SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-01-23 nr. 598

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neremia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas117
• Fondo taryba6
• Protestas23
• Atgal į ateitį?11
• 100-osioms spaudos atgavimo metinėms2

Muzika 
 Beata Leščinska
Lauksime ir kitąmet
20
• Mykolas Usonis
Įspūdis, dėl kurio buvo verta lėkti iš Vilniaus į Klaipėdą…
• KONCERTAI

Dailė 
• Lijana Birškytė-Klimienė
Lietuvos istorijos atspindžiai dailėje
• Armina Jonušaitė
"Auksinio jaunimo" mafija
5
• Kristina Stančienė
Įžūlumas vietoj melancholijos
• Onutė Gaidamavičiūtė
Įvairiaspalvė rezignacija
1
• PARODOS

Literatūra 
• Pamąstymai apie lietuvišką dailę išeivijoje1
• Knygos meno konkursas
• VAKARAI

Teatras 
• Alma Braškytė
Requiem vaikystei
2
• Alė Strik
O Chan lauks visada
4
• Rusų dramos teatre – rusų klasika
• SPEKTAKLIAI2

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Artėja Tarptautinis Berlyno kino festivalis
1
• Neįminti klausimai2
• Šventas naivumas2
• Raudotojų prašome nesivarginti
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Lauksime ir kitąmet

Kauno muzikinio teatro gastrolės Vilniuje

Beata Leščinska

[skaityti komentarus]

iliustracija
Audrius Rubežius (Romeo) ir Joana Gedmintaitė (Džuljeta)
M. Raškovskio nuotraukos

Jau antrus metus iš eilės sostinės publika gali niekur neišvykdama pamatyti naujausius ir geriausius (populiariausius) Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklius. Šį kartą kauniečiai Vilniaus Nacionaliniame operos ir baleto teatre rodė du naujus pastatymus – Charles’o Gounod operą "Romeo ir Džuljeta" ir Giedriaus Kuprevičiaus Kauno operetę "Kipras, Fiodoras ir kiti", išties tapusia gastrolių ašimi. Septintojo dešimtmečio holivudinio muzikinio kino nostalgijos iškankintieji vilioti Richardo Rogerso miuziklu "Muzikos garsai".

Sausio 16 d. rodyta Gounod "Romeo ir Džuljeta" netikėtai sutraukė pilną salę publikos. Sveikintina tai, kad Kauno muzikinis teatras stato kitų neišeksploatuotą repertuarą – prancūzų opera išties yra retenybė lietuviškoje scenoje. Kauniečiai itin didžiuojasi šiuo spektakliu, nes jį rengė "pats" Jonas Aleksa. Patyrusio profesionalo ranka išties buvo justi. Nors pasitaikė nesklandumų, vietomis orkestre bei tarp orkestro ir dainininkų trūko sinchroniškumo, visuma "alsavo", orkestras negožė solistų. Apskritai klasikinis veikalas visuomet yra tam tikras muzikinio "mechanizmo" veikimo indikatorius, kad būtų gerai atliktas kūrinys, reikia labai susiderinti, pademonstruoti atlikimo preciziką. Kauno muzikinio teatro trupė šiame spektaklyje į tai eina.

Vienas iš operos traukos aspektų buvo ir tas, kad šiame pastatyme dainuoja jauni atlikėjai. Nepakartojama Džuljeta – Joana Gedmintaitė, pademonstravusi puikią vokalinę formą. Džuljetos partija yra sudėtinga, reikalaujanti balso virtuoziškumo "klasikine" prasme. Čia turi skambėti puikus, išlavintas koloratūrinis sopranas. Jį ir išgirdau. Tiesa, iš pradžių buvo justi nemaža įtampa, balsas skambėjo kiek šaižokai, tačiau įsivaidinusi Gedmintaitė pademonstravo gražų, aksominį balso tembrą. Audriaus Rubežiaus Romeo buvo tinkamas partneris solistei, tačiau vietomis per žemas dainininkui būdingas intonavimas trikdė. Išskirčiau Žaną Voronovą, atlikusį Tebaldo vaidmenį, – įsiminė jo gražaus tembro, skambus vokalas. Kaip visuomet, itin sceniškai pasirodė Laimonas Pautienius (Merkucijus).

Ginto Žilio režisūra, be kelių išties žavių momentų, ypatingu konceptualumu nepasižymi. Čia esantys operetiniai sprendimai, turintys suteikti spektakliui dinamikos, ne visada pasiteisina, pvz., Merkucijaus arijos metu jo "gaujos" narių tampymasis tik trukdo ir klausytis, ir žiūrėti. Adomo Jacovskio scenografija – scenos centre esanti daugiafunkcinė konstrukcija (ir siena, ir balkonas, ir arka) a la Renesanso mūras – vykęs sumanymas, tačiau bendras tamsus spektaklio koloritas slegia. Kodėl kūrinio temos rimtumas visuomet siejamas su scenovaizdžio tamsa? Kad ir kaip būtų, spektaklis Vilniuje sulaukė sėkmės.

Sausio 17 d., buvo rodoma Giedriaus Kuprevičiaus Kauno operetė "Kipras, Fiodoras ir kiti". Netylančios aistros po visai neseniai Kaune įvykusios premjeros atbangavo ir iki Vilniaus. Dalis publikos ėjo tam, kad įsitikintų, jog "tai iš tiesų yra niekalas". Aš ėjau tikėdamasi tos pramogos, kurią patyriau Kaune. Deja, nusivyliau, naujoje erdvėje spektaklis "nesuskambėjo", tačiau nesirengiu "sudirbinėti" šios operetės, ką aistringai ir su pasimėgavimu padarys kiti.

Kauno operetės idėja, pasak Kuprevičiaus, postmodernistinis istorinis šiupinys, daromas be jokių skrupulų (pvz., šaipantis iš romantizuoto Maironio įvaizdžio ir pan.), yra vykęs ir originalus sumanymas lietuviškoje muzikinėje scenoje, o vykusių idėjų reta. Žinoma, geri norai – dar ne viskas, tačiau toks precedentas sveikintinas.

Stebint spektaklį Kaune sužavėjo tai, kad atlikėjai tiesiog žaidė scenoje, įsijautus į tokio "kapustniko" dvasią, visai smagu buvo leisti laiką ir stebėti veikėjų ir autorių "išsidirbinėjimus". Pagaliau galėjai sekti sakomą tekstą! Tuo tarpu Vilniuje, kur akustinės sąlygos visiškai kitokios, apskritai nepalankios, scena toli, pusės žodžių nesigirdėjo, publiką pasiekdavo tik išrėktas tekstas. Žmogus, kuris atėjo į spektaklį "nepasiruošęs" (nesiklausęs ir neskaitęs jokių interviu, anonsų ir pan.), tiesiog nelabai galėjo susigaudyti, kas čia vyksta. Kita vertus, orkestras, Kaune sėdintis duobėje po scena, Vilniuje "išeksponuotas" pirmame plane, negailestingai gožė solistus. O ir gastrolių sostinės Nacionalinėje operoje jaudulys visumai pridėjo nereikalingos įtampos. Taigi tam tikras akustinis disbalansas, jautęsis ir Kaune, čia patrigubėjo ir užgožė, sakyčiau, sumanymo žavesį.

iliustracija
Joana Gedmintaitė (Džuljeta) ir Giedrius Prunskus (tėvas Kapuletis)

Vilniuje ypač išryškėjo spektaklio visumos trūkumai. Manyčiau, kad atskirai paimti tekstas ir muzika būtų visai įdomūs. Herkus Kunčius minėjo libretą rašęs ir kaip literatūros kūrinį, kurį galima būtų publikuoti. Skaitomas tekstas tikrai būtų įdomus. Kita vertus, muzika, jei įsivaizduotume, pvz., gerai įrašytą CD su operetės numeriais, būtų puikus lietuviškos estrados, miuziklo muzikos albumas. Tačiau spektaklis yra šis tas daugiau. (Beje, kažkada scenoje išvydusi Bernsteino "West Side Story", nusivyliau, nes visuma neprilygsta tų žymiųjų "highlights" įtaigumui.) Su visa akustine netvarka antrasis veiksmas yra gerokai dinamiškesnis ir todėl labiau vykęs nei pirmasis, nes šiame pateikiami keli dideli "blynai" – tąsios scenos, kurios aiškiai stabdo veiksmo dinamiką. Viena iš jų – scena su gan nuobodžiomis dailininkų deklaracijomis apie valdžios skriaudžiamą kultūrą. Įsivaizduoju, kad pasiskaityti šis išties aktualus tekstas būtų šmaikštus, tačiau scenoje jis nedaro įspūdžio. Tokie ilgi kalbami dialogai, "nemuzikinės" scenos visgi reikalauja profesionalaus aktorinio pasirengimo. Šiuo požiūriu galbūt netgi geriau būtų "Kiprą ir Fiodorą" statyti su dainuojančiais aktoriais. (Galima būtų, pvz., daliai personažų kviestis aktorius, o turinčius daugiau dainuojamos medžiagos personažus siūlyti atlikti solistams.)

Apskritai viską reiktų rodyti koncentruočiau, ne pasakoti, o būtent rodyti vaidybinėmis, režisūrinėmis priemonėmis. Žinoma, ištęstumas kyla ir iš to, kad autoriai norėjo "viską pasakyti", sukurti savotišką prieškario Kauno bohemos epą. Kompozitorius minėjo, kad su H. Kunčiumi jau mąsto apie trilogiją "Nemuno žiedas" (analogija Wagnerio "Nibelungų žiedui"). Taigi kuriant antrąją trilogijos dalį, skirtą itin juokingam, pasak autorių, Kauno (ir Lietuvos) istorijos momentui – tarybų valdžios paskelbimui, – visgi reiktų atsirinkti svarbiausius personažus ir centrinius įvykius.

Pastatymo požiūriu režisieriui Gyčiui Padegimui taip pat geriausia būtų išryškinti ir akcentuoti vieną dominuojantį stilių, nors "postmodernių" užuominų į įvairias teatro formas, žinoma, gali būti labai daug. Kauno operetė "Kipras, Fiodoras ir kiti", mano požiūriu, yra artimiausia kabaretui, netgi muzika kiek primena Kurto Weillio stilistiką. Taigi pastatymą galima būtų kabinti ant šios vinies. Muzikiniu požiūriu, kad ir kokia būtų stilistiškai marga operetės partitūra, atlikimo precizikos pritrūko, ypač Virgilijaus Visockio diriguojamam orkestrui.

Kad ir kaip būtų, "Kipras, Fiodoras ir kiti" atgaivino susidomėjimą prieškario meniniu gyvenimu ir paskatino kitaip į jį pažvelgti. Kita vertus, didieji sceniniai žanrai mūsų muzikoje nėra labai kultivuojami. Kad atsirastų tikra kokybė, kūrinių turi būti kuriama ir statoma kur kas daugiau, negu yra dabar. O ir smagu būtų, jei atgimtų prieškario kabareto dvasia, kai nebijoma paliesti jokių "šventų karvių".

Sausio 18 d. rodytas R. Rogerso miuziklas visai šeimai "Muzikos garsai" ramiai užbaigė gastroles. Spektaklio režisierius – Nerijus Petrokas, dirigentas – Julius Vilnonis, pagrindinius vaidmenis atliko Rita Preikšaitė, Gediminas Maciulevičius, Sabina Martinaitytė, Kristina Siurbytė, Tomas Ladiga, Danutė Dirginčiūtė. Nuostabi muzika, scenoje vaidinantys vaikai (A. Kačanausko muzikos mokyklos moksleiviai, vadovaujami Jūratės Miliūtės), jaudinantis siužetas – visa tai paaiškina, kodėl šis nepretenzingas spektaklis jau keleri metai mėgstamas publikos.

Įdomu, ar Kauno muzikinis atvažiuos į Vilnių ir po metų? Šįmet teatras rengiasi statyti I. Kalmano "Bajaderę", miuziklą vaikams pagal G. Gladkovo muziką iš animacinio filmo "Brėmeno muzikantai", rudenį scenoje turi pasirodyti T. Kutavičiaus ir V. Palčinskaitės opera vaikams "Nykštukas Nosis" pagal Haufo pasaką bei žymusis J. Kanderio miuziklas "Kabaretas". Planai patrauklūs, tačiau, žinoma, nebūtina laukti gastrolių. Jei kalnas neina pas Mahometą, tai galima vykti į Kauną ir ten viską pamatyti savo akimis, pačiam įvertinti. To Jums ir linkiu.

 

Skaitytojų vertinimai


2653. Giedrius Kuprevičius2004-01-25 18:09
O man atrodo, kad Vilniuje buvo labai neblogas variantas, tik kad ta publika be jokios žaismės, ką tu jai berodytum.Aš vis galvoju, jei turėčiau laiko ir gyvenčiau du kartus, pabandyčiau visas recenzentų mintis ir pasiūlymus, pastabas ir palinkėjimus įgyvendinti naujai, pagal tuos pageidavimus redaguodamas jų recenzuojamą kūrinį. Įdomu, ką jie pasakytų, kai toks visus kritikų lūkesčius atliepiantis spektaklis pasirodytų? O jei rimtai - dėkui Beatai už pastabas, taipogi ir Živilei(Ramoškaitei), Virginijai (Jurgutienei), Rimai ir kitoms, kurios mus pastebi ir apie mus parašo-pakalba. Tai visiems mums labai svarbu ir naudinga.

2661. Kur?2004-01-26 11:09
O kur buvo Ramoskaites recenzija? As iki siol maciau tik Beatos, ir siandien dar girdejau, kad Muzikos barai isejo su Nako recenzija. Butu idomu palyginti. By the way, man operete visai nieko:)

2662. Cia2004-01-26 11:52
Radijuj buvo Ramoskaites recenzija. Yra tokia stotis "Klasika", kur minetoji Virginija Jurgutiene rengia laida apie muz. teatra, nors Ramoskaite pasisakinejo ir kitoje, velgi Beatos rengiamoje laidoje. Tiesa sakant, gerokai sudirbo ta operete. Bet man irgi ji nieko.

2680. Taigi2004-01-26 17:35
Taigi Ramoskaite kaip is akies traukta Kauno poniute - kam jai ta operete sudirbineti?.. :)))

2683. Tas pats GK2004-01-26 18:27
Aš džiaugiuosi, kad yra visokių nuomonių apie tą patį daiktą. Ką tik kalbėjau su libretistu - jis jau antrai daliai mezga siuzetą. O trečiojoje bus ir Ramoškaitė. Kodėl kritikai gali mus kritikuoti, o mes jų - ne? Tegu pasižiūri iš save iš šono...Iš linksmo, draugiško šono...

2684. L2004-01-26 18:32
Oje... Nenoreciau po astria Kunciaus plunksna pakliuti...:))

2692. M2004-01-26 19:51
ir kodel jau turetum...?!

2694. L2004-01-26 19:56
Netureciau... Tik kolegu gaila:)

2696. M2004-01-26 20:50
a...:)

2703. F2004-01-27 10:50
O man atrodo, kad L tikrai paklius...

2706. Pavyduole2004-01-27 11:55
Pavydziu Ramoskaitei... Isivaizduojate? Buti iamzintai meno kurinyje. Zinoma, neaisku, koks ten bus tas kurinys... Bet rimtai pavydziu!

2707. Saule2004-01-27 12:05
Bet kokiu atveju, labai gerai ,kad yra kompozitoriu entuziastu su gyslele! Gincuose ir gimsta va originaliu minciu! Butu saunu, kad operete butu irasyta i video ar DVD. Ne visiems iseina atskrist as atvaziuot i Vilniu ar Kauna...

2708. M2004-01-27 12:16
O man neatrodo...

2716. GK2004-01-27 14:09
Linksma čia. Bent viena vieta, kur tikrai linksma.

2735. Saulei ir ne tik2004-01-28 12:05
Negi jau taip sunku nuvaziuoti i Kauna? Tiesa sakant, juokina tokie pasisakymai, gal, tamsta, uz Atlanto gyvenate? Zmones vazineja i Viena, i Paryziu, operos spektaklio pamatyti, tai vadinasi kulturinis turizmas. O pas mus? Tikrai juokinga, visi saukia, ach, kulturinis gyvenimas sukoncentruotas sostineje, diziuosiuose miestuose, decentralizacija, decentralizacija! Joo, juk taip toli yra nuvaziuoti is vieno Lietuvos galo i kita - kiek daug pinigu kainuoja! O dar, juk reikia visam vakarui atsitraukti nuo televizoriaus, baisu!

2758. Saule2004-01-29 09:59
Deja, tikrai gyvenu uzsienyje...Kiek imanoma, atvaziuoju pamatyt koncertu ir i Lietuva. Taciau visko neiseina apibegti. Na, o is spaudos bandau suzinot kiekviena naujiena. Tikrai domina viskas. Kulturini turizma pati aktyviai propaguoju, tikrai saunus pasiulymas visiems! Taciau zinau, kad provincijos zmones retai Lietuvoj gali sau leisti net ir keliones i Kauna ar Vilniu...deja, tai tokia realybe! Galiu pasakyt, kad pasaulyje irgi panasu, kas domisi,tam nelabai kisene leidzia, keliones visur brangu. Profesionalui tai ne priezastis-dometis butina, jei sukiesi toje srityje... Na kaip matot is komentaru, lietuviams tikrai dar mokytis tolerancijos, tikrai verta pavazinet po pasauli! Sekmes!

2808. kadkam :-) 2004-02-02 01:09
Su straipsnio autores nuomone sutinku, taciau butu tikrai malonu, kad minint spektakliu rezisierius, scenografus, aktorius... Noretusi matyti visu prisidejusiu pavardes.

2827. Geografas2004-02-04 11:17
Man patiko, kad straipsnyje autorė pateikia savo argumentuotą nuomonę. Būtent argumentuotos nuomonės pasigedau p. Usonio žinutėje apie "Aukuro" choro dešimtmetį. Ten surinkti jubiliejaus progai "reikalingi" štampai, o perskaičius taip ir liko neaišku ką ir kaip choras dainavo be "programą paįvairinančių" penkių lietuvių autorių kūrinių. Kodėl tas koncertas laikytinas pasigėrėjimo vertu "išradingai sukomponuotu, patraukliu, žaismingu ir vientisu muzikiniu fejerverku"? Paprastai po 45-50 minučių chorinės muzikos reikėtų daryti pertrauką - kad klausytojų dėmesys neatbuktų, o čia - beveik dvi valandos be pertraukos... Kaip Alfai pavyko išlaikyti klausytojų dėmėsį - taip ir nesužinojome. Žodžiu, nusiimu kepurę prieš ponią Beatą..

2828. Pasimetus2004-02-04 12:20
Nu atsiprashau... Ponia Beata recenzijas pila kone kas savaite - butu tiesiog geda, jei ju bent kiek nemoketu rasyti... O p. Usonio rasineli apskritai matau antrakart gyvenime - nepanasu, kad daug rasytu. Geografo argumentai teisingi, bet nusiimineti kepure pries zmogu, kuris tik parase eilini savo stampa... Ai, bendrai tai cia kiekvieno teise:)

2829. Geografas2004-02-04 14:54
Nepasimesk, aš gi rašau iš "pilkosios zonos", kurioje tūnančiuosius "7md" nori pritraukti. Tai štai - aš gerbiu p. Usonio atsidavimą chrinės muzikos propagavimui, tik jo straipsnelis mažai tam tikslui pasitarnavo. O p. Beata (kurios visškai nepažįstu) rašo taip, kad man beskaitant, nekyla vidinis protestas. Tik tiek ir ternorėjau pasakyti. :-))

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
7:40:12 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba