SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-09-12 nr. 814

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Monika Krikštopaitytė
Kruvinas grožis ir nuobodūs tyrai
4

Savaitė 
• Živilė Pipinytė
Kitano smegenys
• „Aljansas 2+1“ pradeda koncertinį sezoną
• Vilniaus mažajame teatre – „Svajonių piligrimas“

Muzika 
• Filharmonija pradeda naują sezoną
• „Pax et Bonum“
• Nijolė Jačėnienė
Muzikinis rugpjūtis pajūryje
2
 Grįžta „Ugnies medžioklė su varovais“
• Tarptautinis sakralinės muzikos ir labdaros projektas „Pax et Bonum“
• KONCERTAI

Dailė 
• Eglė Rindzevičiūtė
Tarp praeities ir dabarties
8
• „KultFlux“ renginiai
• PARODOS3

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Eglė Obcarskaitė
Maži, bet reikšmingi
• Vita Mozūraitė
Inuitai, arbata kavos klube ir svajonės apie Maskvos scenas
• Oskaro Koršunovo „šekspyriana“ Europos kultūros sostinėje
• Eimuntui Nekrošiui – dar viena italų premija
• Naujas LNDT sezonas
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Liūtai ir žmonės
• Maži ir laimingi
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Miesto veidas 
• Justina Augustytė
Susitikimo vietos pakeisti negalima

Anonsai 
• „Mano kiemas / meno kiemas"
• Meniškos sielos traukia Šiaurės link

Muzika

Grįžta „Ugnies medžioklė su varovais“

premjeros

[skaityti komentarus]

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“ (teksto autoriai Saulius Šaltenis ir Leonidas Jacinevičius) populiarus ir šiandien. Dalios Tamulevičiūtės režisuotas 1976 m. Jaunimo teatre, miuziklas jau antrą kartą statomas Gyčio Padegimo. Šįkart nuo rugsėjo 18 d. jis skambės „Domino“ teatre. Ta proga kalbame su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi.

Kaip gimė „Ugnies medžioklė su varovais“?

Sunkiai. Bet tai tikriausiai ir buvo įdomu. Gavau šitą veikalą su daug neeiliuoto teksto. Parašiau vieną dainą, paskui kitą, žiūriu, ir prozą „ant natų guldyti“ pradėjau. Susidarė muzikos suma, viršijanti bet kokias padorumo ribas dramos teatre. Viską rašiau iš karto didelei veikiančiųjų sudėčiai. Kai atnešiau visą storą partitūrą, Jaunimo teatro direktorius susiėmė už galvos: „Reikės įrašą daryti?“ Sakau, taip, reikės. Įrašui reikėjo daug pinigų, kurių nebuvo. Tada nuėjome į Kultūros ministeriją, jai vadovavo J. Bielinis. Jis simpatizavo ne kiek man, kiek mano tėvui, bet iškvietė buhalterę, kuri tvarkė visus ministerijos finansus. Pinigų gavome. Padarėme įrašus. Buvo fantastiška premjera, spektaklis po spektaklio, anšlagai – net ministerija liko patenkinta. Tragikomiškiausias įvykis, kurį atsimenu: kai mes šventėme miuziklo premjerą, atėjusi aktorė ir režisierė Kazimiera Kymantaitė atsigulė ant grindų tardama: „Atsiklaupti maža...“

Dar ir šiandien niūniuojamos miuziklo melodijos...

Čia, matyt, veikia geležinis dėsnis – jei nė viena daina nedainuojama atskirai nuo miuziklo – jis miręs. Rašydamas muziką maniau, kad visai kitos arijos bus populiarios. Džiugu, kad dar ir dabar dainuojamos „Kregždutės“, „Kaip mažas paukštukas“... Nepatikėsite, bet užsienyje gyvenančių lietuvių telefonuose dažniausiai skambanti melodija – „Kregždutės“. Tačiau tai kita simbolika – per „Kregždutes“ jie suartėja su Tėvyne.

Kokios nuotaikos rašėte „Kregždutes“?

Nuotaika buvo darbinė. Kaip įprasta tais atvejais, kai dirbi, esi susigyvenęs su medžiaga, veikalu. Tuo metu aš taip pat buvau palyginti jaunas. Ir visos miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“ idėjos tuo metu man buvo labai artimos. Tai buvo epocha su savo pliusais ir minusais, liūdesiais ir džiaugsmais. „Kregždučių“ duetas atspindi mūsų, Sauliaus Šaltenio, Leonido Jacinevičiaus ir mano, anuometines intencijas.

Tai buvo įtemptas laikotarpis?

Tas laikotarpis buvo pilnas prieštaravimų ir absurdo, tačiau nedaug kuo skiriasi nuo šiandienos. Miuziklas atsirado savo laiku ir savo vietoje. Tai, kad jis aktualus ir šiandien, rodo, jog visi laikotarpiai yra pakankamai įdomūs.

„Kregždutės“ – tai laisvės simbolis?

Apie laisvės simbolius tuomet galvojome truputį kitaip. Visas miuziklas – tai savotiškas iššūkis, balansavęs ant „leistino–neleistino“ ribos. Tiesa, jis nebuvo nei uždraustas, nei persekiojamas. Lietuvoje mes turėjome laisvesnį dangų nei kitose respublikose. Kultūrinė vadovybė buvo labai tolerantiška, į visus ieškojimus žiūrėjo palankiai. O „Kregždutės“ gimė labai lengvai, kaip intarpas. Be to, nuolat girdžiu vis skambant miuziklo dainas, kurias atlieka tiek klasikiniai solistai, tiek estrados dainininkai. Neseniai buvau maloniai nustebintas, kai išgirdau vieną amerikietį grojant iš klausos „Kregždutes“. Vadinasi, muzika nepaseno...

Užrašė Živilė Kleivaitė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 87 iš 87 
7:45:56 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba