SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-09-26 nr. 816

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Kristina Pipiraitė
Ženklas, mitas, miestas
12

Muzika 
• Vytautė Markeliūnienė
Ir dar kartą „Tūkstančio simfonija“
2
• Goda Rupeikaitė
Sugrįžusi „Ugnies medžioklė su varovais“
1
• Naujasis LNOBT sezonas
• Helmutas Šabasevičius
Lietuvos primabalerina – Suomijos baleto spektaklyje
• Įsisiūbavo penktosios „Sirenos“
• KONCERTAI

Dailė 
• Agnė Narušytė
Bekalbiai susirašinėjimai
23
• Velniškai gera šiuolaikinio meno politika5
• Monika Krikštopaitytė
Nesibaigiantis ropojimas
9
• PARODOS2

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Audronis Liuga
Akistata su kitkuo
7
• Andrius Jevsejevas
Tigrinės lelijėlės
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Autorinio kino šaknys gilios
• Takoskyros pranašumai3
• „Guten Film!“
• KINO REPERTUARAS

Pastebėjimai 
• Paulina Pukytė
Šiuolaikinis eilinio žiūrovo šokis
12

Anonsai 
• Lietuvos vardo tūkstantmečiui
 Kultūrininkų akcija „Nebalsuoji – nesiskųsk“3
• 5-asis Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis

Anonsai

Kultūrininkų akcija „Nebalsuoji – nesiskųsk“

[skaityti komentarus]

Spalio 12 dieną vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Būdami sąmoningi ir dabartinei politinei valstybės valdymo sistemai lojalūs piliečiai nenorime, kad rinkimai būtų eilinis ir inertiškas įvykis mūsų valstybės gyvenime, todėl kreipiamės į šalies kultūros bei meno bendruomenę ir visą kultūriškai orientuotą, kūrybingąją visuomenės dalį, kviesdami nelikti abejingiems savo asmeninei, savo vaikų ir visos tautos ateičiai: ateikite į rinkimus, balsuokite ir taip išreikškite Konstitucijoje įteisintą savo politinę valią.

Mes neagituojame nei už, nei prieš konkrečią politinę partiją. Tačiau norime atkreipti dėmesį į tai, kad ligšiolinė politikų elgsena kultūros atžvilgiu ir kultūros (ne)politika mums atrodo pavojinga, kelianti grėsmę šalies ir jos piliečių ateičiai. Ji neatitinka mūsų gyvenimo realijų, negrindžiama racionaliais parametrais ir yra nutolusi nuo principų, kuriais vadovaujasi senosios Europos Sąjungos šalys, į kurias Lietuva stengiasi orientuotis. O pastaraisiais metais išryškėjo dar viena bauginanti tendencija – kultūra vis dažniau įtraukiama į politinių partijų tarpusavio kovas.

Europos Komisija pripažino kultūrą vienu pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų, kultūrą kaip „susivienijusios šiuolaikinės Europos šerdį“ 2006 m. Berlyno konferencijoje įvardijo Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso. Kultūros ir kūrybos sektorius ES kasmet vis auga, kuria vis daugiau darbo vietų, jo poveikis šalies bendrojo produkto augimui ir kūrybiškumą skatinančiai aplinkai vis didesnis, nekalbant apie darbo kultūros ar kultūringo bendravimo, kūrybingumo ir išprusimo vertę. Mūsų šalyje kultūra daugiau valdžios dėmesio sulaukia tik atskiromis, dažniausiai jubiliejų, progomis, ir net tada jos svarba per menkai suvokiama. Formuojama klaidinga nuomonė, kad kultūra yra tik išlaikytinė. Taip ne tik užkertamas kelias gyventi ir kurti kultūringesnėje aplinkoje, bet ir ignoruojamas kultūros įnašas į valstybės ekonomiką, ateinantis per turizmą, renginių lankymą, socialinės atskirties mažinimą, pagaliau – tautos kūrybinių galių stiprinimą.

Iš esmės pasikeitus gyvenimo sąlygoms ir radikaliai keičiantis mąstymui didžioji kultūros sistemos dalis tebelieka paveldėta iš sovietmečio. Tebeveikia senasis kultūros organizacijų ir institucijų tinklas, vis dar sunkiai pripažįstamos naujos iniciatyvos. Valdžia kultūros organizacijas ydingai tebeskirsto į valstybines ir nevalstybines, remia inertiškai, neatsižvelgdama į esminius kriterijus, organizacijų paskirtį – meno, kultūros įtaką gyventojams, švietimą ir to poreikį. Daugelį profesinių kultūros ir meno klausimų sprendžia valdininkai, taip laikydami galios ir įtakų vadžias savo rankose ir nenorintys suteikti sprendimo teisių kompetentingoms demokratiškai išrinktoms ir visuomenei atskaitingoms institucijoms. Būtina racionaliau naudoti valstybės skiriamą finansavimą ir sudaryti lygiavertes konkurencines sąlygas visiems kūrėjams ir institucijoms.

Lietuvoje akivaizdžiai stinga kryptingos, pragmatiškos, ilgalaikės kultūros politikos. Naujų požiūrių ir kultūros vadybos modelių ignoravimas atima šalies gyventojams galimybę rinktis įvairesnes ir kokybiškesnes kultūros paslaugas, įdomesnius renginius, geresnius atlikėjus. Pamirštamas visuomenės švietimas ir lavinimas, didėja atskirtis tarp regionų ir tarp visuomenės sluoksnių.

Todėl kaip savų sričių profesionalai kreipiamės į Lietuvos politikus, kviesdami rimtai susirūpinti šalies kultūra, nustoti ja manipuliuoti bei naudotis atskirų partijų arba politinių grupuočių reikmėms, elgtis atsakingai bei garbingai visuomenės atžvilgiu. Demokratija nėra vieno visuomenės sluoksnio dominavimas – tai skirtingų visuomenės grupių protingas sugyvenimas. Skaidrumas ir reformos turi prasidėti ne tik nuo atskirų visuomenės sluoksnių ir veiklų (jos jau seniai prasidėjo), bet šiandien pirmiausia – nuo politikų ir politikos.

Mes taip pat kreipiamės į kultūros ir meno žmones, įtrauktus į įvairių politinių jėgų rinkimų sąrašus, kviesdami juos nebūti vien tik politikų instrumentais, bet atsakingai ir profesionaliai atstovauti kultūros interesams, savajai profesinei sričiai, kartu ir visai visuomenei.

Šią pilietinę akciją inicijuoja viešosios įstaigos „Menų spaustuvė“, Vilniaus miesto/Oskaro Koršunovo teatras, Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009, Vilniaus festivaliai, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, galerija „Vartai“, savaitraštis „7 meno dienos“, kino centras „Skalvija“, „Meno avilys“, Keistuolių teatras, teatro laboratorija „Atviras ratas“, Gintaro Varno teatras „Utopia“, cezario grupė, Lietuvos šokio informacijos centras, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, Kauno šokio teatras „Aura“, „Sirenų“, „Naujojo Baltijos šokio“, „Gaidos“, „Kino pavasario“ „Naujosios dramos akcijos“, „Banchetto Musicale“, „Tinklų“, „Vilnius Jazz“, „Vilnius Mama Jazz“, Kauno moderniojo šokio tarptautinių festivalių rengėjai. Tačiau mes nepretenduojame į šios akcijos monopolį, o kviečiame jungtis ir kitas kultūros organizacijas bei kultūrai neabejingus piliečius. Kviečiame atkreipti dėmesį į politikų rinkimines programas ir elgseną kultūros atžvilgiu ne tik per rinkimams skirtus susitikimus, bet ir vėliau – reikalauti skirti kultūrai dėmesį, kurio ji seniai nusipelno kaip esminis mūsų šalies dvasinės sveikatos ir normalaus gyvenimo garantas. Mūsų ir Jūsų kultūringas pilietiškumas – mūsų visų ateities pagrindas.

 

Skaitytojų vertinimai


15048. Underculture2008-09-29 14:38
Man toks ispudis - kuo labiau remiama kultura, tuo jos daugiau, o kur daug kulturos, ten muzos tyli. Kyla piktdziugiskas noras pasiulyti - uzdrauskite kultura, ir muzos prabils.

15055. ekspertai.eu2008-09-29 18:38
http://www.ekspertai.eu/nebalsuoji-nesisksk.html

15064. ?2008-09-30 11:40
KAI KURIE KULTŪRININKŲ AKCIJOS "NEBALSUOJI - NESISKŲSK" INICIATORIAI, PRIKLAUSANTYS KRIMINALINIAM KLANUI, PASISAKO PRIEŠ SAVO BOSUS. KĄ NAUJO SUMANĖ DARNI AFERISTŲ KOMANDA?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 86 iš 86 
7:51:50 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba