SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-12-16 nr. 688

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Agnė Narušytė
Šių laikų alisos
34

Muzika 
• 2005 metų aidai1
• Vytautė Markeliūnienė
Virtuoziškumo ir vaizduotės sąskambis
• Lietuvių kompozitorių portretų galerija
• Nacionalinio simfoninio orkestro jubiliejui1
• "Brevis" mini jubiliejų
• KONCERTAI

Dailė 
 Eglė Mikalajūnaitė
Moterys ir menotyra
22
• Kęstutis Šapoka
Subjektyvi istorija
• Aistė Virbickaitė
Graži būtis ir sąmoningas paprastumas
• PARODOS

Literatūra 
• Gaidžių kapotynės1
• Živilė Ramoškaitė
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka – kas tai?
1
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Dar nešventiniai pasvarstymai
1
• Romualdo Granausko "Duburys" Dramos teatre
• Menų spaustuvė "kala" dramaturgus
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• King Kongas – įsimylėjusi Pabaisa2
• Visada būna pirmadienis
• Vaidoto Digimo filmo premjera
• "Skalvijoje" – ispanų istorinio kino ciklas
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Rasa Rimickaitė
Menas teisiamųjų suole
2
• Paulina Pukytė
Penktadienio tiltas
4

Anonsai 
• Paskelbti Lietuvos nacionalinių premijų laureatai

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Moterys ir menotyra

Martos Vosyliūtės projektai "Intro" galerijoje

Eglė Mikalajūnaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Marta Vosyliūtė. Instaliacijos "Kraitis" fragmentas. 2005 m.

Gruodžio pradžioje "Intro" galerijoje vykusioje parodoje buvo pristatyti du Martos Vosyliūtės projektai – "Kraitis, arba Moterys kultūroje" ir "Kita teksto pusė, arba Reprezentuoti nereprezentuojama". Pirmasis projektas skirtas moterims, antrasis – menotyrininkams.

"Kraitis" – tai ant audinių atspausti piešiniai (juose regime "moteris"). Pasak autorės, projekte kalbama apie maskulistinės kultūros paliktą "kraitį" – moters, kaip stebimo subjekto, įvaizdį. Taip pat apie tai, kad kuriančioji moteris kartu yra ir stebinčioji. Ir apie tai, kad bent jau šiuo atžvilgiu pasaulyje tikrai įsigali moteriškumas – būti stebinčiuoju ir stebimuoju yra "bendros šiuolaikinio subjekto situacijos simptomas".

"Kita teksto pusė" – tai pagal menininkų ir kritikų apklausą išrinkto menotyrininkų dvyliktuko pristatymas ir jų "portretai". Du portretai – Alfonso Andriuškevičiaus ir Ramintos Jurėnaitės – yra nutapyti. Juose atpažįstame minėtųjų asmenų veidą (A.A.) ar figūrą (R.J.). Likusieji dešimt reprezentuoti vaizdais, rastais internete paieškos sistemoje įrašius vardą ir pavardę. Juose portretuojamų asmenų neatpažįstame – regime knygos, žurnalo viršelį, kūrinio reprodukciją ir kt. Pasak autorės, menotyrininkai, paprastai reprezentuojantys save tekstais, šiame kūrinyje pristatomi vaizdais, t.y. taip, kaip paprastai pristatomi menininkai, apie kuriuos rašo menotyrininkai.

"Oficialiai" šie du projektai yra susiję tik tiek, kad abu eksponuojami vienoje erdvėje. Apie kitokias galimas sąsajas puikiuose kūrinius pristatančiuose tekstuose neužsiminta. Kaip tik todėl ir pakalbėsiu apie kūrinių sąsajas ir jų atveriamus naujus horizontus.

Vardan aiškumo, įvardykime abiejų projektų temas kuo trumpiau. Taigi rezultatas bus toks: moterys ir menotyra. Pakalbėkime apie moterų ir menotyros sąsajas.

Ne paslaptis, kad didžioji dauguma menotyros studenčių – moterys. Vyrai – reta išimtis. Pavyzdžiui, mano grupėje pirmajame kurse dar buvo du vyrai, bet po kelerių metų ir jų nebeliko. Kita vertus, reikia pasakyti, kad nors vyrų ir maža, išlikusieji vis dėlto kopia į aukštumas – Martos Vosyliūtės paskelbtame dvyliktuke matome ir Antaną Andrijauską, ir Algį Uždavinį, ir Alfonsą Andriuškevičių. Pretendentų į "Top 12" gretose vyrų irgi esti – čia randame ir Raimundą, ir Helmutą.

Nepaisant to, žodis "menotyrininkė" vis tiek skamba natūraliau nei "menotyrininkas". Pavyzdžiui, Arvydui Šliogeriui gana sunku suvokti, kaip Alfonsas Andriuškevičius, vyras, gali būti menotyrininkas (arba kaip Alfonsas Andriuškevičius, menotyrininkas, gali būti vyras): "Kaip šis beveik moteriškas atsidavimas gali derėti su vyriška Alfonso natūra?", – klausia jis.

Taigi, turėdama omenyje, kad išimtys tik patvirtina taisyklę, konstatuoju, kad moterys ir menotyra ypač glaudžiai susijusios, ir randu tvirtą giją, jungiančią Martos projektus.

Išsiaiškinus, kad moterys ir menotyra (vadinasi, taip pat "Kraitis" ir "Kita teksto pusė") yra neatskiriamai sulipusios, siūlau prieiti prie gilesnių klodų. Iškelkime klausimą "Kas jungia moteris ir menotyrą?" (kartu tikėdamiesi rasti atsakymą, kas jungia "Kraitį" ir "Kitą teksto pusę").

iliustracija
Marta Vosyliūtė. "Alfonsas Andriuškevičius". 2005 m.

Taigi: "Kodėl moterys renkasi menotyrą?" Kodėl jos renkasi tekstilę, yra akivaizdu: nuo neatmenamų amžių jos ausdavo, megzdavo, siuvinėdavo ir iki šiol negali sustoti. Kodėl reta moteris renkasi skulptūrą, taip pat visi žino – nes yra "silpnosios lyties" atstovė ir nepakelia kalto bei sunkiai pradaužia akmenį. O kodėl moterys renkasi menotyrą, nėra taip akivaizdu.

Egzistuoja populiari prielaida: "Kad galėtų būti dailininkų žmonos", sakoma, arba "Juk ir dailininkus turi kažkas mylėti". Arvydas Šliogeris, kalbėdamas apie "moterišką atsidavimą", turi omenyje kažką panašaus. Trumpai tariant, manoma, kad moteris ir menotyrą sieja meilė (dailininkams). Deja. Pabandę pritaikyti populiariosios nuomonės siūlomą sąsają atitinkamiems Martos projektams, patiriame nesėkmę: visai nepanašu, kad šiuos kūrinius galėtų sieti minėtas veiksnys. Todėl tenka suabejoti paplitusios nuomonės teisingumu ir ieškoti kitų atsakymų.

Mano siūloma prielaida būtų tokia: nuo neatmenamų amžių moteris buvo stebimoji. Ir kaip niekas kitas, teigiu, moteris stebėjo dailininkai. Grožimės jomis ir mezolito, ir antikos skulptūrose, ir Giorgione’s, ir Manet paveiksluose. Visgi atėjo nauji laikai, įvyko daug permainų, ir moterys pradėjo elgtis kitaip. Nusprendė atsigriebti. Kai kurių atsigriebiančiųjų žvilgsniai nukrypo į dailininkus, penkis tūkstančius metų jas stebėjusius. Šios nusprendė, kad dabar jos turi dailininkus stebėti. Ir tapo menotyrininkėmis.

Taigi raktu, siejančiu moteris ir menotyrą, siūlau laikyti stebėjimą. Ir ne šiaip stebėjimą, bet poziciją keičiantį stebėjimą.

Ir štai – malonus netikėtumas! – pritaikę naująją teoriją "Kraičiui" ir "Kitai teksto pusei" regime, kad ji tinka. Projekte "Kraitis", Marta kalba apie tai, kad stebimos moterys dabar virto stebimomis-stebinčiomis moterimis. Ir priduria, kad stebintieji vyrai taip virto stebimaisiais-stebinčiaisiais vyrais. Projekte "Kita teksto pusė" apie stebėjimą Marta (žodžiais) nekalba. Tačiau ji padaro daugiau. Šiame projekte ji stebi.

Pirmajame projekte Marta daugiau teigia – pakabina kūrybos rezultatą (paklodes su piešiniais). O antrajame projekte daugiau veikia – greta menotyrininkų "portretų" stende parodo procesą (laiškus, kuriuose vardijami geriausieji, ir kt.). Taigi pirmajame projekte Marta teigia, kad dabar visi yra ir stebintieji, ir stebimieji, o antrajame pastebi tuos, kurie bando būti labiau stebinčiaisiais, nei stebimaisiais, ir iškabina geriausiųjų stebėtojų dvyliktuką, autorės žodžiais tariant, "reprezentuoja nereprezentuojama".

Belieka pridurti, kad savo projektu Marta "sužlugdo" menotyrininkių pastangas iš stebimųjų tapti stebinčiosiomis ir primena tokių pastangų utopiškumą.

 

Skaitytojų vertinimai


6009. pinhead2005-12-19 13:54
ta teorija apie stebetojas,atleiskite man,tiesiog juokinga:Šios nusprendė, kad dabar jos turi dailininkus stebėti. Ir tapo menotyrininkėmis.mano nuomone,moteru menotyrininkiu daugiau yra ne todel,kad kazkas nusprende kazka stebeti,o tiesiog todel,kad moterys yra jautresnes menui.jos tiesiog yra jautresnes.

6010. miestiete2005-12-19 17:01
manotyrai o tiksliau meno kritikai ne pro sali vyriskas protas. tai liudija ir sis straipsnis.

6011. visa tiesa2005-12-19 17:39
jau kuri laika i menotyra stoja beveik vien moterys, NES tai nera teise ir ekonomika (t.y. galios vieta - tai reiskia ypac konkurencinga vieta kur galioja vyru klubo preioritetai). Deja del antraeilio lygio kadru menotyros kaip ir pedagogikos studiju lygis krito. TACIAU vis delto pasitaiko zmoniu pagal pasaukima. Arba tiesiog gyvo proto zmoniu kurie is studiju pasiima kiek imanoma geriausio.

6012. miestiete2005-12-19 18:16
papasakokite kur lygis pakilo. nes as nezinau.

6014. m2005-12-19 20:16
ne taip paklausiau: kada buvo kadru lygis aukstesnis?

6022. koko2005-12-20 12:37
mano laikais i menotyra stodavo "šišku" dukreles kurios noredavo buti prie meno. ir istodavo aisku.

6024. eos2005-12-20 17:03
ash tai noriu gerb.miestietes paklausti, ka reiskia "vyriskas protas".

6027. m2005-12-20 19:35
na kaip agnes narusytes.

6034. ne ne ne2005-12-21 12:18
vosyliūtė nori išgarsėti girdamasi savo pažintimis su menotyrininkais - net su tokiais numirėliais kaip malašauskas (gal jo iš tiesų jau gyvo nėra, ar tiesiog iš reklamos žmogus gyvena). čia eilinis lietuvos unikumas, kad dauguma menotyrininkų - moterys - o šiaip kreipti dėmesį į lytį (kaip ir menininkų atžvilgiu) - tiesiog neturėjimas ką daugiau pasakyti:) na, juk ne pimpalais ir vaginomis menotyrinės analizės rašomos:) menotyros, kaip ir tapybos ir kt. lygis nekristų, jei vda nenorėtų sau daugiau pinigų pasigaminti ir nepriiminėtų visų norinčių į tas specialybes.

6036. kale teroriste2005-12-21 14:27
turiu tamstelele informuoti, kad visos dailes (ir ne tik) istorijos iki pat xx a parasytos pimpalais. apie gabius zmones be pimpalu net mintis nekildavo, nes zmogus buvo = vyras. dabar viskas perrasoma ne vaginomis, o kompiuteriais, kur gyvuoja pacios ivairiausios kintancios tapatybes, todel vietos uzteks visiems:) vosyliute padare aktualu ir kritiska kurini, menotyrininke ji idomiai isanalizavo. ir net sugebejo kai ka suerzinti, o tai jau puiku!

6039. ne ne ne - spaudinėjantis pimpalo klavišus:)2005-12-21 14:52
na, jei mane išerzino - tai tik ne "aktualus" kūrinio ir panegirinio straipsnio turinys:) vienodai reaguočiua, jei tokį sukurtų vyras ar kokia belytė būtybė:) įdomus pastebėjimas - kad pimpalai virto kompiuteriais - reiškia vyrų dominavimas niekur nedingo - jis tiesiog virto informacinėmis technologijomis:)

6043. m2005-12-21 15:25
tai kad straipsnis ar paroda ka nors suerzina nera nei jos pliusas nei minusas

6046. zurzur :-( 2005-12-21 17:29
kazkokiu muziejaus gido/perjautrios mokytojos stiliumi parasytas straipsnis (ak, o dabar paziurekime i desine, anava ta siena ir pabandykime pasvarstyti...ir stai - malonus netiketumas!), arba autorei truksta pasitikejimo savimi ir kritines izvalgos, arba paroda tikrai buvo turbozavinga. stebimojo/stebinciojo idejos galimybes numelioruotos iki mokyklinio rasinelio. linkiu brandos.

6049. to m2005-12-21 22:40
o taip. didziausias pasisiekimas, jei paroda sutinka mirtina tyla.

6050. kale teroriste tam, kur spausdina su pimpalu2005-12-21 22:46
o cia tai ir nepataikei. informacines technologijos ir ypac internetas nera vyru dominuojama sritis, net jei su jais dirbanciu vyru procentas didesnis. internetas sudaro idealias galimybes reikstis kintancioms tapatybems ir suardo knygose kanonizuota vertybiu hierarchija - taigi patriarchaline tvarka. siandien as - kale teroriste, rytoj - senas girtuoklis, poryt - gejus, uzporyt - daugiavaike motina. gali spelioti, ir net atspeti, su kuo kalbiesi, bet niekada negali buti 100 procentu tikras. cia ir yra virtualaus pasaulio zavesys.

6051. miestiete2005-12-21 23:07
man labiau patiktu mirtina tyla negu "aptarnaujantis" straipsnis.

6053. miestietei2005-12-21 23:37
taip, sutinku, tylos niekada nebus per daug. bet nesutinku, kad sis straipsnis - aptarnaujanti. gal autorei ir pristigo laiko labiau pasigilnti, bet rado idomiu aspektu ir pateike savo nuomone.

6058. miestiete2005-12-22 10:55
nesakau kad sitas straipsnis yra aptarnaujantis. man pati problema atrodo isgalvota o kai kurie teiginiai "pritempti". dvi pateiktos prielaidos visai netaiklios. o ir motyvas buti menotyrininke - kad is stebimosios tapti stebinciaja. Na ar jus tikite? juk tikrove daug sudetingesne.

6061. raniberl2005-12-22 21:25
kale , o kodel jis vadinasi internet-as,one internet-ė?

6080. de lmalasausko2005-12-26 13:16
Vilniuje turbut nera zmogaus, kas jo nepazinotu, ir tuo niekas nei giriasi, nei gailisi [per mazas miestas, kad nepazinot. ar ne?] taigi, ocipalaiduokit nuo zymiu pavardziu : jei esi kulturos srityje, deja-neisvengiamai visus pazisti.

6115. kalė NEintrigantė2005-12-29 13:41
Sakyčiau, kad straipsnis išties šaunus ir žaismingas, tik kažkodėl komentatoriai, kaip ir visada, sirguliuoja šizofrenija ir nihilizmu. Kažkaip nelabai bandoma kažką proting apie straipsnį ar pačią parodą parašyt, o tik savo tariama erudicija demonstruojama. Skaitykit ir mėgaukitės pačiu tekstu, o nesivaržykit, kas krūčiau apšiks.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 85 iš 85 
7:49:54 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba