SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-06-08 nr. 759

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Milda Valentaitė
Sudervės kryptis
9

Muzika 
• Rima Povilionienė
Iškalbinga Vilniaus festivalio misija
• Rasa Vilimaitė
Muzika po Šiaurės dangumi
2
• Kamilė Rupeikaitė
Premjera mažiesiems žiūrovams
1
• Pristatyta knyga apie Onutę Narbutaitę
• J.S. Bacho „Pasija pagal Joną“
• Šeimyninis muzikavimas2
• KONCERTAI

Dailė 
• Milda Žvirblytė
Gotai, apokalipsė, šių dienų kultūra
20
• Miglė Užkurnytė
Išlaikant keistumo dvasią
• Lietuva Venecijos bienalėje6
• PARODOS2

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Scenos aristokratas Laimonas Noreika (1926–2007)
• Daiva Šabasevičienė
Spektaklis apie teatro ašaras ir juoką
• Trečiasis Druskininkų teatro festivalis2
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pirmo laipsnio susitikimai su kinu
• Reikia draugauti
• Prisimenant Bernhardą Wicki
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
 Lincas – Vilnius: bendras skambesys
• VEKS tarybos kreipimasis

Pasaulyje 
• Eglė Mikalajūnaitė
Kylanti (nebe)periferija
2

Anonsai 
• Priimamos paraiškos 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų nacionalinio projekto įgyvendinimo partnerių atrankai
• Europos kultūros programų centras kviečia

Vilnius - Europos kultūros sostinė

Lincas – Vilnius: bendras skambesys

Pokalbis su Linco Antono Brucknerio muzikos, teatro ir šokio universiteto profesoriumi Norbertu Girlingeriu

[skaityti komentarus]

iliustracija
„George Crumb Trio“: Norbert Girlinger (fleita), Sven Birch (fortepijonas) ir Andreas Pözlberger (violončelė)

Artėjant 2009 Europos kultūros sostinės metams, Lince rengiama daugybė kultūros sklaidos projektų, tad ir privataus Antono Brucknerio muzikos, teatro ir šokio universiteto studentai ir dėstytojai stengiasi užmegzti įvairiausius kontaktus, ypač pageidaudami tiesioginių ryšių su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Profesorius Norbertas Girlingeris, nuo 1989 m. Linco universitete dėstantis grojimą skersine fleita, parengė bendrą trijų pakopų Linco ir Vilniaus projektą „Kompozitorių ir atlikėjų dirbtuvės“, neseniai įtrauktą į programos „Lincas ’09“ muzikinės dalies koncepciją. Neseniai N. Girlingeris lankėsi Vilniuje. Greta savo, kaip universiteto profesoriaus, veiklos 44 metų muzikantas groja ansamblyje „George Crumb Trio“ (fleita, violončelė, fortepijonas), kuris atlieka ne tik klasikinį repertuarą, bet ir jaučiasi įsipareigojęs naujajai muzikai. Trio iš Linco, pasivadinęs įžymiausio ir kartu nekonvencionaliausio iš gyvenančių amerikiečių kompozitorių vardu, koncertuoja visame pasaulyje, išleido tris kompaktines plokšteles, kuriose įgrojo klasikinį moderną ir naująją muziką.

Gal galėtumėte trumpai supažindinti su Antono Brucknerio universiteto istorija?

Brucknerio universiteto priešistorė siekia 180 metų. 1823 m. Linco muzikos draugija įkūrė dainavimo mokyklą, vėliau tapusią muzikantų saviveiklininkų mokykla. 1932 m. ši mokykla perorganizuota į Brucknerio konservatoriją, kuri ilgainiui pakeitė profilį, pradėjusi rengti profesionalius muzikus. Mokymo spektras vis plėtėsi, tad šiandien ši įstaiga gali pasiūlyti dvi meninės ir meninės-pedagoginės krypties muzikos, teatro ir šokio studijų programas. Absolventai įgyja tarptautiniu lygiu pripažįstamus menų bakalauro ir menų magistro laipsnius.

Norėčiau pabrėžti Brucknerio universiteto ypatybę: čia kur kas daugiau nei kur kitur dėmesio skiriama moderniajai muzikai. Greta klasikinės muzikos studijų krypties yra kryptis Musik – Institut JIM, mokanti instrumentalistus, vokalistus ir kompozitorius džiazo, popmuzikos, roko ir šiuolaikinės muzikos.

Kokią reikšmę turi privataus universiteto statusas?

Nuo 1999 m. Austrijoje galima steigti privačius universitetus, kurie mokymo požiūriu teisiškai prilygsta valstybiniams universitetams. Brucknerio konservatorija tapo pirmąja Austrijos konservatorija, 2004 m. įgijusia teisinį privataus universiteto statusą. Įstatymų leidėjai numatė privačius universitetus kaip švietimo įstaigas, finansuojamas privačiomis lėšomis. Kai kuriuos privačius universitetus iš dalies finansuoja vietinė valdžia ar bendruomenės, pavyzdžiui, Brucknerio universitetas gauna finansinę paramą iš Aukštutinės Austrijos žemės vyriausybės. Kiekvienas privatus universitetas tvarkosi savaip, nustatydamas mokestį už studijas: priklausomai nuo šalies, iš kurios atvyko studentas, mokestis už semestrą siekia nuo 100 iki 300 eurų.

Kiek studentų dabar studijuoja Brucknerio universitete?

Brucknerio universitete mokosi 878 studentai, iš jų muziką – 790, teatro meną – 24, šokio meną – 64. Deja, tarp 266 studentų, atvykusių iš kitų šalių, nėra nė vieno iš Lietuvos. Bene žymiausias buvusios Brucknerio konservatorijos absolventas – visame pasaulyje žinomas dirigentas, Lince gimęs Franzas Welseris-Möstas. Neseniai jam suteiktas Brucknerio universiteto pirmojo garbės profesoriaus vardas.

Ar jau esama ryšių tarp Brucknerio universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos?

Iki šiol abiejų aukštųjų muzikos mokyklų ryšiai apsiribojo „Erasmus“ programa. Mano projektas, skirtas Europos kultūros sostinių metams, bus pirmasis, peržengiantis šios programos ribas.

Keletą dienų dirbote Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kokius matote bendrumus ir skirtumus?

Tų kelių dienų nepakanka, kad susidaryčiau išsamesnį vaizdą. Dirbau tik su būsimais fleitininkais, jie puikiai išmano savo amatą. Linco ir Vilniaus aukštosios mokyklos skiriasi tuo, kad Lince didesnė stilistinių krypčių įvairovė ir daugiau naujosios muzikos.

Su kokiomis idėjomis atvykote į Vilnių?

Mano pagrindinė idėja – sutelkti abiejų mokymo įstaigų aukštos kvalifikacijos studentus bendram darbui. Kartu su rektoriumi prof. Eduardu Gabniu ir prorektoriumi dr. Juozu Antanavičiumi plėtojome šią idėją ir parengėme trijų dalių projektą. Jo dalyviai studentai dirbs kartu ne tik su abiejų aukštųjų mokyklų profesoriais, bet ir su tarptautiniu lygiu pripažintais abiejų šalių muzikantais ir kompozitoriais. Numatomas tokios kooperacijos laikas – 2008–2009 m., o jos rezultatas – po du koncertus Lince ir Vilniuje.

iliustracija

Programų „Klasika ir ritmas“ („Classic meets Rhythm“), „George’o Crumbo trio ir jaunieji muzikai“ („George Crumb Trio meets Young Musician“) ir „Muzika ir vanduo“ („Music meets Water“) idėjos sąmoningai nukrypsta nuo įprastos akademinės kasdienybės, tačiau nepaisant to ar būtent todėl tikimės didelio poveikio publikai, nes keliame itin aukštus meninius reikalavimus. Be to, ir Brucknerio universitete, ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje galėtų vykti meistriškumo klasės. O prieš kiekvieną koncertą galima būtų rengti mokomąsias repeticijas studentams ir besidominčiai publikai.

Ką numato programa „Klasika ir ritmas“?

Šis projektas orientuojamas į didėjančią džiazo, roko ir popmuzikos įtaką klasikinei muzikai, taigi vis svarbiau tampa supažindinti su šia tendencija ir studentus. Penki šeši studentai iš Linco ir tiek pat iš Vilniaus turės galimybę kartu studijuoti garsių džiazo muzikantų kompozicijas, vadovaujant patiems kompozitoriams. Tarp kitų bus studijuojamos tokių garsių Austrijos muzikantų ir kompozitorių kaip Christophas Cechas, Werneris Pirchneris ir Florianas Bramböckas kompozicijos. Šis projektas, truksiantis veikiausiai vieną 2008 m. sausio savaitę Lince, baigsis koncertu Lince ir galbūt Vilniuje.

Antra projekto dalis vadinasi „George’o Crumbo trio ir jaunieji muzikai“. Ar galėtumėte trumpai pristatyti ir trio, ir programą?

Trio įkūriau kartu su kolegomis profesoriais Andreasu Pözlbergeriu (violončelė) ir Svenu Birchu (fortepijonas) prieš 15 metų, ketindamas pristatyti publikai ne tik standartinį trio repertuarą, bet ir naujas muzikos kryptis. Savo patirtį norėtume pasitelkti ir šiam projektui. Jis turėtų vykti vieną 2008 m. lapkričio savaitę Vilniuje ir prasidės mūsų trio koncertu. Kitomis dienomis penki šeši studentai iš Linco ir Vilniaus gros su mumis tradicinę ir naująją kamerinę muziką, mes vadovausime repeticijoms „nuo pulto“. Dirbant „nuo pulto prie pulto“ tarp studentų ir profesionalių muzikantų susidaro specifinė atmosfera, retai patiriama studentiškoje kasdienybėje. Taip parengsime du klasikos kūrinius – Johanneso Brahmso „Fortepijoninį kvintetą“ ir Maurice’o Ravelio „Introdukciją ir allegro fleitai, klarnetui, arfai ir styginių kvartetui“, taip pat po vieną naują Linco ir Vilniaus kompozitorių kūrinį.

Projektą užbaigia programa „Muzika ir vanduo“. Kaip gimė ši idėja?

Ją inspiravo George’o Crumbo ir Linco kompozitoriaus Rudolfo Jungwirtho kompozicijos. Abiejų partitūrose nurodoma: „Idealiu atveju kūrinys turėtų būti girdimas iš anapus ežero mėnesienos nušviestą rugpjūčio vakarą.“ Sklisdamas virš vandens garsas suteiks klausytojui platesnę akustinę panoramą. Vandens telkiniu gali būti upė ar mažas ežeras. Klausytojai bus viename krante, muzikantai – kitame. Atliekamos kompozicijos – R. Jungwirtho „Muzika ir vanduo“ (sudėtis kintanti), G. Crumbo „Idilė negimusiesiems“ („An Idyll for the Missbegotten“, fleitai ir trims mušamųjų komplektams) ir Toru Takemitsu „Jūros link“ („Toward the Sea“, altinei fleitai, gitarai ir styginių kvartetui), taip pat planuojama atlikti po vieną pagal užsakymą sukurtą Linco ir Vilniaus kompozitorių kūrinį. Kūrinius atliks keli Brucknerio universiteto ir Lietuvos muzikos akademijos studentai 2009 m. rugpjūčio mėnesį prie vandens telkinio Lince ir Vilniuje. Išlaidos dengtai scenai, apšvietimui, garso stiprinimo įrangai ir šešiems mikrofonams nėra labai didelės. Tai turėtų būti tikra muzikos šventė.

Kokios viso projekto išlaidos – ar jos irgi bendros?

Reikiamus finansinius išteklius, susijusius su Linco dalyvavimu projekte, jau patvirtino bendrovė „Lincas ’09“. Dabar ši idėja, kaip projektas, pateikta ir Vilniuje. Atsižvelgiant į finansavimo galimybes bus galima užsakyti naujų kompozicijų. Džiugu, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Brucknerio universitetą sieja savitarpio supratimas. Žinoma, būtina, kad šiam projektui pritartų programos „Vilnius 2009“ rengėjai, kaip jam jau pritarė Lince, – šito labai tikimės.

Kalbėjosi Judith Lewonig

Iš vokiečių kalbos vertė Austėja Merkevičiūtė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
7:51:17 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba