SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-12-06 nr. 546

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Beata Leščinska
Moderniu stiliumi
6

Muzika 
• Vytautė Markeliūnienė
Muzikinės tradicijos tąsa
7
• Kūrybinio bendradarbiavimo antologija
• Davido Geringo atminimas - kūriniai violončelei2
• KONCERTAI

Dailė 
• Dailės kritikos laikysenos: kas yra objektas?2
• Agnė Narušytė
Tai, ko nebuvo
• PARODOS

Literatūra 
• Vanda Zaborskaitė
Lietuvos švietimas žvelgia į ateitį
1
• Literatūrinė sostinės žiema
• Apie Valdovų rūmų liekanų išsaugojimą1
• VAKARAI

Teatras 
• Skiriama Brodskiui2
• Apie žmones ir angelus...10
 Audronis Liuga
Įkyrios mintys
11
• "Grafas Liuksemburgas"1
• Europos teatro asamblėja
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kaip nenužudyti kino
• Živilė Pipinytė
Kinas gręžiasi į vaikus
• Snobiškos dienos ir naktys3
• Paskutinė vienatvė Tokijuje
• Paskutinė vienatvė Tokijuje
• Algimanto Puipos videofilmas1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Konkursas "Vilnius 2002"
• Prenumerata

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Teatras

Įkyrios mintys

Teatras įstatymo kryžkelėje

Audronis Liuga

[skaityti komentarus]

iliustracija
Algis Griškevičius. "Režisierius"

Kauno dramos teatro meno vadovas Vidmantas Bartulis pranešė, kad atsistatydina. Nieko nuostabaus - šiame teatre jau dešimtmetį tęsiasi atsistatydinimų ir atstatydinimų maratonas. Tai bandymų vykdyti teatrų reformą "iš vidaus" padarinys. Tokie bandymai gimdo teatro administracijos vadovų ir revoliucingosios aktorių kolektyvo dalies konfrontaciją. Keičiasi jos formos, motyvai, dalyviai, bet rezultatai nekinta - vadovai turi nusileisti aktorių reikalavimams ir ambicijoms. Toks buvo Jono Vaitkaus vadovavimo šiam teatrui saulėlydis, po to fiasko patyrė į jį sugrįžęs Jonas Jurašas, ne ką geriau baigėsi kiek ilgiau teatro vadovo poste užsibuvusiam Gyčiui Padegimui, dabar atėjo ir Vidmanto Bartulio eilė... Visi jie - žinomi menininkai, asmenybės, norėję teatrui gero ir ieškoję būdų tai pasiekti. Ir visus juos vienaip ar kitaip parklupdė reformų slenkstis.

Situacija iki skausmo pažįstama ir kasdieniška: dalis teatro trupės nevaidina naujuose spektakliuose, bet gauna atlyginimą. Valstybės dotacija mažėja, po truputį diegiamas projektinis finansavimas, ir teatro vadovybė susiduria su dilema - socialinė rūpyba ar kūryba? Kitaip sakant - išlaikyti trupę ir mažinti spektaklių statymo išlaidas ar mažinti trupę ir kurti spektaklius... Kad šių dalykų neįmanoma suderinti, rodo objektyvi situacija - kviečiant norimą režisierių, nepavyksta priversti jo rinktis aktorius, su kuriais jis nenori dirbti. Ką jau kalbėti apie tai, kad spektaklams kurti pinigų ir šiaip neužtenka, ypač "periferijos" teatrams. Lemia finansinis motyvas. Jis verčia vadovus rinktis ir daryti sprendimus. Sąmoningai utriruoju ne todėl, kad ginčiau vadovų pozicijas, o bandydamas paprastai paaiškinti banalią teatro reformos būtinybę.

Pažvelkime į Kauno dramos teatro situaciją ir savaip iškalbingą naujausių įvykių kroniką. Objektyvių aplinkybių verčiama teatro administracija pabando diferencijuoti aktorių etatus pagal turimą ir numatomą darbo krūvį. Aktorių pasipriešinimas perauga į atvirą iššūkį meno vadovui V. Bartuliui, jis spaudoje kaltinamas būtais ir nebūtais dalykais. Aistrų raminti į Kauną vyksta kultūros ministrė. Jos nuomonė - reformos reikalingos, tačiau gal paskubėta, gal ne taip pradėta... Netrukus V. Bartulis įteikia ministerijai atsistatydinimo pareiškimą. Spaudoje vėl pasigirsta aktorių balsų, bet jau kiek sutrikusių, kviečiančių meno vadovą sugrįžti ir gyventi draugiškai, nes "teatras - tai šeima", o šeimoje visko pasitaiko... Kultūros ministrei tenka atlikti taikytojo vaidmenį, juolab kad kitų kandidatų į teatro vadovo postą, ypač dabar, įsibėgėjus sezonui, praktiškai nėra.

Bet juk V. Bartulio "vietinė" reforma atitiko Kultūros ministerijos darbo grupės parengtą teatro įstatymo koncepciją, kurioje kalbama apie terminuotas darbo sutartis. Juolab kad teatro meno vadovas, neturėdamas kito pasirinkimo, elgėsi gana švelniai - pasiūlė pereinamąjį diferencijuotų etatų variantą.

Visa tai puikiai pažįstama ir suprantama. Ministerijos pozicija nebuvo pakankamai nuosekli. Aktoriai, kaip visada, "sublizgėjo": pylė pamazgas, o po to dėjosi, tarsi nieko nebūtų įvykę, na, kiek pasikarščiuota... Ar ne taip buvo ir su J. Jurašu, J. Vaitkumi? Tiesa, dabar atsitokėta greičiau - vis šiokia tokia pažanga. Tačiau elementarios moralės vis dėlto neišmokstama. Apmaudu, kad jos stinga ir neretai žinomiems, nusipelniusiems aktoriams. Ar po viso to V. Bartulis apsigalvos ir liks vadovauti teatrui?

Tačiau konfliktas Kauno dramos teatre iškėlė kertinius rengiamo Teatro įstatymo klausimus: kaip teatro reformą suderinti su menininko situacija, koks turėtų būti teatrų statusas ir jų finansavimas. Kaune matome visos šiandienės ikireforminės Lietuvos teatrų situacijos pavyzdį. Jis parodo, kokia uždelsto veikimo bomba laukia Teatro įstatymo kūrėjų, jeigu įteisinus terminuotų sutarčių sistemą nebus sukurtas aiškus ir veiksmingas pagal jas dirbančio ar nedirbančio menininko socialinės apsaugos mechanizmas. Ir taip pat jei teatrai bus padalyti į biudžetines ir viešąsias įstaigas, nenustačius jiems aiškių finansavimo kriterijų bei vadinamojo "dotacijos minimumo".

Pagal terminuotą sutartį dirbančio menininko socialines garantijas įstatymiškai turėtų užtikrinti darbdavys. Sudarant autorinę sutartį draudimo mokestį turi mokėti pats menininkas, tačiau kol kas jis nesuinteresuotas savanoriškai atiduoti valstybei savo mažo atlyginimo dalį. O ką daryti menininkui, jei jis laikinai arba neribotam laikui neteko darbo? Juk tokių, pereinant prie sutarčių sistemos, neišvengiamai daugės. Jų socialines garantijas įstatymo projekte siūloma sieti su pašalpų fondais prie atitinkamų meno kūrėjų organizacijų (Teatro ir Muzikos sąjungų), fondų lėšas sudarytų "tikslinis valstybės įnašas ir kūrybinių darbuotojų (suinteresuotų asmenų) įnašai nuo kiekvienos terminuotos sutarties". Aišku, jog kalbama tik apie pirminę valstybės injekciją gaunantį fondą, kuris turi tvarkytis pats ir pritraukti papildomų lėšų. Tokio fondo veikimo pagrindas - pačių kūrybinių darbuotojų suinteresuotumas mokėti įmokas. Kaip tokį fondą sukurti - vienas didžiausių galvosūkių įstatymo rengėjams. Ir ar toks fondas gali atsirasti, pavyzdžiui, prie Teatro sąjungos, pasitikėjimas kuria tarp teatralų vis mažėja?

Kitas klausimas - teatrų statusas ir jų finansavimas. Atsakydami į jį, valstybinių teatrų vadovai pareiškė kultūros ministrei, jog jie pageidauja tik biudžetinių įstaigų statuso. Pagrindiniai argumentai - užtikrinti teatrų finansavimo minimumą ir socialines garantijas. Pagal šį statusą visi teatrų darbuotojai taptų valstybės tarnautojais. Jais galėtų būti ir teatruose dirbantys aktoriai. Tačiau ar valstybė pajėgi prisiimti tokius įsipareigojimus ir kartu remti aktyvėjančius nevalstybinius teatrus bei kitų nepriklausomų scenos menų struktūrų programas? Nenoriu čia vėl kalbėti apie pastarųjų kūrybinius ir struktūrinius privalumus (juolab kad galiu būti apkaltintas šališkumu), tačiau nevalstybinių teatrų sektorius jau tapo objektyvia realybe. Čia ir slypi valstybinių ir nevalstybinių teatrų konfrontacijos esmė: vieni kaltina kitus atimant iš jų pinigus. Pinigų visiems trūksta, tačiau šiandien jau negalima kalbėti apie finansavimą neatsižvelgiant į jo efektyvumą. Į tai atsižvelgta ir naujoje įstatymo koncepcijoje: teatrų veikla bus finansuojama ir skatinama priklausomai nuo jų kūrybinių rezultatų ir struktūros valdymo efektyvumo. Ir jokių išankstinių garantijų.

Ši neapibrėžtumo ir netikrumo situacija valstybiniams teatrams - kaip peilis po kaklu. Tada geriau biudžetinė įstaiga, nors ir be galimybių užsidirbti daugiau pajamų, ir net jeigu nebus pinigų statyti spektakliams, svarbu valdyti teatro pastatą, o darbuotojams - gauti atlyginimus... Dabar kiekvienas verčiasi, kaip gali, - vieni laikosi teatro patalpų nuomos "strategijos", kiti bando imtis atsakomybės ir reformuotis "iš vidaus". Kauno teatro vadovai pabandė priimti naujai kuriamas taisykles ir išsišoko. Įvyko, vartojant sportinį terminą, "falšstartas". Ir ministerija suskubo viską grąžinti į savo vietas. Bet ar ilgam?

 

Skaitytojų vertinimai


1043. anonimas :-( 2002-12-08 13:30
Liuga, nemoki tu vadybos , nes šaltasis humanitaras žurnalistas-grafomanas tesi, todėl vis į visas specializacijas mėgėjiškai trauki. Kur tavęs nebūta, bet visur nuo tavęs šalta ir nyku , mąstytojau , tavo baruose...nes ir tau , komjaunuoli, "teatras - tai šeima", Ne trupė, grupė, tiesiog projekto dalyviai ar...- tegul nejuokina svieto tie Kauno komediantai-komunarai. Lietuvoj dar vis ginami Stalino teatrai su savo kanibališkai bolševikine vidaus veikla ir tvarka. Režisieriai ateina ir išeina, o aktoriai lieka,- sakė viena Vilniaus kultūros mokyklos abiturientė , visą gyvenimą Vilniaus "globuse" pradirbusi. Va, taip...Organizuoja akcijas...maištauja aktoriai, kad išspręstų ne meno , o socialines problemas. Vaitkų išvarė , bet gal ir teisingai tuokart(prisidirbo bolševikas , namų daug visoj Lietuvoj pasistatė - tai dabar be perstojo kaip laisvas ir nepriklausomas menininkas spektaklius kaip blynus su visais užjaučiančiais autsaideriais kepa, mokinius tvirkina)Lietuvoje ir nėra meno, viskas tik socialinio teisingumo atodūsiuose ir ginčuose liūla. Kauno teatro mėsinė, kuri tik juodu "celofanu" dekoruojasi pati save ir suėdė. Tinka šitai šutvynei juodas plitilenas. Lietuvos aktoriai - nepertraukiama tarybinės Vilniaus konservatorijos "aspirantūra". Ko šitie tinginiai Vakaruose nesistažuoja? Laukia gastrolių nenuojėgos, kad galėtų už valdiškus pinigus pasivažinėti,o ar moka užsienio kalbas? Ar treniruoja savo kūną, jau visi švepli palikę, sustingę, skurdūs, kokia ten jų elegancija,- moralinis, o paskui ir jau fizinis stygius. Komunarai iš Kauno teatro chaltūras tegimdo. Seniai stalininę teatrų sistemą išardyt laikas, bet vis Kauno "vaidilos - realistai-socialistai" aikštijasi, teisybės ginasi . Tegul eina į kultūros namus vaidint, mokyklose tegul dėsto,veltėdžiai - gal mmenkiau menininkus "nudavinės".Juk ne jie autoriai, o imitatoriai, atkartotojai ! Jų profesija - antrinė. O kokie jie inteligentai , tai jau iš kartkartinių pasirodymų televizijose žinom. Jokio ten meno nėra - vien maivymasis ir tuštybė. Ir gal gers mažiau kartu savo kavinukėj ir dar prie žiūrovo ar per spektaklį susitikę. Intelektualai...Cha-cha-cha. Arba tegul kaip Vakarų aktorius iki pietų prie baro padavėju pastovi, o paskui vaidina, va, ir bus sceninė konkretybė, tiesa ir teisė. Tikriau bus. Palikt reikia tą brudną Kauno skandalistų lizdą tik kaip viešąją įstaigą, , o ten tikrai laisvi,angažuoti ir pasiruošę veikt ir įrodinėt galės. Skurdžiai Kauno , Vilniaus, Šiaulių (!!!) artistai - tarybiniai dvejetukininkai, visi knygas skaitom ir žinom kokia "galybė" aktorium Lietuvoj svajoja tapti. Tegul TAMPA! . Tegul įrodinėja. Jau daug metų Lietuvoj artisto ir teatro vardą diskredituojantys dykaduoniai.

1046. Buves Neliuga ir zadejes daugiau nerasyneti.Cia tik padeka.2002-12-08 15:48
Impulsivu,astru ir 100% teisinga!Pagaliau p.Anonimas suformulavo teksta,kuri reiketu isplatinti visuose teatruose ir garsiose viesose istaigose,kurios parazituoja ne blogiau nei valst.teatrai,tik ju parazitavimas rodomas pavyzdziu kitiems.Aciu p.Anonimui.

1054. vs :-) 2002-12-09 19:21
Is peties mojat mosta, tik neaisku kas ka parazituoja, ir kas mena daro. Broliai desinieji, galgi neblogi LLL kulturagitatoriai esate, tik Pinocheto kultas Jums svarbesnis už realias reformas. Dalgeles neislaikot, tai eikt seko pjaut, kritikai-komentatoriai

1055. saminona2002-12-09 23:15
anonimo minčių srautas geriausiu atveju dėmesio vertas kaip beprasmis tekstas. Jei įdėti prasmę, tai pagal ją visi blogi, visi sovietiniai, visi maivosi. Na ką čia bepridursi? Einu miegoti. O gal nusišauti, - kaip pageidausi, anonime, chi-chi?

1059. bu2002-12-10 09:26
ko visi senukai ziemop tokie agresyvus pasidaro? ant liugos pulti - dantis ant peciaus dziauti - joks jis ne grafomanas, gal reiktu visu pirma apie NAUJOSIOS DRAMOS AKCIJA parasyti? na, bent jau teisybes vardan... o apie aktorius cia buvo gerai pavaryta - pritariu, molodec, tak derzat...

1065. VOVA2002-12-11 13:45
Ar is balos tas kovingumas, dedes molotovo kokteiliai? Ir ko pries Liuga zyzti be reikalo? Tik sventa reikala kompromituojat. Del Liugos-saltojo, tai sitas jo variantas, nemielas anonime, yra pats gerasis. Gal norit, kad susigraudines vel pultu is sulinio gerti? Susilyrintu iki "za sto vy, Zenia, teatr liubite?" Pavirstu eziuku ruke? Nestumdykite zmogaus is vienos pagundos i kita. O Jus, mielas bu, zinoma (ir neisvengiama), kaip visada smaikstus, visiems teisingas ir rasot be klaidu. Tik viena toki turime, taigi nelikote neatpazintas. Ir dar. Uzuot kurstes "tak derzat", nors karta paragintumete (kitus juk galima, nors Jusu neraginciau niekada) "v chamstvo ne perechodit".

1072. @2002-12-11 22:47
Vovik, a ty teatr liubich`?

1075. VOVA2002-12-12 10:52
Etai Septintajam. Obizaete, Etik mat.

1076. V.V.2002-12-12 13:11
Visuose menuose tas pats - tarsi skatinamas rezultatyvumas, o paskui laimi klipatos ir staugikai. PS Ant Liugos sisyk nera ko sirsti.

1077. xX2002-12-12 13:48
Laimi todėl tie staugikai, kad į meno analitikus pretenduojantys veikėjai yra ne tiek subjektvūs, kiek tendencingi. Gi čia kaip ir visose srityse - šlamštą galima apipavidalinti iki "prekinės išvaizdos", o puikų darbą taip paslėpti stalčiuose, kad niekas net ieškoti nenorės. O ką daryti? Matyt, viešumas yra stiprus vaistas nuo tos ligos.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 78 iš 78 
7:39:34 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba