SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-11-21 nr. 590

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Laima Kreivytė
Piligrimai ir kiti
10

Muzika 
• Beata Leščinska
Nuo tautiškumo iki...
1
• KONCERTAI
• Skirmantė Valiulytė
Muzikos tiltas tarp Švedijos ir Lietuvos
1
• LTV eteryje – laidos apie muziką melomanams ir ne tik
• Petro Radzevičiaus alto klasės vakaras25
• Vilniaus kvarteto ciklą užbaigs ispanų muzika
• Svečiuose – įžymus pianistas iš JAV
• "Vilnius Gospel 2003"1
• Kompozitoriaus Rodiono Ščedrino kūrybos vakaras2

Dailė 
• Vida Mažrimienė
Reveransas Melpomenei
1
• Jurga Armanavičiūtė
Investicijos pagal "Maldį"
5
• Lietuvos fotomenininkui – "Henkel" meno prizas
• PARODOS

Literatūra 
• Ar ne vėlu mokytis iš klaidų?
• Laumiškumo ženklai5
• Ramūnas Kasparavičius
Jausminas ir Pažadėsa
5
• VAKARAI

Teatras 
• Alė Strik
Teatro susinaikinimo akcija
• Rasa Vasinauskaitė
Esu su kauke, esu saugus
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Kenčiančios yra įdomiausios10
 Žiūrėti ir keistis5
• "Skalvijos" kino centre rodomi "Reportažai iš Lietuvos požemių"1
• Savaitės filmai1
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Projekto "Vilniaus galerija" naujajame savivaldybės pastate konkurso sąlygos

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Žiūrėti ir keistis

krėsle prie televizoriaus

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Salvadoras"

Šią savaitę sužinojome, kad įtakingasis britų "Guardian" išrinko geriausius 40 kino režisierių. Pirmoji vieta atiteko Davidui Lynchui, ir tai suprantama, nes sunku įsivaizduoti šių dienų kiną be jo filmų. Antroji ir trečioji vietos – Martinui Scorsese ir broliams Coenams. Lyncho šią savaitę mūsų televizijos nerodys, bet puikių filmų nepristigs. Manau, kad drąsiai bus galima atsiplėšti nuo vis lėčiau šliaužiančio "Paksageito", kurio atvaizdavimas televizijoje stebėtinai ima priminti finansininkų – futbolininkų iš "Finastos" reklamą. Neišraiškingi veidai, dirbtinės šypsenos, vangus sportas…

Iš Davido Lyncho kino, kaip iš tos rusiškos milinės (turiu galvoje tik Nikolajų Gogolį!), išėjo legionas šių dienų kino novatorių. Vienas jų – Spike’as Jonze’as (beje, jis yra režisierės Sofijos Coppolos vyras). 1999 m. jis debiutavo didžiajame kine įžūlia komedija "Būti Džonu Malkovičiumi" (TV3, 25 d. 23 val.). Filmo pavadinime minimo aktoriaus Johno Malkovichiaus smegenyse lankosi daug kas, jį gali kontroliuoti įvairūs asmenys. Šita fantastiška situacija režisieriui pirmiausia reikalinga tam, kad išjuoktų žvaigždžių kultą. Filmą galima suvokti ir kaip subtilų pokštą apie vaidmenis, kurie tinka kiekvienam mūsų, ir apie mūsų meilės pasirinkimus: ar mylime kitą žmogų už tai, kas jis yra, ar tik savo susikurtą jo įvaizdį? Šias temas Jonze’as ir scenaristas Charlie Kaufmanas pratęsė šiemet kino teatruose rodytoje "Adaptacijoje". Filmas patvirtino, kad sėkmingas debiutas nebuvo atsitiktinumas.

Lynchą, Jonze’ą ir Coenus sieja tai, kad visi jie stengiasi atsiskirti nuo amerikietiškojo realizmo, tiksliau, natūralizmo, ir pasukti prie, beje, labai įvairiai suprantamo siurrealizmo. Tačiau nors visiems jiems būdingas tipiškas postmodernistinis polinkis į parafrazę, pastišą ir stilizaciją, Ethanas ir Joelis Coenai yra išskirtinis JAV kino reiškinys. Šiandien (21 d. 22 val.) LTV rodo jų 2001 m. Kanų apdovanojimą pelniusi filmą "Žmogus, kurio nebuvo". Šiek tiek nustebau filmo anonsuose pamatęs spalvotą vaizdą, nes filmas yra nespalvotas, o operatoriaus Rogerio Deakinso darbas, siekiant nespalvotoje juostoje atkurti senojo amerikiečių film noir stilių, tiesiog neįtikėtinas.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad "Žmogus, kurio nebuvo" – tik rafinuotas žaidimas senojo kino stiliumi ir konvencijomis, tačiau jis taip giliai "įsigeria" į smegenis ir taip ilgai nepalieka, kad supranti: tai filosofinė esė apie būties absurdą ir absoliučią tuštumą, kurią žmonės bando užpildyti melagingais, apsimestiniais jausmais, karikatūriškais monologais ir gestais.

Esu skaitęs ir įdomią pastabą, esą advokatas filme, nuolat prisimenantis kažkokius Fricą ar Vernerį, yra nuoroda į garsiosios nevienareikšmiškumo teorijos kūrėją Wernerį Heinsenbergą. Šią teoriją trumpai galima būtų apibūdinti taip: stebimo objekto negalima stebėti "iš tikrųjų", nes pats stebėjimo faktas sukelia objekto pokyčius. Pasitelkus tokį požiūrį, Coenų filmas gali tapti puikia mūsų laikų, kai stinga bendro vektoriaus, išnyksta visuotinės idėjos ir net vertybės, kvintesencija.

Bus proga prisiminti ir Martiną Scorsese. LNK (27 d. 22.35) rodo jo 1997 m. filmą "Nekaltybės amžius", sukurtą pagal amerikiečių literatūros klasikės Edith Wharton romaną. Veiksmas nukelia į XIX a. pabaigos Niujorką, į kurį Scorsese neseniai grįžo "Niujorko gaujose". Tik "Nekaltybės amžius" rodo ne Niujorko dugną, o jo aukštuomenę, jos papročius ir moralę.

Scorsese – stilių ir konvencijų chameleonas. Pasakodamas apie spalvingai Danielio Day-Lewiso, Michelle Pfeiffer ir Winonos Ryder suvaidintą meilės trikampį, jis sukuria klasikinio skaidrumo ir spindesio reginį.

Vienas paslaptingiausių šių dienų režisierių – filosofas ir žurnalistas Terrence’as Malickas. Nuo 1973 m. jis sukūrė tik tris vaidybinius filmus, bet kiekvienas jų tapo įvykiu. 1999 m. Berlyno kino festivalio "Auksiniu lokiu" apdovanota jo "Plonytė raudona linija" (TV3, 23 d. 20.15) buvo sukurta po 20 metų pertraukos ir nustebino savo kino kalbos brandumu bei rafinuotumu. Sukurtas pagal Jameso Joneso romaną filmas nukelia į 1942-uosius, Salomono salas Ramiajame vandenyne. Amerikiečių kariai gauna nurodymą iš vienos salos išstumti japonus. Esą tai labai svarbu strategiškai. Visas 170 min. filmo veiksmas ir rutuliojasi aplink 210 aukštumą, kurios siekia amerikiečiai.

Filme daug personažų, jie visi skirtingi, su savo prisiminimais, baimėmis, viltimis. Už kadro girdimi jų balsai sukuria keistą kaleidoskopą. Tačiau Malickas iš viso to sugeba išgauti poetinę meditaciją apie gamtos grožį, karo siaubą ir žmogaus pasiaukojimo prasmę. Filme laukia susitikimas su puikiais aktoriais Seanu Pennu, Adrienu Brody ("Pianistas"), George’u Clooney, Nicku Nolte, Johnu Travolta.

Taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį į debiutinį, tačiau, be abejo, geriausią Oliverio Stone’o filmą – 1986 m. sukurtą "Salvadorą" (Tango TV, 27 d. 21 val.). Tai kartu ir ryškiausias postmodernistų nekenčiamo "natūralistinio" kino pavyzdys. Filmo herojus – žurnalistas Richardas Boyle’as. (Filme jį puikiai suvaidino Jamesas Woodsas, tačiau į vieną Maskvos kino festivalių buvo atvykęs ir tikrasis Boyle’as. Jo išvaizda nekėlė abejonių, kad Woodsas buvo teisus vaidindamas girtuoklį, narkomaną, bet kartu – naivų ir nenuspėjamą tipą). Tarsi paskutinio šanso Boyle’as griebiasi išvykos į žiauriame pilietiniame kare paskendusį Salvadorą. Iš pradžių tikėjęsis, kad tai bus narkotikų ir sekso prisodrinta kelionė, Boyle’as gana greitai atsiduria baisių įvykių sukūryje.

"Salvadoras" – turbūt vienintelis Stone’o filmas, kurio pagrindinė mintis – teroras karaliauja visur – yra laisva nuo politinio tendencingumo. Visi karo dalyviai naudoja prievartą, o moraliniai autoritetai (viena labiausiai pavykusių filme – vyskupo Romero mirties scena) žūva. Stone’as tarsi skatina nepasitikėti nė viena ideologija ir, ko gero, yra visiškai teisus.

Jūsų – Jonas Ūbis

 

Skaitytojų vertinimai


2258. <<<<2003-11-26 15:08
pažiūrėjus malkovichių man susidarė ispudis kad filmas pasakoja apie radikalesnius dalykus.žmogaus persikūnijima, kūna, savotišką reinkarnacijos kontroliavimą, mitą apie ilgaamžiškumą.negaliu paneigti tik patvirtinti kad frankenšteino tema pati-pati pasakojamuosiuose menuose suvoki kad gyveni pasaulyje kuriame apst kiyų išmatavimų

2260. - - -2003-11-26 17:50
Man irgi nebuvo panasu, kad tai komedija. Tiesa sakant - vienas ziauriausiu matytu filmu. Labai daugeliu psichologiniu aspektu.

2261. radiatorius2003-11-26 18:03
aš atsiskyres vienišas kyborgas

2262. <<<<2003-11-26 18:11
o kaip tau "plonyte linija"?

2279. ragai2003-11-28 19:30
as esu patys ziopliausi padaras pasaulyje.visalaika kas nors svarbaus tai as ir praziopsau va sakiau jau tikrai segsiu kino programa o paskui tik perskaitai kad jis visada vyko vakar kaskodel....

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 85 iš 85 
7:38:36 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba