SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-02-02 nr. 741

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Laimutė Ligeikaitė
Misija atlikta
9

Muzika 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Tylai netekus prasmės
16
• Audronė Jurkėnaitė-Epih
Nuosaikiai romantiški trio ir duo
4
• „Bravissimo“: nesusipratimas, virtęs opera
• Europos operos dienos
• Nacionalinis simfoninis orkestras kaimynų akimis1
• KONCERTAI

Dailė 
• Aistė Paulina Virbickaitė
Darbo sauga
• Justina Augustytė
Žaidimai su tradicija
• Austėja Čepauskaitė
Kaskart ir iš naujo
4
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
„Gyvenimai“ toliau
6
• Grįžimas į „Tolimą šalį“
• Daktaras Dolitlis „Lėlės“ scenoje
• Aktoriaus namų svetainė1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Tarp politikos ir egzotikos
• Paleckį – į „Euroviziją“!
• Iš Afrikos
• Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių „Dienų tėkmėj“
• Apdovanojimai Los Andžele
• Regimanto Adomaičio jubiliejui
• Kino scenarijaus kursai moksleiviams
• Čekijoje rodomas lietuvių režisieriaus filmas1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Kodėl ne Amsterdamas?

Pasaulyje 
 Paulina Pukytė
Apie kolchozus
20

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Pasaulyje

Apie kolchozus

aną savaitę Londone

Paulina Pukytė

[skaityti komentarus]

Aną savaitę Britų muziejuje vyko dokumentinio filmo „Kolektyvinės svajonės“ peržiūra. Informacijoje rašoma taip: „Rytų Europos kolchozo (kolektyvinio ūkio) kaimo, jo žmonių ir jų gyvenimų portretas“ (kolchozo – dabar? ar tik nesupainiojo istorinio laikotarpio?). Toliau skaitant paaiškėja, kad iš tiesų filme bus rodomos „neaprėpiamos Lietuvos peizažo platybės“ (platybės? ar tik nesupainiojo su Rusija?). Ir dar paaiškėja, kad po peržiūros vyks diskusija su filmo režisieriumi Seppu R. Brudermanu (filmo gamintojai: Jungtinė Karalystė, Lietuva, Austrija).

Toliau šiame informaciniame lape rašoma, kad dokumentinių filmų peržiūros čia, Britų muziejuje, vyks kiekvieną ketvirtadienį iki pat kovo vidurio ir bus rodoma dokumentika apie: Keniją, Papua Naująją Gvinėją, Ganą, Namibiją, Siera Leonę, Zo-ė tautelę Amazonės džiunglėse, Pakistano miestelį, kuriame draudžiama visokia muzika, ir Lampuuk kaimą, nusiaubtą cunamio. Štai kaip gražiai mus įkomponavo tarp trečiojo pasaulio šalių ir tautelių. Tik, anot šių filmų kūrėjų, tarp Lietuvos – Europos Sąjungos (kurioje yra ir Jungtinė Karalystė su visu savo Britų muziejumi) narės – ir aukščiau išvardytų valstybių ir vietovių yra esminis skirtumas, nes šių besivystančių šalių žmonės rodomi kaip norintys žengti į priekį, ištvermingi, nepasiduodantys, pasiaukojamai dirbantys, gelbėjantys, padedantys ir t.t. Tuo tarpu Lietuvos kaimo žmonės rodomi kaip žemos kultūros puslaukiniai (valgantys ne iš lėkščių, o tiesiai nuo stalo), kurie daugiausia (išskyrus buvusį Vilniaus restorano padavėją, auginantį stručius) tik sėdi ir pasakoja, kaip gerai buvo prie kolūkių, kaip tada visi draugiškai dirbo ir kaimas klestėjo. Tiesa, vieną vakarą jie uždega didelį laužą ir stovi prie jo, bet niekas nė vienu žodžiu nepaaiškina žiūrovui, kad iš tikrųjų jie švenčia įstojimą į Europos Sąjungą.

Išskyrus tai, kad apgailestauja dėl prapuolusių kolūkių, filmo veikėjai daugiau nelabai turi apie ką kalbėti. Bet kad ir režisierius nelabai turi ką jų paklausti. Na gerai, jaunajam protagonistui užduodamas klausimas, kuris neva turėtų dominti visus: kaip susipažinote su savo žmona, ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio? Šis, kaip tikras stuobrys lietuvis, atsako: „Na kokia ten meilė! Nuėjau į klubą visas purvinas, dvokiantis, nesiskutęs, pamačiau ją, sakau: „Aš juk vis tiek tau vaiką padarysiu!“ Ir iš karto kitas kadras – žmona pasakoja apie tą patį (taip turime suprasti iš montažo) susitikimą: „Niekada nepamiršiu to momento ir to jausmo, kuris mane apėmė. Kai jį pamačiau, pagalvojau: koks kultūringas!“ Salė, be abejo, žvengia. Iš laukinių lietuvių tautelės papročių. Galite neabejoti, kai rodys filmą apie Zo-ė tautelę, iš jos niekas taip nežvengs. Vien jau todėl, kad to filmo kūrėjai neleis sau parodyti tų žmonių kaip bukų socialiai neišsivysčiusių laukinių – tai būtų laikoma rasizmu. Tiesa, austrams labiau būdingas nacionalizmas. Taigi kažkoks aptukęs, menkai išsilavinęs, tačiau savimi labai patenkintas austras Seppas, atvažiavęs į Lietuvą greičiausiai atsitiktinai ir likęs ten dvejus metus „pasitūsinti“, nes lietuviai, o ypač lietuvės, tokie draugiški ir mėgsta „gerai praleisti laiką“ su užsieniečiais, netyčia pastebi kaimo vietovėse apgriuvusius buvusių kolūkių pastatus ir sumano, greičiausiai dar ir draugiškų lietuvių paskatintas, sukurti apie juos filmą. Be abejo, gauna tam reikalui nemažai pinigų, kuriuos išmeta tiesiai į balą, nes jo filmas prasmės ir vertės turi ne daugiau negu skreplys, nuspjautas ant šaligatvio (atsiprašau už grafiškumą), tačiau bacilų – ne mažiau. Nepaisant to, šis opusas „reklamuoja“ Lietuvą Londone, o turbūt ir kitur, tarsi nebūtų daug geresnių pačių lietuvių režisierių darbų. Filme ne tik visiškai nejusti autoriaus pozicijos, autorius ir neturi jokios pozicijos. Ir ne tik kad neturi, bet yra įsitikinęs, kad jam visai nereikia jos turėti ar bent jau apskritai ką nors žinoti apie šalies, kuri yra jo dokumentinio filmo objektas, artimiausią istoriją ir žmones bei jų nuomonę (ne vieno kaimo stuobrio ir vieno buvusio kolūkio pirmininko su žmona, o daugiau ir įvairesnių žmonių). Filme nėra nė vieno objektyvaus teiginio, jokios elementarios informacijos apie tai, kas rodoma. O juk filmas skirtas užsienio publikai, paprastai beveik nieko nežinančiai apie Lietuvą. Visiškai neaišku, ką tokiu filmu norima pasakyti, išskyrus nebent tai, kad kolchozai buvo geras dalykas, o lietuviai – atsilikėliai. Paklaustas, ar, jo nuomone, kolchozai yra gerai, ar blogai, filmo autorius neturėjo ką pasakyti. Paklaustas, koks jo filmo pranešimas (message) ir kodėl jame nė žodžiu neužsimenama apie tai, kaip kolchozai sugriovė Lietuvos žemės ūkį ir kiek tūkstančių žmonių dėl to buvo nužudyta arba deportuota į Sibirą, režisierius numykė, kad, girdi, jo filmas nėra politinis. Klausimus uždavinėjau aš. Dar norėjau paklausti apie kūrėjo atsakomybę, bet nusprendžiau, kad tokio klausimo jis apskritai nesupras. Be maniškių, buvo dar du klausimai: 1. Aš manau, kad filme pranešimas visiškai nereikalingas; 2. O ką reiškia tie stručiai? Tuo skelbtoji „diskusija su režisieriumi“ ir baigėsi, tiksliau, paprasčiausiai neįvyko dėl neeilinio režisieriaus bukumo ir nuomonės apie nieką neturėjimo. Kam iš viso jis ten sėdėjo? Tuo tarpu jo „nepolitinis“ filmas prasideda kadrais iš tarybinių laikų kronikos: per kažkokį gegužės paradą žygiuoja sovietų kareiviai, nešini vaikučiais, plevėsuoja „draugiškų tarybinių respublikų“ vėliavos, skamba daina apie partizanus (rusų kalba). Jiems – egzotika. Ir jokio komentaro, kad čia okupacija ar pan. – nieko. Užtat vienas iš filmo herojų, buvęs kolūkio pirmininkas, turi ką pasakyti: „Kolūkių sugriovimas – tai nusikaltimas žmonijai. Tuos, kurie tai padarė, reikėtų sušaudyti“.

Liūdniausia, kad šitas atvejis nėra vienintelis. Žiniasklaidoje vis dažniau pasitaiko straipsnių apie tai, kad naujoji „Rytų bloko“ karta jaučia nostalgiją buvusiems laikams, ir apie tai, kad Sovietų Sąjungos sugriovimas nebuvo geriausia išeitis iš padėties, kad buvo galima apsieiti jos ir nesugriovus, tuo labiau kad, girdi, 90 proc. Sovietų Sąjungos gyventojų tada pasisakė ir dabar pasisako PRIEŠ jos išardymą.

 

Skaitytojų vertinimai


9416. Jokubas2007-02-05 03:31
Sugebėjau perskaityti visą straipsnį, valio. Nors, jau po įžangos supratau kokie palyginimai ir purvų spalva bus. Pirma, aš šeštadienį turėjau progos pamatyt Seppo filmą apie skvotus vienam v. londono skvote, ir jis man pasirodė visai sukalbamas ir ne toks jau `savim patenkintas`. Pats filmas buvo ir pavojingas, ir užtemptas, ir tuo pačiu įvairus. Na nesvarbu, norėjau tik apginti truputį jo garbę ir pamėginti pačiam kažką panašaus susukti. Pats apie kolchozus nemačiau, bet ir per daug maivytis apie napatogumą sėdėt vienam suole su afrikos tautom irgi lėkšta. Juk jis nereprezentuojantis, ką žino, tą ir filmuoja, argi ne taip vyksta `tiesos` ieškojimas. Jei jam pasakė, kad kolchozai jėga, tai jis tai ir priėmė su kamera ir atspindėjo britų bibliotekoj. Beje, aš nesu apsileidęs patriotas, man tik truputį yra apmaudu matyti žmones su `tokiais storais akiniais`. Argi ne tolerancija ir praeities skausmo subalansavimas yra taurus lietuvio-ės bruožas? p.s. jei turi gražių idėjų ir patirties filmo kūryboj- parašyk.

9417. Trys šimtai dešimt 2007-02-05 10:20
Gal apie skvotus tas Seppo ka nors ismano, bet Lietuvos istorijos tikrai ne. Pritariu Pukytei - apie Afrika tai pabandyk parodyti ka nors tokio! Kiekvienoj saly galima surasti bukagalviu - o Anglijos kaime dar ne tiek. Svarbu kaip ir kokiame kontekste tai parodai. Taip rasau ne is romantisko patriotizmo (turim visko tam kaime ir nebijom pasauliui Viksraicio fotografiju rodyt, kurios gal daug ziauresnes uz ta Seppo). Tiesiog nervina, kai neisigiline menininkai savo nezinojima bando maskuoti "ziauria realybe", tokiais neva nepagrazintais vaizdais. O jeigu filmuotojo tikslas ne socialinis antropologinis, tai tegu padaro toki itikinanti produkta, kad is viso nekiltu klausimas, kur visa tai yra. Kai Matelis padare gera filma apie vaikus, tai kur berodysi - visur veikia.

9418. raimis2007-02-05 10:42
Parodykite tą Seppo filmą Lietuvoje, kas ir kaip ten bebūtų pateikta, - tegu įpila žibalo rinkimams...

9421. palaikau2007-02-05 12:39
Tikrai, parodykime ta filma Lietuvoje ir surenkime po perziuros diskusija su rezisieriumi. Gal tada ka nors jis prades suprasti?

9426. ;/2007-02-05 15:58
Ivaškiavičiaus "Žali" to paties propagandinio fono dalykas, ne veltui vokiškai išsyk išleista buvo...

9428. Fermere2007-02-05 19:24
Kur tavo humoro jausmas, Eglute? Visai ji praradai UKej.

9431. muchina2007-02-05 21:24
Mieli kaimieciai ir kiti meno istroske Lietuvos zmones! Jei jus taip ilgites kolukiu ir taip trokstate bet kokio susvilpto kurinelio apie save, tai susimeskit ir nusipirkit videokamera - desimt zmoniu po simta litu ir turesit! Gales visas kaimas filmuotis, vieni kitiems vaidentis, o jei geri busit - per SMC TV parodys. Va, tik Anglijoj jos netransliuoja, bet nieko tokio - jei susgrusit degtines buteli i subine arba kamera apvemsit, britai patys jus susiras! Svarbu islaisvinti savyje laukini prada, kad kulturingieji europieciai lengviau mus pazintu.

9433. muchinai2007-02-06 10:16
Vera, be humoro Borato nepasivysim. Laukinis pradas nepades.

9435. muchina2007-02-06 13:10
Borato humoras lekstas. Tik amerikonus gerai padare. O tas Seppo, kaip suprantu, is vis be humoro jausmo. Nuosirdus kaip bobu turgus. As us humora - bet taiklu! Kaip Tinos Modotti natiurmortai su kukuruzo burbuole, pjautuvu ir kulkosvaidzio dirzu.

9441. JL32007-02-06 19:55
Nematot skirtumo tarp Borato ir kazkokio Sepo? Nekas

9443. zinovas2007-02-06 21:13
Zinai, Pukyte, is kur debilas austras gavo pinigu siam propagandiniam filmui? Esu tikras, kad is Rusijos spectarnybu. Tipiska.

9444. Siūlas2007-02-06 21:15
labai noreciau dar ka nors pasakyti, bet jau viskas pasakyta

9445. JL12007-02-06 21:51
Go, Pukyte, go! Mes tave palaikysim! Uzkniso jau tas kulturingai supakuotas naujasis kolonializmas.

9450. panašių reginių dalyvė2007-02-07 16:26
Šitas atvejis nėra vienintelis. Panašus renginys vyko ir Europos širdyje-Briuselyje, LR misijoje prie EB. Vakarelio tema buvo Vinius - Europos kultūros sostinė 2009, tačiau akivaizdu, nebuvo orientuotas i lietuvišką publiką, o į pačius belgus. Viskas, kaip ir labai grazu bei naudinga, nes Briuselyje karts nuo karto pristatomos "naujosios" šalys ir jų sostinės, deja, apie Vilnių pasakota buvo nedaug, o didžiają renginio dalį Lietuvą pristatė belgas, pirmojo prekybos centro Lietuvoje "Iki" įkūrėjas. Jis mūsų šalyje gyveno (gal dar ir gyvena?, matyt, ne taip jau Lietuvoje ir blogai) ir tikrai patirties daug sukaupęs (tačiau asmeniniai ir subjektyvūs patyrimai ne visada visiems įdomūs...), pasiruošęs buvo ir vaizdo medžiagos, kuri atspindėjo maždaug 1992-1998 m. laikotarpį, kurio metu Lietuva jau nebe atrodė taip skurdžiai ir apgailetinai, kaip buvo parodyta skaidrėse. Beje, klaikių ir apleistų kampelių galima rasti ir kituose ES miestuose (kad ir tame pačiame Briuselyje). Tik labai gaila, kad pranešėjas nepapasakojo ir neparodė, kokia dabar yra Lietuva, o ypač Vilnius (turint omenyje vakaro temą). Dižiausias vakaro anekdotas, sukėlęs belgams daug juoko, buvo tas, jog lietuvių pilkus veidus nušviesdavo parduotuvių lentynose atsiradę "geltoni bananai"... Prie viso to dar norėtųsi pridurti, jog renginys vyko LR misijos prie EB patalpose, nei vienas iš misijos darbuotojų (organizatorių?) jame nedalyvavo ir už renginį (vykusiame LR-os suteiktose patalpose nekomerciniams tikslams) reikėjo susimokėti...Bet čia jau kita istorija.

9455. el. pastas2007-02-07 23:39
Jo, kol lankstysimes pries kiekviena uzsienieti, taip ir bus. As ne ksenofobas - kuo daugiau ivairiu kulturu, tuo idomiau. Bet ir mes su savo kultura ir menu neturim kompleksuoti. Ir laime, kad yra tokiu pukyciu, kurios isdrista viesai uzduoti drasius konkrecius klausimus - kitaip ziurovams ir liktu nusmurgusiu neisilavinusiu girtuokliu zemes vaizdinys.

9457. zoe2007-02-08 14:55
tai gal reikia paduoti i teisma ta locha rezisieriu!!! kokiai nors pries rasisma institucijai???

9462. ccc2007-02-09 17:39
Man atrodo, kad Pukyte labai pasiilgo Lietuvos ir todel supyko :)))

9463. ccc - dar2007-02-09 17:43
Noreciau paziureti filma. Man atrodo, jis turetu buti vertingas ir tikrai dokumentalistinis! Kuo vargsas rezisierius kaltas, jeigu Lietuvos kaimieciu dauguma is tiesu yra TOKIE. Jeigu tai butu buve afrikieciai, ispanai etc - jie galbut infantiliai sypsotusi, dziaugtusi, kad yra filmuojami, ir butu "spalvingai egzotiski". Kaimo alkoholikai rusai - is viso meistrai surengti iskalbu humoro show. O lietuviu kolkhoznikai ir yra tokie - be jokios SAVOS funny kulturos, siaurietiskai neapverciantys liezuvio, neemocionalus (na, kartais moterys paverkia dokumentikoje...) ir NYKUS. Rytu Europos, o ypac Baltijos saliu kaimas yra NYKUS. Ir tai tikrai, labai, labai BAISU. :) Nenuostabu, kad Pukyte supyko (ypac, kaip jau minejau auksciau, kadangi yra pasiilgusi namu)

9464. ccc - dar - zoe2007-02-09 17:45
Aha, dabar jau galime pasijausti Turkijos vyriausybes, skaitancios Orhana Pamuk`a batuose?

9466. ivs2007-02-09 20:06
kad ir kaip bebūtų apmaudu, bet pamatome save kitų akimis. Gal tai prikels mus iš letargo? Nereikėtų kaltinti vien tik to buko režisieriaus. Bukų žmonių yra dauguma. Ir Europos sąjungoj ir visur. Ir jie mus taip mato. Tai mes turime kažką daryti, kad matytųsi kitaip. Paklauskite mūsų bukų žmonių, kaip jie mato prancūzus, italus, amerikiečius... Ne, įsižeisti neverta. Verta susirūpinti.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 84 iš 84 
7:44:04 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba