SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-06-08 nr. 759

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Milda Valentaitė
Sudervės kryptis
9

Muzika 
• Rima Povilionienė
Iškalbinga Vilniaus festivalio misija
 Rasa Vilimaitė
Muzika po Šiaurės dangumi
2
• Kamilė Rupeikaitė
Premjera mažiesiems žiūrovams
1
• Pristatyta knyga apie Onutę Narbutaitę
• J.S. Bacho „Pasija pagal Joną“
• Šeimyninis muzikavimas2
• KONCERTAI

Dailė 
• Milda Žvirblytė
Gotai, apokalipsė, šių dienų kultūra
20
• Miglė Užkurnytė
Išlaikant keistumo dvasią
• Lietuva Venecijos bienalėje6
• PARODOS2

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Scenos aristokratas Laimonas Noreika (1926–2007)
• Daiva Šabasevičienė
Spektaklis apie teatro ašaras ir juoką
• Trečiasis Druskininkų teatro festivalis2
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pirmo laipsnio susitikimai su kinu
• Reikia draugauti
• Prisimenant Bernhardą Wicki
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Lincas – Vilnius: bendras skambesys
• VEKS tarybos kreipimasis

Pasaulyje 
• Eglė Mikalajūnaitė
Kylanti (nebe)periferija
2

Anonsai 
• Priimamos paraiškos 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų nacionalinio projekto įgyvendinimo partnerių atrankai
• Europos kultūros programų centras kviečia

Muzika

Muzika po Šiaurės dangumi

Šiaurės šalių kompozitorių kamerinės muzikos koncertas Rotušėje

Rasa Vilimaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Giedrė Muralytė Eriksonė ir Stein Skjervold

Nors Šiaurės šalių gyventojai laikomi „šaltais“ žmonėmis, gegužės 29 d. Vilniaus Rotušėje, atrodytų, atsiskleidė kitos jų savybės. Pačiuose dainų žodžiuose slėpėsi aiškiai juntami vidiniai jausmų šuorai – nuo dangiškų idiliškos meilės slenksčių iki požeminių stingdančios mirties slėpinių.

Būdamas Berlyne, Carlas Wilhelmas Eugenas Stenhammaras (1871–1927) susižavėjo romantine vokiečių muzika (Richardo Wagnerio, Antono Brucknerio), bet kiek vėliau vėl sugrįžo prie skandinavų kompozitorių (Carlo Nielseno, Jeano Sibelijaus) stilistikos. Pirmojoje jo dainoje „Rylos daina“ („En Positivvisa“, op. 8 Nr. 4) vokiečiams būdinga gana griežta ritmika, fortepijono partijoje (Giedrė Muralytė Eriksonė) perteikiama vienodu rylos sukimusi, susipina su Steino Skjervoldo (baritonas, Norvegija) išdainuota romantinio atspalvio melodija. Visa tai susilydė į emocingą, griežto, bet ramaus ritmo apsuptą muzikos tėkmę, įtaigiai atskleidusią šviesią, svajingą dainos nuotaiką.

Dar dvejose C.W.E. Stenhammaro dainose „Floris ir Blanzeflorė“ („Florez och Blanzeflor“, op. 3) ir „Tu mylėjai mane“ („Du hade mig kür“, op. 7, Nr. 7) taip pat akivaizdūs romantizmo stilistikos atspindžiai: laisva ir nevaržoma melodika, plastiška dinamika, rubato. Šis elementas, mano manymu, galėjo būti išraiškingesnis – dainos labai emocingos, o jų atlikimas nebuvo laisvas, netgi kiek suvaržytas. J. Sibelijų (1865–1957) XX a. I pusės ir vidurio muzikos kritikas Lucienas Rebatet apibūdino kaip „nuobodžiausią iš muzikų“, o šiandien šis kompozitorius vertinamas kaip vienas didžiausių XX a. pradžios simfonistų (išlaikęs tonalumą). Šį vakarą skambėjo ne jo plačiai žinomos simfonijos, o trys dainos – „Sapnas“ („Drömmer“, op. 13, nr. 5, žodžiai J. L. Runeberg), „Pliauska, besisupanti ant vandens“ („Spånet på vannet“, op. 17, nr. 7, žodžiai L. Calamnius) bei „Mergaitė grįžo iš pasimatymo su mylimuoju“ („Frickan kom ifrån sin älsklings möte“, op. 37, nr. 5, žodžiai J.L. Runeberg). Iš kitų šio vakaro dainų kūriniai išsiskyrė ypač aiškiu, labai skaidriu kompozitoriui būdingu tonalumu ir itin didele romantikos doze (labai ryški ir daininga fortepijono partija). Dainas sujungia rami nuotaika, nors paskutinėje daugiau dramatizmo. J. Sibelijaus dainos suteikė galimybę ryškiau (ir gana sėkmingai) atsiskleisti pianistei, nes fortepijono partijos pakankamai sudėtingos, taigi pianistė ne akompanuoja, o yra lygiavertė dainininko partnerė.

Trumputė, labai dramatiškos nuotaikos Christiano Sindingo daina „Tu negali dainuoti“ („Du kanst ja doch nich singen“, op. 26, nr. 10) – bene lakoniškiausia koncerto daina, susidedanti iš vieno posmo: „Tu negali išdainuoti / Kas dega tavo širdyje. / Tu negali išreikšti to melodija.“ Kitose šio kompozitoriaus dainose pabrėžtos romantiškos, dainingos vokalo ir fortepijono partijos – ypač skaidriai suskambo „Lopšinė“ („Wiegenlied“), jos harmonija pripildė koncertų salę šviesių, labai švelnių tonų. Vienintelė koncerto metu skambėjusi Edvardo Griego (1843–1907) daina „Pavergtas kalnų“ („Den Bergtekne“, op. 32), pasakojanti apie gūdžius miškus, taip pat persmelkta romantinių intonacijų ir paslaptingumo.

Einojuhani Rautavaaros (1928) dainos sudarė nemenką kontrastą visai koncerto programai. Jo kompozicijos daugiau reprezentavo XX a. atonalumą. Taip suskambo „Penki sonetai apie Orfėją“ („Fünf Sonette an Orpheus“ R.M. Rilke’s tekstais: „Stovėjo medis“, „Ji buvo dar beveik mergaitė“, „Dievas tai gali padaryti“, „O, jūs mylintys“ ir „Nestatykit paminklo“). Šios dainos įnešė įvairovės, naujumo, nes iki tol vyravo romantiškumu persmelkta muzika. Itin ryškiai atsiskleidė vokalas, emocionaliai perteikęs labai daug skirtingų jausmų, o akompanimentas visa tai apgaubė nors ir ramia, bet kažkaip keistai bauginančia vidinės įtampos, nerimo atmosfera.

Ture’s Rangströmo (1884–1947) penkių dainų ciklas „Karaliaus Eriko dainos“ („Ur kung Eriks visor“: „Daina apie tai, kaip aš vakarojau Upsaloje“, „Daina apie mane ir juokdarį Herkulį“, „Daina Karinai, kada ji šoko“, „Daina Karinai iš kalėjimo“ ir „Paskutinė karaliaus Eriko daina“) išsiskyrė nuotaikų įvairove. Visas dainas, nors ir labai skirtingų, įtaigiai perteiktų charakterių, jungė bendras aštrus ir šaltas fortepijono garsynas, kurį papildė tarsi nevilties, tarsi tuštumos šešėlių kamuojamo S. Skjervoldo vokalas.

Štai ir visa šio vakaro Šiaurės padangė. Su daug romantikos, keletu permatomų impresionizmo štrichų ir itin raiškiomis neromantinėmis kompozicijomis. Ludwigui van Beethovenui muzika buvo „visa pasaulio filosofija“, tegu taip ir išlieka. Tegu ji būna nuostabi, nepakartojama ir vienintelė, o Léopoldo II žodžiai „Muzika – tai brangiai kainuojantis triukšmas“ pasidaro suprantami tik gerąja prasme.

 

Skaitytojų vertinimai


10504. ajajai..2007-06-11 00:11
O kazin gerbiama autore sugeba tik atpasakoti, ar dar ir kokia nors savo nuomone turi? :) Tikrai prastai parasyta. net nepavadinciau to recenzija. greiciau skurdziu atpasakojimu...

10528. taip, bet ne2007-06-13 19:14
Na ne visai taip. Tai ka ji raso ir yra jos izvalga ar nuomone. Kad truksta kritiskumo ir brandesn poziurio - sventa teisybe. Bet is kur jo bus vos rasyti pradejusioje sieloje?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
7:51:13 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba