Savaitraštis "7 meno dienos" vienintelis nepriklausomas kultūros savaitraštis, operatyviai atspindintis ir vertinantis dailės, fotografijos, muzikos, teatro, kino, televizijos procesus. Todėl stebina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo sprendimas neskirti paramos savaitraščio leidybai. Galbūt fondo ekspertai mano, kad intensyvių ir įvairiakrypčių kultūros procesų analizei užteks vietos paremtuose savaitraščiuose "Literatūra ir menas" bei "Šiaurės Atėnai"? Tačiau kiekvienas kultūros gyvenime dalyvaujantis, jį tyrinėjantis ir komentuojantis žmogus ir profesionalas, ir mėgėjas puikiai žino, kad net ir trijuose savaitraščiuose dėl vietos stokos ne visi reikšmingi kultūros įvykiai sulaukia pakankamai dėmesio. Skirtinga kultūros savaitraščių specializacija ir interesų spektras leidžia skaitančiajam ir rašančiajam pasirinkti jam aktualiausią leidinį.
"7 meno dienos" gvildena dabartinę kultūros politiką ir pateikia operatyvią šiuolaikinių meno procesų analizę, atsižvelgdamos į pasaulinį kontekstą. Šis savaitraštis daugiau dėmesio skiria muzikos, teatro, kino, dailės, fotografijos (ypač retos viešnios kitur!) įvykiams ir asmenybėms. Sudėjus į krūvą visų metų "7 meno dienų" numerius, gaunamas įspūdingas dailės ir kitų kultūros sričių metraštis, kuriame randame ne tik datas ir pavardes, bet ir rimtą svarbiausių renginių bei menininkų pristatymą. Apžvelgiamas ne tik Lietuvos meninis gyvenimas, bet ir Lietuvos menininkų projektai tarptautinėse parodose, mugėse ir festivaliuose.
Mums, savaitraščio autoriams ir skaitytojams, labai svarbu, kad "7 meno dienos" yra laisva skirtingų nuomonių tribūna (tai ne kartą įrodė savaitraštyje vykusios diskusijos), kad nepriklausydamas jokiai kūrybinei sąjungai laikraštis pateikia objektyvią informaciją iš skirtingų šaltinių ir nepriklausomą kritišką vertinimą. Lietuvos kultūrai gyvybiškai svarbu, kad demokratiją garantuojanti žodžio laisvė netaptų institucinių manipuliacijų ar politinių žaidimų objektu. Siekiant išlaikyti nuomonių pliuralizmą ir kritišką kultūros procesų refleksiją, būtina išsaugoti nepriklausomą spaudą. Manome, kad Lietuvos žmonėms reikia ne tik kūrybinių sąjungų aprobuotos ar komercinių struktūrų užsakytos informacijos. Tik tarybiniais laikais buvo viena kultūra ir vienas stilius. Nejaugi grįžtame atgal?
LDM muziejaus direktorius Romualdas Budrys, VDA prorektorius dr. Adomas Butrimas, menotyrininkė Austėja Čepauskaitė, grafikas prof. Juozas Galkus, menininkė Kristina Inčiūraitė, menotyrininkas Vidmantas Jankauskas, menotyrininkė dr. Giedrė Jankevičiūtė, tapytojas Gintaras Palemonas Janonis, menotyrininkė Virginija Januškevičiūtė, skulptorė Ksenija Jaroševaitė, fotografas Algimantas Kunčius, menotyrininkas Valentinas Klimašauskas, menotyrininkė dr. Ingrida Korsakaitė, grafikė Marija Ladigaitė, menotyrininkas Viktoras Liutkus, "AICA" Lietuvos sekcijos prezidentė menotyrininkė dr. Elona Lubytė, menotyrininkė Ilona Mažeikienė, menotyrininkė dr. Jolita Mulevičiūtė, menotyrininkė Agnė Narušytė, VDA rektorius tapytojas Arvydas Šaltenis, menininkė Vilma Šileikienė, menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė, menotyrininkė Ūla Tornau, skulptorius Vladas Urbanavičius, kritikas Skirmantas Valiulis, skulptorius Vladas Vildžiūnas, "Lietuvos aido" galerija, Šiuolaikinės dailės informacijos centras, "Vartų" galerija
"...nepriklausomas kritiškas vertinimas..." Ar visuomet? Ir dar Lietuvoje, kur ryšiai ryšeliai taip susiraizgę, kad nė pats velnias neatpainios tų mazgų...
Raizginys - tai taipogi įdirbis. "ryšiai ryšelei" atsiranda iš darbo, iš lankymosi galerijose, koncertuose, spektakliuose, iš rašinių per naktis. o ne prie kavos, kaip kažkam atrodo..
na, Lietuva nera tokia didele, kad butu tiek kulturos veiklos, kuri nesutilptu i daugiau kaip 50 psl. iseinanciu kas savaite per visus tris savaitrascius;
Galima pažiūrėti iš tokios pusės: kiek pinigų kam skirta - tai įvertinimas balais; kas gavo 120.000, kas 200.000, kas 40.000, etc. (ir tai reiškia požiūrį, kad antrasis vertingiausias/reikalingiausias, pirmasis beveik dvigubai, trečiasis - 5 kartus už antrąjį mažiau vertingas/reikalingas); o 7md - nulis. Tai ką, tikrai manote, kad 7md yra visiškai bevertis leidinys, lyginant su visu tuo, kam pinigų vistik skirta?... Taip vertinti - didelė neteisybė; liks tai vertintojų sąžinei
leiskite, pastebeti, kad mano komentare nera jokiu minciu apie vertinguma; as kritikuoju tik si sakini/minti "kad net ir trijuose savaitraščiuose dėl vietos stokos ne visi reikšmingi kultūros įvykiai sulaukia pakankamai dėmesio"
Na ir kokia jūsų kritikavimo išvada (svarstomo klausimo kontekste): "užteks kultūros įvykių apžvalgai ir likusiųjų (be 7md) savaitraščių"?
Tokiu atveju, gal konkretizuokim: prašau, nurodykite iš šio ar ankstesnių 7md numerių straipsnius, kurie yra beverčiai, nereikalingi [nes jau pakankamai tai apžvelgta kituose kultūros įvykių apžvalgos savaitraščiuose]
"Lietuvos žmonėms reikia..." Čia ir klausimas, kokiems (ir kiek tokių yra) Lietuvos žmonėms reikia gausios (per SRTRF remiamos) kultūrinės spaudos. Leidinių - devynios galybės, autorių - tūkstančiai, o skaitytojų? O kiek tokių leidinių, kurių tik pas leidėjus (ir pas Fondo ekspertus) tepamatysi... Žodžiu, akmenėliai ne tik į Fondo daržą...
"O kiek tokių leidinių, kurių tik pas leidėjus (ir pas Fondo ekspertus) tepamatysi..."
Pritariu: būtent tokius būtų galima ir neleisti.
Tačiau kaip bežiūrėtum - 7md tikrai ne iš tokių, pirmiausiai numarintinų
mano isvada, kad per tris savaitrascius yra 50 psl. ir tikrai yra pakankamai vietos tai Lietuvos kulturai pasireiksti - tik mintis reikia aiskiau reikst ;) ir is kur jusu tokios isvados, kad as neigiamai nusiteikes pries 7md?