SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-03-28 nr. 561

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Agnė Narušytė
Dviejų "montuotojų" dialogas
8

Muzika 
• Vytautė Markeliūnienė
Naujų pažinčių vaisiai
• Vytautė Markeliūnienė
Gimtadienio dovanos
1
• Viktorija Gurskaitė
Užgožti laiko ženklai
• Debiutas "Lokyje"3
• Įsidėmėtinas Onutės Narbutaitės kūrybos savitumas
• Jubiliejinis spektaklis4
• KONCERTAI1

Dailė 
• Rimantas Stankevičius
Prieš 60 metų Vilniuje
4
• PARODOS
• Armina Jonušaitė
Gyvastingi peizažai
• Monika Krikštopaitytė
Genialumas ir dresūra
1
• Elena Černiauskaitė
Pavasaris, skrybėlės ir citrinų cirkas
• Kristina Stančienė
Teptuku ir plunksna
1
 Goda Giedraitytė
Pasaulio veidas

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Ištikimybė savajai kartai1
• Nelėliškos lėlių teatro ambicijos5
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Susitikimai su Hrabalu1
• Živilė Pipinytė
Kasdien naujas žmogus
• Laiko skeveldros
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• "Kultūra. Teisės aktai"2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Pasaulio veidas

Emilio Wėlyvio ir Dariaus Vaičekausko personalinės parodos

Goda Giedraitytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
E. Wėlyvis. "Pasaulio veidas"

Klaipėdos menininkų namuose eksponuojamos dviejų Vilniaus dailės akademijos studentų Emilio Wėlyvio ir Dariaus Vaičekausko personalinės parodos. D. Vaičekauskas yra ne tik fotografijų ekspozicijos autorius, bet ir E. Wėlyvio parodos organizatorius.

E. Wėlyvis - jaunosios lietuvių menininkų kartos atstovas, jau po pirmosios personalinės tapybos parodos Vilniaus "Arkos" galerijoje užsirekomendavęs kaip vitališkos ir drastiškos ekspresionistinės tapybos tradicijų tęsėjas. Ir nors Klaipėdoje eksponuojami vos penki dailininko kūriniai, tačiau ir jie leidžia pajusti tapytojo pasaulėžiūrą ir savitą techninę išraišką.

E. Wėlyvio tapyboje matome žmogų, savo fiziniu pavidalu ir egzistencine dvasia grimztantį į beprasmybės, nuosmukio ir degradacijos liūną. Iš darbų tiesiai žiūrovui į veidą kosėja ir spjaudosi bjaurumo estetika, tačiau tokia vizualinė raiška nepretenduoja į priešmirtinių pasaulio konvulsijų statusą. Ne, greičiau ji išsilieja savižudžio pagalbos šauksmu. Jaunasis tapytojas nesistengia nieko pagražinti. Jis tapo pūliuojančią pasaulio žaizdą, tik skauduliai šiuo atveju - aliejiniai ir spalvoti. E. Wėlyvis - puikus koloristas, itin subtiliai jaučiantis spalvą: sodri, įvairiaspalvė paletė atskleidžia tapybinį pradą, o drastiškas potėpio rėžis tik dar labiau sustiprina ekspresiją.

Dviejuose parodoje eksponuojamuose autoportretuose tapytojas ieško išskirtinės fizionominės žaismės, netikėtų išraiškos efektų. Vartodamas tą pačią kompozicinę schemą en face laviruoja tarp atidžios savistabos ir švelnios savikritikos, leidžiančios eskizišką tapybos manierą. Kūriniuose "Sintetinė Olimpija" bei "Prigimčiai" E. Wėlyvis plėtoja moters temą, tačiau moteris čia nėra aukštinama, sudievinama ar pakeliama virš žemiškojo prado. Moteris bei jos kūniškumas kūriniuose "devalvuojami": ji vaizduojama buitinėje aplinkoje (pvz., sėdinti ant klozeto). Toks fizine ir dvasine prasme apnuogintas moters aktas E. Wėlyviui tėra priemonė perteikti apčiuopiamą formos tapybiškumą.

Parodą vainikuoja paveikslas "Pasaulio veidas", kuriame užkoduoti slapčiausi visų ekspozicijos kūrinių motyvai. Žvelgdamas į gigantišką drobę, nejučia esi įtraukiamas į sklidiną iškreiptų grimasų plokštumą, kurioje vyksta kontroversiškas fizionominis žaidimas, vedantis žiūrovą į psichodelinę erdvę, labirintą, iš kurio nėra išėjimo. Paveikslas pradeda žiūrovą valgyti ir ryti, laižyti savo glotniais liežuviais, seilėti ir iš jo tyčiotis. Pasaulio veidas nėra gražus. Jis - daugialypis, atskirais elementais besidauginantis gyvis. Nuo jo negali nusisukti, nes esi jo dalis...

E. Wėlyvio parodoje išnyksta atstumas tarp autoriaus, kūrinio ir žiūrovo. Paveikslų įtaiga yra tokia aštri, jog ribos išsitrina savaime, ir žiūrovas verčiamas atsiduoti egzistencializmu permirkusio tapybiško gyvenimo tėkmei.

Kitoje parodoje "Buitinis-socialinis reportažas" spalvų gaivastį keičia nespalvotos D. Vaičekausko fotografijos. Patekusios į rėmų ir stiklo gniaužtus, jos primena padrikas gyvenimo nuotrupas, sustingusias prisiminimų skeveldras, kurios it mozaika dėliojasi į niekam dar nepasakotą istoriją.

D. Vaičekausko fotografijose alsuoja kasdienis gyvenimas. Pasislėpęs pilkuose buities šešėliuose, jis kartais akinamai suboluoja savo tiesmuka esatimi arba skaudžiai suodinas it pavasarinės žemės prilindusios panagės šiūruoja asfaltuotomis gatvėmis. Tačiau čia nėra skausmo ar beviltiško klyksmo kaip E .Wėlyvio kūryboje.

D. Vaičekausko fotografijos persmelktos gyvenimo džiaugsmu. Nuogų moterų aktai, poilsio prie vandens bei studentiškų vakarėlių akimirkos, nuoširdžios karvių akys ar dūžtantys lietaus lašai - viskas skęsta keistoje nebūties nirvanoje. Supranti, jog gyveni tik kartą ir tas kartas labai jau trumpas. Būtent šis susitapatinimas su akimirka, su "čia ir dabar" tampa D. Vaičekauskui atspirties tašku pasirenkant kompozicinius fotografijų sprendimus, nuotaikos ekspresiją, erdvės ir plokštumos interakciją, šviesos ir šešėlių dermę. Todėl kiekviena nuotrauka tampa unikalia konkretaus momento vizija, tačiau kartu įsilieja į bendrą ekspozicijos kaleidoskopą, kintantį priklausomai nuo šalia esančių vaizdų intervencijos.

Pabaigai telieka pridurti, jog buitines-socialines scenas D. Vaičekauskas įvynioja į savitą, meniškai kokybišką popierių. Taigi reportažinės fotografijos ne tik įvaizdina istoriją, bet ir konstruoja skirtingas interpretacijų galimybes.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
7:43:50 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba