SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-09-26 nr. 582

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Monika Krikštopaitytė
Skulptūros upėje

Muzika 
• Liaudžius Folkloraitis
Suklego "Suklegos" Kaune
1
 Skirmantė Valiulytė
Vargonų gaudesy
• Iš arčiau8
• Operos ir baleto teatras pradeda naują sezoną1
• Paminėjo "Steinway" firmos jubiliejų2
• Prancūzų muzikinės literatūros dovana
• Kauno styginių kvarteto edukacinis projektas
• KONCERTAI

Dailė 
• Kam reikalinga medija laboratorija?23
• Rima Povilionytė
Gyvenimo ironija
• Elena Černiauskaitė
Netradicinės vestuvės
1
• Agnė Narušytė
Nudilusi miesto geometrija
1
• Armina Jonušaitė
Galvosūkis keramikams
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
www.londonfuck.net
5
• Moderniojo šokio festivalis1
• SPEKTAKLIAI4

Kinas 
• Nauja nebūtinai tai, kas seniai pamiršta
• Trys matai
• Tiktai Marilyn6
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Kūryba 
• Goda Skirmantė Čiplytė
Nieko ypatinga
3

Anonsai 
• www.skaityk.lt

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Vargonų gaudesy

Tarptautiniam M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui įpusėjus

Skirmantė Valiulytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vargonai

Kad ir kaip nevienareikšmiškai vertintume meninius konkursus, jie tapo neišvengiama kultūrinio gyvenimo dalimi, savitu atrankos svertu. Juos laimintiems atsiveria daug daugiau galimybių pasinerti į platesnius vandenis, gal todėl kone visas varžytuves lydi ne tik kūrybinė dvasia, bet ir žmogiškosios aistros ar intrigos. Absoliutus objektyvumas čia, regis, neįmanomas, o ir kaip toks gali būti, jei į teisėjų lygą suburiami įvairūs žmonės (su savo skoniu, pažiūromis, sava kultūrine aplinka ir jos vertinimo kriterijais). Dažnai kone vieninteliu visiems tinkančiu objektyviu vertinimu tampa primityvusis šūkis: "Svarbu ne laimėti, bet dalyvauti", bet ir čia, žvelgiant iš perspektyvos, vis svarbiau tampa pasirinkimas: "Ką laimėti ar nelaimėti ir kur dalyvauti".

Lietuvoje jau ketvirtą kartą rengiamas Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas prilygsta prestižiniams tokio pobūdžio konkursams, priimtas į Pasaulinę muzikos konkursų federaciją, stengiasi pateisinti solidaus renginio vardą. Reprezentaciniu lygmeniu tai iš tiesų svarus, prestižinio įvaizdžio kultūrinis renginys. Scenoje pasirodyti ryžtasi anaiptol ne kiekvienas savimi daugiau ar mažiau pasitikintis atlikėjas, tad jau vien dalyvauti tampa išties svarbu, o laimėti laurai nepaliekami tarp biografijos eilučių. Materialėjančiame pasaulyje konkurso solidumo rodikliu pripažįstami ir premijų dydžiai (šiemet pirmosios suma siekia 10 tūkst., kitų - po 6 ir 3 tūkst. JAV dol.). Norą šiemet dalyvauti konkurse pareiškė arti 80 atlikėjų iš 12 šalių, jiems vertinti sudaryta solidi tarptautinė žiuri.

Rugsėjo 13-21 d. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje ir Šv. Kazimiero bažnyčioje įvyko pirmasis renginio etapas - vargonininkų varžytuvės. Deja, iš 33 paraiškas konkursui pateikusių dalyvių į jį atvyko tik 19 vargonininkų. Atstovauta 9 šalims: Austrijai, Belgijai, Korėjai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Rusijai, Ukrainai, Vengrijai. Lietuvai atstovavo Lietuvos muzikos akademijos aspirantė Jurgita Kazakevičiūtė (buvo atrinkta į antrąjį turą) bei LMA magistro studijas baigusi ir nuo 2001 m. vargonus bei fortepijoną Leipcigo F. Mendelssohno aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje studijuojanti Dovilė Savickaitė.

Vargonininkų pasirodymą vertino dr. Ludgeris Lohmannas (ir ankstesnių metų žiuri pirmininkas), Leopoldas Digrys, Michelis Bouvard, Luigi Celeghinas, Bernhardas Gfrereris, Talivaldis Deksnis, Irena Budrytė-Kummer, Renata Marcinkutė-Lesieur ir Andersas Riberis). Į antrąjį turą, įvertinus trijų kūrinių programos (N. Bruhnso Didysis preliudas ir fuga e-moll, vienas iš dviejų J.S. Bacho Trio "Allein Gott in der Höh’ sei Ehr" tema, BWV 664 arba 676, bei F. Liszto Preliudas ir fuga B-A-C-H tema), interpretaciją buvo atrinkti dešimt dalyvių (penki iš Latvijos ir po vieną iš Lietuvos, Austrijos, Rusijos, Belgijos bei Ukrainos). Antrajame ture reikalauta keturių kūrinių programos (viena iš J.S. Bacho tokatų: BWV 538, 540, 564, 565 ir 566, vienas iš trijų C. Francko choralų: E-dur, h-moll arba a-moll, M. 38-40, pasirinktos dvi iš keturių M.K. Čiurlionio fugų bei konkursui sukurtas lietuvių kompozitoriaus opusas - šiemetinis F. Latėno "Švytėjimas" arba ankstesni V. Barkausko, V. Bartulio, A. Briliaus kūriniai). Po šio etapo pasirodymo finale rungėsi penki vargonininkai - Matthiasas Franzas Maierhoferis iš Austrijos, Els Biesemans iš Belgijos, Tarasas Baginecas iš Ukrainos bei Inese Ozola-Ozolina ir Ilona Černecova (beje, sukėlusi publikai aistrų dėl to, kad apskritai pateko į finalą, mat palankesnės prognozės ir atsiliepimai dar po pirmojo turo lydėjo Laurą Kalninę bei Dianą Jaunzemę) iš Latvijos. Finalininkams buvo privalu pagriežti M.K. Čiurlionio Fugą b-moll VL 345 bei vieną nurodytų M. Regerio opusų. Iš vargonininkų konkurso dalyvių nuo pat pradžių neišsiskyrė itin aiškūs lyderiai, nors būsimi prizininkai jau buvo lydimi teigiamų vertintojų prognozių. Taigi I premija paskirta E. Biesemans, II - M.F. Maierhoferiui, III - I. Ozolai-Ozolinai. T. Baginecas apdovanotas diplomu, o D. Jaunzeme - prizu už geriausiai atliktą šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus kūrinį. Vis dėlto perfrazavus anksčiau minėtą posakį: "Svarbu ne tik laimėti, bet ir dalyvauti", reiktų pavardyti visus tam pasiryžusiuosius. Be jau minėtųjų, tai Michalas Markuszewskis, Andrzejus Piedziewiczius ir Cyprianas Jagiello (Lenkija), Gundega Vilcane ir Janis Pelše (Latvija), Magdolna Friedler ir Csaba Nemeth (Vengrija), Jevgenijus Avramenko (Rusija), Young-Keum Chung (Korėja), Nadia Jurijčiuk (Ukraina).

Rugsėjo 21 d. koncertu Filharmonijoje, kurioje J. Brahmso Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2, op. 83 su Juozo Domarko diriguojamu Nacionaliniu simfoniniu orkestru (koncertų sezono pradžiai bei M.K. Čiurlionio 128-osioms gimimo metinėms pagrojusiu ir jo simfoninę poemą "Jūra") atliko tolesnio konkurso etapo žiuri pirmininkas pianistas iš Didžiosios Britanijos Peteris Donohoe, buvo pereita nuo vargonininkų prie pianistų sambūvio. Jų perklausos - 23-26 d. Muzikos akademijoje, 28-30 d. Filharmonijoje.

iliustracija
Peteris Donohoe skambina Johannesą Brahmsą
M. Raškovskio nuotraukos

O į pasibaigusias vargonininkų varžytuves siūlome dar kartą pažvelgti aktyviųjų dalyvių akimis. Keleto žiuri narių ir laureatų mintys, išsakytos po konkurso:

Dr. Ludgeris Lohmannas (žiuri pirmininkas, Vokietija):

Konkurse dalyvavusių vargonininkų lygis atitiko tarptautinių konkursų reikalavimus. Tokių, kurie čia be reikalo atvažiavo, nebuvo. Buvo gerų ir labai gerų dalykų. Man itin patiko I premijos laureatė, kurios toks savarankiškas mąstymas dabar retai sutinkamas jaunuomenėje. Kai ji grojo, išgirdau tokių dalykų, kurių aš pats nedaryčiau, bet jos interpretacijai galiu pritarti.

Žiuri nuomonė kartais nesutapdavo, tačiau rimtų prieštaravimų nebuvo. Festivalio organizatoriai dirbo be priekaištų. Vis dėlto Šv. Kazimiero bažnyčios vargonai yra labai šiuolaikiški ir daugelio kūrinių jais negalima buvo atlikti, todėl kitais metais repertuarą reiktų labiau derinti prie instrumento.

Prof. Leopoldas Digrys (žiuri vicepirmininkas, Lietuva):

Konkurso meninis lygis buvo gana aukštas, be abejo, ne visų atlikėjų. Į antrąjį turą pateko tik 10 muzikantų, nors buvo 12 vietų. Trečiajame ture grojo penki vargonininkai, o galėjo šeši. Apdovanoti tik keturi finalininkai, tiesa, gana stiprūs, kad galėtų atstovauti Lietuvai pasaulyje. Aš tikiu, kad jie padarys pasaulinę karjerą.

Po kiekvieno konkurso visi žiuri nariai raštu pateikia savo pasiūlymus, kuriuos svarsto organizacinis komitetas. Į juos visada atsižvelgiama rengiant kitą konkursą.

Andersas Riberis (žiuri narys, Danija):

Konkurso dalyvių lygis gana aukštas. Laureatai išties verti šių apdovanojimų. Kitais metais norėtųsi bent mažyčio vargonų aprašymo, taip pat bukletuose galėtų būti kiekvieno žiuri nario trumpa biografija.

Michelis Bouvard (žiuri narys, Prancūzija):

Man čia labai patinka, nors kai ką galima būtų keisti. Konkursas puikiai organizuotas. Jame girdėjau nuostabių muzikantų - ir ne vien finalininkų. Tikiuosi, kad per 10-12 m. Vilniuje bus atnaujinti dar ne vieni puikūs vargonai. Klausydamasis tiek daug taletingų jaunų atlikėjų iš viso pasaulio, suprantu, kad mes jiems turime kada nors pasiūlyti aukščiausios kokybės instrumentą. Manau, jog svarbiausia, kad šis konkursas skatintų dalyvių, kompozitorių ir vargonų statytojų kūrybiškumą.

Renata Marcinkutė-Lesieur (žiuri narė, Lietuva):

Šio konkurso žiuri nariai yra ne kartą patys dalyvavę konkursuose. Todėl tarpusavyje dažnai pajuokaujame, kad dažnai laimi tas, kuris pralaimi. Tai turi šiek tiek tiesos, nes tas, kuris lieka "už ribos", vėliau tiek daug dirba, kad jau kituose konkursuose laimi prizines vietas.

Taip negali būti, kad devyni žiuri nariai iš skirtingų šalių ir skirtingų mokyklų vienodai vertintų dalyvius. Tačiau galiausiai suradome visiems priimtiną sprendimą. Atrodo, kad jam pritarė ir mūsų jaunieji vargonininkai.

Talivaldis Deksnis (žiuri narys, Latvija):

Latviai iš tiesų turėtų būti patenkinti šiuo konkursu, nors pirmoji premija dar nė vienam nebuvo paskirta. Bet, manau, svarbiausia - dalyvauti ir semtis patirties. Šiame konkurse nebuvo aiškių lyderių visuose trijuose turuose, todėl išskirti geriausiuosius nebuvo lengva. Vieni geriau pasirodė grodami vienais, kiti - kitais vargonais.

Daugiausia padėkos žodžių galiu pasakyti konkurso organizatoriams. Visi stengėsi, kad mes čia gerai jaustumės, žiuri nariai pagarbiai išklausė vieni kitų nuomonę, vyravo darbinga ir draugiška atmosfera. Džiaugiuosi čia pabuvęs.

Els Biesemans (I premijos laureatė, Belgija):

Konkursas man buvo labai prasmingas. Jis gerai organizuotas. Labai naudingi buvo žiuri narių komentarai po kiekvienos perklausos. Trečiajame ture grojau šiek tiek silpniau nei pirmuose dviejuose, todėl kiek nustebau sužinojusi, kad man paskirta I premija. Esu be galo laiminga.

Matthiasas Franzas Maierhoferis (II premijos laureatas, Austrija):

Tai pirmas konkursas, kuriame dalyvauju. Jis man patiko. Puikiai dirbo konkurso organizatoriai, todėl čia jaučiausi nuostabiai. Didžiausia staigmena man buvo tai, kad patekau į finalą. Labai džiaugiuosi.

Inese Ozola-Ozolina (III premijos laureatė, Latvija):

Sunkiausias buvo finalinis turas. Trūko repeticijų, nespėjau priprasti prie Šv. Kazimiero bažnyčios vargonų. Todėl labai džiaugiuosi, kad tapau laureate.

(Kalbino ir užrašė Regina Grigienė)

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 76 iš 76 
7:47:42 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba