SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-09-26 nr. 582

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Monika Krikštopaitytė
Skulptūros upėje

Muzika 
• Liaudžius Folkloraitis
Suklego "Suklegos" Kaune
1
• Skirmantė Valiulytė
Vargonų gaudesy
• Iš arčiau8
• Operos ir baleto teatras pradeda naują sezoną1
• Paminėjo "Steinway" firmos jubiliejų2
• Prancūzų muzikinės literatūros dovana
• Kauno styginių kvarteto edukacinis projektas
• KONCERTAI

Dailė 
• Kam reikalinga medija laboratorija?23
• Rima Povilionytė
Gyvenimo ironija
• Elena Černiauskaitė
Netradicinės vestuvės
1
• Agnė Narušytė
Nudilusi miesto geometrija
1
 Armina Jonušaitė
Galvosūkis keramikams
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
www.londonfuck.net
5
• Moderniojo šokio festivalis1
• SPEKTAKLIAI4

Kinas 
• Nauja nebūtinai tai, kas seniai pamiršta
• Trys matai
• Tiktai Marilyn6
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Kūryba 
• Goda Skirmantė Čiplytė
Nieko ypatinga
3

Anonsai 
• www.skaityk.lt

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Galvosūkis keramikams

Keramikos paroda Taikomosios dailės galerijoje

Armina Jonušaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kostas Urbanavičius. "Dangiškas pojūtis"

Taikomosios dailės galerijoje vyksta keramikos simpoziumo "Harmonija" darbų paroda. Jau ne pirmą kartą simpoziumo leitmotyvu tampa Vilniaus tema. Paroda papildo sostinės dienų proga vykstančius renginius. Įdomu stebėti, kaip skirtingų kartų menininkai, savo kūryboje besivadovaujantys dažnai visiškai priešingomis meninėmis idėjomis, interpretuoja Vilniaus tematiką. Juk prisiminus nesuskaičiuojmą daugybę neretai žemo meninio lygio įvairiomis technikomis prigamintų Vilniaus simbolių - gatvelių, Gedimino pilių bei kitokių vaizdelių, aišku, kad bėgimas nuo šių klišių ir stereotipų keramikams turėjo tapti nemenku galvosūkiu.

Parodoje beveik trisdešimt autorių pristato po keletą pačių naujausių - dar 2003 m. vasarą sukurtų darbų. Meninė keramikos darbų forma įvairuoja nuo tradicinės, įprastos, iki konceptualios. Daugelyje darbų aptinkami tie patys Vilniaus senamiesčio motyvai, atgyja istoriniai Lietuvos valdovai; kameriškų formų keramikoje vyrauja universalios žmonijos priešistorės, gyvybės cikliškumo, gamtos stichijų - žemės, dangaus - kosmoso, ugnies ir vandens vaizdiniai. Bene patys tradiciškiausi Broniaus Baliulevičiaus sukurti "Medaliai Vilniui". Apskrituose medalių reversuose matome Vilniaus miesto simboliais tapusius architektūros paminklus: Šv. Onos, Bernardinų bažnyčias, Gedimino pilies bokštą, Arkikatedros varpinę, taip pat šio miesto globėją šv. Kristoforą. Panašiais meniniais įvaizdžiais naudojasi ir kiti parodos dalyviai. Ant Vitos Tracevičienės sukurtų "Vazų" puikuojasi Šv. Jonų, Bernardinų bažnyčių bokštai. Taip pat atpažįstami senojo Vilniaus vaizdiniai ir Alvyros K. Maniuškaitės sukurtoje keraminėje lėkštėje. Ona Kreivytė-Naruševičienė sukūrė skulptūrinę kompoziciją "Karalius Mindaugas ir Morta", Liucija R. Navalinskienė - "Karalius". Nustebino jaunos keramikės J. Jasinskaitės "Taurė" - didikus bei jų gyvenimą simbolizuojantis, gana tradiciškos formos kūrinys; autorė ne kartą yra demonstravusi konceptualius, didelius, akcijų pobūdžio darbus. Monumentalūs, monochromiški, "taupių" formų Jono Naruševičiaus darbai "Amžių sandūroje" bei "Kovų atgarsiai". Šios kompozicijos "karingumą", tarytum Lietuvos valstybės istoriją ženklinančių kovų atminimą, įkūnija ją įrėminančios aštrios, į viršų besistiebiančios smailės.

Vienas šmaikščiausių parodos eksponatų - Rolanos Čečkauskaitės-Norkūnienės "Mindaugo karūna". Autorė su humoru žvelgia į patriotiškąją Lietuvos savimonės dalį, Lietuvos valstybės didybę, aukštinamus jos valdovus bei valdžios atributus: netikrais brangakmeniais "žibančios" karūnos centre įstatytas nedidelis, keistai besišypsančio karaliaus Mindaugo biustas. Karūną tarsi papildo tokiu pačiu principu sukurtas ir kitas šios autorės darbas - "Taurė vilniečiams" (2003). Čia matomi groteskiški motyvai primena ir molbertinius dailininkės darbus, specifinius, žaismingus jų personažus.

Kiti parodos dalyviai perfrazuoja archaines gamtos formas, mitinius žemės, kosmoso vaizdinius, šiek tiek atitoldami nuo simpoziumo "užduoties". Kosto Urbanavičiaus darbas "Dangiškas pojūtis" atrodo tarsi netikėtai į žemę atsitrenkusio meteorito nuolauža, kuri transformavosi į portretą. Į archeologų aptiktas tūkstantmetines suakmenėjusių fosilijų liekanas panašūs Monikos Kibartaitės-Jutelienės "Daiktai" bei Jolantos Okulič-Kazarinaitės "Senienos". Amžiną gyvybės, atsinaujinimo ar apskritai pasaulio simbolį - kiaušinį simbolizuoja Reginos Naravienės sukurtas "Praeities dialogas". Įsimintina ir Onos Kreivytės-Naruševičienės kompozicija "Amžių paslaptis" - tarsi nedidelis akmens amžiaus medžiotojų uolų piešinio fragmentas.

Prie konceptualios išraiškos labiausiai priartėję Valdo Aničo, Ryto Naruševičiaus darbai. V.Aničo "Spalvotas trikampis" sukonstruotas vos iš keleto plytų, tai tarsi archaiškas architektūrinis fragmentas. R.Naruševičiaus "Įklimpę" primena kažin kokioje klampioje medžiagoje sustingusių daiktų pėdsakus.

 

Skaitytojų vertinimai


15653. bevardis2009-04-11 23:06
Kostas Urbanavičius, netaktiškas, ant nepažįstamų žmonių išliejantis savo vidinius nepasitenkinimus savimi, gadinantis nuotaiką, Suokalbio lankytojas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 76 iš 76 
7:47:40 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba