviausia vertybė – artėjama prie auksinio jubiliejaus. 1957 m. vedė grafikę Vangą Gedmantaitę, jos tėvas karininkas 1941 m. buvo sušaudytas. Po metų gimė dukra Nida, sūnaus Simono reikėjo palaukti ilgėliau, iki 1966 metų. Gyveno kukliai. Padoriame bute su dirbtuve įsikūrė tik 1977 m., po dvidešimties vedybinio gyvenimo metų. Dukra ir sūnus rinkosi menininko dalią. Dukra studijavo tekstilę ir dabar dirba Dailės akademijoje. Sūnus, baigęs grafiką, darbuojasi šiuolaikinėje reklamoje. Šeimos vertybės visiems labai svarbios. Nida su vyru karininku R. Kairiu prieš porą metų atšventė sidabrinį jubiliejų. Jų atžalos, profesoriaus vaikaičiai Jurga ir Daumantas, jau savarankiški, išskridę iš namų, sukūrę savas šeimas. Sūnaus Simono Lukas (12 m.) ir Emilija (7 m.) – pastovūs dabartiniai profesoriaus draugai. Leidinyje, kuris užsibrėžęs atskleisti dailininko kelią ir "įvairiapusę jo asmenybę", nevalia ignoruoti asmeninio, šeimyninio gyvenimo, svarbią asmenybės dalį palikti šešėlyje. Kiekvienas bendraudamas su prof. J. Galkumi pajunta jo santūrumą, vidinę ramybę, tad iš kur ta ekspresija iki agresijos kūriniuose? Matyt, neiššvaistyta išoriniam bendravimui išsiveržia kūryboje.

Janina Bielinienė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
7:55:20 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba