SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-12-06 nr. 546

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Beata Leščinska
Moderniu stiliumi
6

Muzika 
• Vytautė Markeliūnienė
Muzikinės tradicijos tąsa
7
• Kūrybinio bendradarbiavimo antologija
• Davido Geringo atminimas - kūriniai violončelei2
• KONCERTAI

Dailė 
• Dailės kritikos laikysenos: kas yra objektas?2
• Agnė Narušytė
Tai, ko nebuvo
• PARODOS

Literatūra 
• Vanda Zaborskaitė
Lietuvos švietimas žvelgia į ateitį
1
• Literatūrinė sostinės žiema
• Apie Valdovų rūmų liekanų išsaugojimą1
• VAKARAI

Teatras 
• Skiriama Brodskiui2
 Apie žmones ir angelus...10
• Audronis Liuga
Įkyrios mintys
11
• "Grafas Liuksemburgas"1
• Europos teatro asamblėja
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kaip nenužudyti kino
• Živilė Pipinytė
Kinas gręžiasi į vaikus
• Snobiškos dienos ir naktys3
• Paskutinė vienatvė Tokijuje
• Paskutinė vienatvė Tokijuje
• Algimanto Puipos videofilmas1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Konkursas "Vilnius 2002"
• Prenumerata

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Teatras

Apie žmones ir angelus...

"Portija Koglen" Kauno dramos teatre

[skaityti komentarus]

iliustracija
Viktorija Kuodytė (Portija Koglen) ir Birutė Raubaitė (Bleizė Skali)
D. Matvejevo nuotr.

Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre, pačiame aistrų sūkuryje, Gintaras Varnas repetuoja "Portiją Koglen". Gruodžio 6, 7 d. įvyks airių dramaturgės Marinos Carr pjesės, birželio mėnesį jau pristatytos Naujosios dramos akcijoje, premjera. Spektaklio koprodiuseris - Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, kūrybinėje grupėje - scenografas Gintaras Makarevičius, kompozitorius Giedrius Puskunigis, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, aktoriai Viktorija Kuodytė, Gytis Ivanauskas, Sigitas Šidlauskas, Dalia Overaitė, Viktoras Šinkariukas, Daiva Stubraitė, Liubomiras Laucevičius, Birutė Raubaitė, Aušra Keliuotytė, Audrė Paškonytė, Dainius Svobonas, Ričardas Vitkaitis.

Neris Akelaitienė: Apie ką šis spektaklis, kaip jis susijęs su Jūsų ankstesne kūryba?

Gintaras Varnas: Į mano buvusių spektaklių kontekstą "Portija Koglen" lyg ir "įsipaišo". Čia, kaip ir "Tolimojoje šalyje", centre yra ribinė žmogaus būsena. Tik ankstesniame spektaklyje buvo daugiau epo (tai diktavo pati literatūra), o čia - dviejų dienų gyvenimo skerspjūvis, ir tai verčia, neklaidžiojant po socialinius klausimus, koncentruotis į išgrynintą žmogaus situaciją. Na, čia neišvengiamai prašosi žodis "egzistencija". Kuo ši dramaturgija šiek tiek baugina? Pjesėje esama kažkokio dekadanso. Kažkada, kai Portija su broliu buvo vaikai, plaukdami į jūrą jie ieškojo vietos "bet kur, tik ne čia". Tai tarsi susidūrimas su juodąja puse. Bet kaip tik čia ir yra ta riba. Mes nieko nenorime teigti. Tiesiog mėginame "įlįsti" į tą situaciją, suprasti ją ir išgyventi. O išvadas tegul kiekvienas pasidaro pats. Pjesėje stilistiškai pateikiami du planai - realusis ir metafizinis, autorės įvardijamas kaip "dieviškas giedojimas", vadinasi, pripažįstamas kitų realybių buvimas. Viskas nėra taip jau plokščia ir neapsiriboja mūsų stalais, kėdėmis... Kita vertus, iškėliau sau uždavinį kiek įmanoma vengti visokių triukų, fokusų, kokių nors efektų, visą krūvį perkeldamas ant aktorių pečių. Galvojant apie šitą spektaklį man norisi kalbėti apie Krzysztofo Kieslowskio paprastumą, gilumą ir apie Ingmaro Bergmano minimalistinį preciziškumą.

N.A.: Ar dirbdamas su šia literatūra radote bent vieną atsakymą į Jus, kaip menininką ir žmogų, kankinančius klausimus?

G.V.: Su šia pjese atsitiko labai keista istorija. Aš kažkodėl ją vienintelę įsimečiau į kuprinę išskrisdamas į Nepalą. Tiksliau, aš net nežinau, kaip ji tame krepšyje atsirado. Himalajuose, neturėdamas nieko kita, buvau priverstas skaityti "Portiją Koglen" gal kokius keturis penkis kartus. Labai keistas jausmas. Aplinkui vaikšto kažkokie vienuoliai budistai, groja, dainuoja, o čia - labai jau europietiška pjesė... Bet ji įsismelkė į smegenis, o vieną naktį skaičiau ir mane tiesiog sukrėtė. Būtų gerai, kad tai išliktų. Nežinau, kaip šitai įvardyti. Beje, pjesėje Portija klausia: "Ar mūsų gyvenimas tiksliai vyksta sulig stropiai nubrėžtu planu (...), ar mes plasnojam nuo vienos progos prie kitos?" Tas klausimas ir tebelieka pakibęs. Antra vertus, ši pjesė ir apie tai, kad už viską reikia atsakyti.

N.A.: Kaip Jūs traktuojate autorės sureikšminamą dvynių temą?

G.V.: Nereiktų suvokti to brolio dvynio tik kaip konkretaus asmens. Pjesė ir apie dalies savęs praradimą: "...manęs liko tik pusė, blogesnioji pusė." Tai nejau blogesnioji pusė toliau gyvena, o geresnioji - užmušta?.. Man visada dramaturgijoj įdomu ir kartu baisu, kai susiduri su žmogum, apsėstu kažkokios iliuzijos, kuri traukia jį kaip magnetas ir neleidžia jam gyventi realiame gyvenime. Šiuo atveju taip ir yra - "bet kur, tik ne čia". O kur tai yra?

N.A.:Juk nenorėtumėt pasakyti, kad irealiojo pasaulio balsai veikia žmogų tik negerai?

G.V.: Ne, aš, aišku, negaliu tvirtinti, kad tai negerai. Mes Portijos nesmerkiam ir neteisinam, ir jokiu būdu nepaverčiam kažkokiu romantišku herojumi, "dūstančiu pilkoje kasdienybėje". O kas yra "gerai" ar "negerai", kas žino? Bet jeigu žmogus žudosi, tai turbūt nėra labai gerai....

N.A.: Grakštumas, sukauptumas, estetiškumas ir netgi elegancija Jūsų kūryboje yra įgimti ar įsisąmoninti?

G.V.: Čia turbūt kažkoks vidinis jausmas. Kažkada kritikai už jį mane labai bardavo ir įvardydavo tai "estetizmu". Gal iš dalies jie buvo teisūs, nes ankstesniuose spektakliuose tai neleisdavo prasimušti gyvam jausmui, tam vadinamajam "tikram kraujui", galbūt... Na, ko gero, viską lemia tam tikri skonio kriterijai. Namuose aš toks nesu, galiu nesitvarkyti būsto ir gyventi kaip žiurkė irštvoje, bet teatre... Čia visai kas kita, teatras - ne irštva.

N.A.: Pjesės autorė Marina Carr sako, kad teatre jai svarbiausia - žodis. Dramaturgus ji linkusi skirstyti į du tipus: teatro prozininkus, kokiu ji laiko O`Neillą, ir teatro poetus - Tennessee Williamsą, Čechovą, Ibseną. Ar sutiktumėte su tokiu vertinimu ir koks būtų Jūsų "sąrašas"?

G.V.: Dėl O`Neillo, ko gero, sutikčiau, bet Ibseno poetu pavadinti negalėčiau. Man poetai yra Garcia Lorca, Lagarce`as, Camus, Dostojevskis, Čechovas, o prozininkai - Tolstojus, Ostrovskis. O apskritai toks dalijimas pamatuotas.

N.A.: Įdomus sutapimas: autorė tam tikrą mistinę reikšmę suteikia paukščiams, Jus, kaip žinia, su paukščiais taip pat sieja ne tik pavardė... Ką Jums reiškia paukščiai?

G.V.: Paukščiai... Nemanau, kad net ornitologams tai tik mokslinio tyrinėjimo objektas, ir jiems paukščiai reiškia kur kas daugiau. O man?.. Aš nė pats nežinau, kodėl prilipau prie paukščių. Juk nepasirinkau jų savo noru, ir jie manęs nepasirinko. Jie mane traukia kaip magnetas. Galų gale bet koks įvardijimas ne visados yra tiesa.

N.A.: Na, o jeigu sakytume, kad Marina Carr tiki angelais?...

G.V.: Ir aš tikiu. Ir buvusiais gyvenimais tikiu. Tikrai. Juk ne veltui aš Nepale atradau šią pjesę...

Kalbėjosi Neris Akelaitienė

 

Skaitytojų vertinimai


1044. @2002-12-08 14:09
Varna, tu varna, varna , varniukė...

1045. @2002-12-08 14:10
varnelė - gundytoja

1047. sarka2002-12-08 16:56
Kas cia dabar?

1048. ?2002-12-08 17:44
Varnas kalba apie gyvenima - didziaja iliuzija. Tuomet jam gali sakyti - "durnas", toks ir anoks, jis vis tiek isliks meninkas. Gyvenimo "praktikai" be abejo stipresni, bet jie daznai primena narve uzdarytus paukstelius, besistebincius, kad "durnas paukstelis" skraido po dangu.

1052. H2002-12-09 16:40
nera tu angelu, nieko nera

1070. kolibris2002-12-11 22:21
...bet yra VARNŲ , kurios svajoja apie paukštelius ir kartais apie angelus Kauno dramos teatro rezervuare, kai ten įsisuka...

1071. Kolibrio brolis2002-12-11 22:36
Bet, kai Varna priekinius dantis susistatys, tada reformos teatre prasidės, ir laikykis , broli Kolibri - VARNA tejatrui vadovaus! Paminėsi mano žodžius, paukščiuk: "Kai priekiniai dantys bus kad ir dirbtiniai, bet jau tikrai neiliuzoriniai..." Snapą dantų pasta valykis, pluksnas pas J.Statkevičių siūdinkis ir pasaulinei premjerai ruoškis! Ne angelų, o paskutinio varnų teismo lauk...

1099. H2002-12-14 22:15
Tas Kolibris kazka labai protingo pasake,tik gal galima butu konkreciau?

1236. chupsta :-) 2003-01-11 14:04
Tai,ka Varnas kuria yra labai reikalinga.O tai,kuo gyvena,bent jau kurdamas spektakli,turetu buti istabu.Gerai,kad tai dalinama ir kitiems.Kita vertus,teatro paskirtis tik tokia ir yra....Gaila,ad "Publikos"jau neberodo;gaila,nes daug kas tai turetu pamatyti.

4633. t2005-03-18 21:52
kokia Kuodytė toj nuotraukoj graži

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 78 iš 78 
7:39:33 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba