SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-11-11 nr. 683

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Helmutas Šabasevičius
Pasijos pagal Aną
25

Muzika 
• Įnoringoji "Karmen"2
• Edmundas Gedgaudas
Žodis Aldonai
2
• Skambantis Čiurlionis
• "Kremeratini" debiutas
• Solisto jubiliejus2
• Pagerbtas Konrado Kavecko atminimas1
• Patikslinimas3
• KONCERTAI

Dailė 
• Dovilė Tumpytė
Atsitokėjimai
• Goda Giedraitytė
Mažų pasaulių didelės mintys
1
• Živilė Ambrasaitė
Muzika formų tyloje
• Neringa Černiauskaitė
Atminties stalčiuje
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Nacionalinė vs nacistinė dramaturgija
3
• Nesielkite su jais kaip su vaikais
• Kazys Tumkevičius (1915 10 06 – 2005 11 08)
• "Mendelio milijonai"
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Laima Kreivytė
Biblinė drama mažųjų olandų stiliumi
7
 Larsas von Trieras ieško trečiojo kelio2
• Kinas būna žiaurus
• Tikrovė abipus ekrano
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Televizijos grimasos
5

Anonsai 
• Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas skelbia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Larsas von Trieras ieško trečiojo kelio

Prasideda tradicinis Šiaurės šalių kino forumas "Scanorama"

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Manderlis"

Šiandien naujausiu Larso von Triero filmu atidaromas "Scanorama". "Coca-Cola Vingis" ir "Forum Cinemas Akropolis" Vilniuje (lapkričio 11–19 d.), kino teatruose "Romuva" Kaune (lapkričio 18–25 d.) ir "Žemaitija" Klaipėdoje (lapkričio 26 – gruodžio 1 d.) bus parodyta per keturiasdešimt filmų. Žiūrovų laukia ne tik filmai, bet ir susitikimai su svečiais, profesionalūs pokalbiai ir neformalūs pašnekesiai "Scanoramos" klube. Plačiau apie "Scanoramos" programą jau buvo rašyta praėjusiame "7MD" numeryje. Šiandien pristatome atidarymo filmą – Larso von Triero "Manderlį" ("Manderlay", 2005).

…Keista istorija atsitiko Manderlio plantacijoje, įsikūrusioje pačioje JAV Pietų širdyje. 1933 m. Greisė su savo tėvu paliko Dogvilį, grįžo į namus – į Denverį. Tačiau Greisės tėvo ir jo draugų gangsterių viešpatavimui čia atėjo galas. Visi kartu jie vyksta į Pietus ieškoti naujų "medžioklės plotų" ir atsitiktinai sustoja Alabamos valstijoje priešais didelius geležinius vartus, ant kurių užrašyta "Manderlay". Čia žmonės gyvena taip, tarsi vergija nebūtų panaikinta dar prieš septyniasdešimt metų. Greisė nusprendžia įsikišti, nekreipdama dėmesio į senojo vergo klausimą: "Manderlyje mes, vergai, vakarieniaujame septintą. Kelintą valandą žmonės valgo, kai jie yra laisvi?". Greisė nusprendžia pasilikti Manderlyje, kol tie žmonės nesurinks pirmojo derliaus. Tačiau greitai paaiškėja, kad Greisei bus nelengva įgyti jų pasitikėjimą ir pasėti demokratijos grūdus. Netrukus įvyksta tragedija, ir Greisė nebegali kontroliuoti Manderlio…

Lars von Trier: Aišku, kad Greisę paveikė ta aktorė, kuri ją vaidina. Scenarijus buvo parašytas Nicole Kidman. Kai paaiškėjo, kad filme ji nevaidins, herojė turėjo prisitaikyti prie naujos aktorės. Pavyzdžiui, aš manau, kad tiesiog puiku, jog Greisė tokia jauna. Tai paverčia jos užsispyrimą dar įtikinamesniu. Ir taip pat jos naivų požiūrį į viską, nors, aišku, naivumas visada būdingas mano herojėms…

Ir savotiškas ryžtas?

Be abejo, jos visada buvo ryžtingos. Tad šiuo požiūriu filme nebus nieko naujo.

Ar tai, kad "Manderlio" Greisė dėvi tą pačią vakarinę suknelę, kaip ir "Dogvilio" Greisė, nereiškia, kad Jūs norite, jog mes ją laikytume ta pačia Greise, nors Nicole Kidman ir Bryce Dallas Howard visai nepanašios?

Taip, tai toji pati Greisė. Tiesiog ji atrodo kitaip. Tai kitas tos pačios Greisės įsikūnijimas.

Bet "Manderlio" Greisė reaguoja visiškai kitaip. Ji daug aktyvesnė, o "Dogvilio" Greisė matė viską ir nesikišo iki pat pabaigos.

Tai tiesa, bet aš įžvelgiu, kad Greisės paveikslas pakito. Norėjau sukurti trilogiją apie raidą, kurią įkūnija Greisės paveikslas. "Dogvilio" finale ji įgyja tam tikros jėgos ir sako panaudosianti ją tam, kad mūsų pasaulis pasidarytų geresnis.

Ji tai daro ir "Manderlyje"?

Nė vienas mano herojus dar nieko nepakeitė į gerą pusę. Ji bando tai daryti, tiki tuo, yra tam nusiteikusi.

Ar galima palyginti "Manderlio" Greisę ir George’ą Bushą ir jo karinę operaciją Irake – juk jie abu mano, kad jei demokratija neateina laiku, reikia ją įgyvendinti jėga?

Taip, tai akivaizdu. Žinoma, įmanoma interpretuoti ir taip. Galima prišnekėti daugybę šlykštybių apie Bushą, bet ar jums neatrodo, kad jis įdėjo daug sielos ir tiki tuo, ką daro? Kam Bushui mus apgaudinėti? Jis mano, kad taip pagerins situaciją, tuo negali abejoti. Be abejo, Greisė taip pat tuo tiki.

Tad ką Jūs norite pasakyti filmu "Manderlis"? Ar nenorėjote…

Pamokyti žmonių? Nežinau. Filmą galima pavadinti komedija moralės temomis. Be abejo. Bet kartu aš tikiuosi, kad jis nėra vienprasmiškas, ypač filmo finalas. Aš visada galiu pasislėpti už dviprasmiškumo.

Kodėl "Manderlyje" nėra visiškai teigiamų personažų? Didvyrių?

Žinoma, didvyre turėjo tapti Greisė, bet ji viską aplink save gadina kvailumu ir besaikiu idealizmu. Jai stinga politinio pragmatiškumo: ji tiesiog kvaila idealistė, be to, pernelyg emocionali. Šioms savybėms politikoje nėra vietos: jei jas turite, nepasieksite nieko.

Tačiau ar ne tokie mes turėtume būti realiame gyvenime?

Emocingi? Taip, bet realiame gyvenime būdamas emocingas jūs taip pat nieko nepasieksite. Jums paprasčiausiai nepavyks.

Vadinasi, turime vadovautis cinizmu?

Taip, privalome, jei esame mąstantys žmonės. Savaip jūs turite būti cinikas, antraip neišgyvensite.

Visada laikiau jus žmogumi, kuris kiekvienąkart pakelia kartelę, nes jums labai patinka spėti, ar pavyks ją peršokti. Filmuodamas "Dogvilį" jūs pakėlėte kartelę taip aukštai, kad, manau, net nežinojote, ar sugebėsite priversti visus priimti jūsų minimalizmą ir kreida ant grindų nubrėžtas linijas. Dabar jūs tokiu pat principu sukūrėte "Manderlį", tarsi pakartodamas tą pačią idėją. Ką į tai pasakysite?

Nepamirškite, kad aš visada vienaip arba kitaip šoku per kartelę. Jei ne, atsiduriu žemiau jos. Visada randu pasiteisinimų, kodėl elgiuosi būtent taip, o ne kitaip. Ir šįkart juk aš pats sprendžiau, kokio aukščio bus kartelė, ar ne?

Taip, tačiau šįkart ir jūs, ir žiūrovai žino kartelės aukštį, pradinius duomenis…

A, štai apie ką jūs. Niekad apie tai nesusimąsčiau. Filmuojant "Manderlį" nebuvo jokio dramatizmo, filmavimo procesas buvo malonus, tačiau iš tiesų nekilo tokių profesinių problemų kaip filmuojant "Dogvilį". Dar ir todėl, kad su Bryce neįtikėtinai lengva dirbti. Su Nicole taip pat, nes ji tikra profesionalė ir dirba labai kruopščiai… Taip pat kaip Bryce. Šis filmas nėra jos debiutas kine, bet vis dėlto "beveik debiutas".

Vadinasi, iš Nicole Kidman tikėjotės kitokio rezultato?

Žinoma. Jos vaidmenyje būtų atsispindėjusi patirtis. Bryce kol kas tokios patirties neturi. Be abejo, aš ir anksčiau dirbau ir su patyrusiomis, ir su pradedančiomis aktorėmis. Dirbau su debiutuojančia Emily Watson. Buvo malonu. Net jei nepavyksta pasiekti rezultato, kurį pasiektum su patyrusiu aktoriumi, reikia pasistengti pačiam viską apgalvoti, kad bet kuriuo atveju darbas būtų atliktas… Nesijaudinkite, aš visada pakelsiu kartelę aukščiau. Nuolat taip elgiuosi. Jei ne vienur, tai kitur. Aš pakelsiu ją iki debesų. Visada pakeliu ją iki savo galimybių ribos, bet jūs ne visada tai įžvelgsite filme. Kartais ta kartelė susieta su grynai asmeninėmis problemomis, kartais – su profesinėmis. Bet ji visada yra, būkite ramus. Man regis, iki šiol nebuvau tinginys. Bet kurdamas "Manderlį" gal galėjau šiek tiek atsipalaiduoti, nes scenarijus buvo geriau suplanuotas ir sutrauktas. "Dogvilis" išskydęs labiau, o čia juk aiškesnis siužetas, tiesa?

"Manderlio" siužetas gal dramatiškesnis ir politiškai labiau provokuojantis. Bet "Dogvilio" atmosfera ir apšvietimas keitėsi per sekundę iš draugiško į ledinį ir svetimą, ir viename Nicole Kidman žvilgsnyje buvo galima pamatyti dešimt jausmų sluoksnių, nors visąlaik viduje slypėjo skausmas, sutrikimas ir nepasitikėjimas…

Matyt, tai tiesa. Suprantu, ką jūs turite omenyje, bet man sunku analizuoti, kaip aš to viso pasiekiau. Gal "Manderlį" filmuoti buvo ne taip sunku. Štai "Šokėją tamsoje" filmuoti buvo velniškai sunku, ir šiame filme ne tik aš aukštai kėliau kartelę.

Ir tai verčia prisiminti, kaip vaidino Björk.

Aš taip pat ją prisimenu, tik gal dėl kitos priežasties. Turiu pasakyti, kad man labai pasisekė su aktoriais, kuriuos filmavau. Jie iš tiesų man labai daug davė. Manau, kad ir Bryce taip pat. Ji nepaprastai talentinga. Visi aktoriai buvo man labai dosnūs.

Danny Gloveris sako, kad jam sukėlė abejonių scenarijus, nes jame viskas parodyta tik baltojo požiūriu.

Jis teisus. Taip ir yra. Pats esu baltasis, nors man ir atrodo, kad filmuodamas tampu nebe toks baltas, nes man labai lengva dirbti su anglų aktoriais. Taip, Danny teisus. Viskas parodyta baltojo požiūriu, nors, kita vertus, tai juk labai gerai, tiesa? Galų gale niekas juk ir netvirtina, kad tai – vienintelė tiesa.

Ar nekilo pagunda, kad ir dėl "politinio korektiškumo", padaryti vieną iš juodaodžių herojų šiek tiek didvyriškesnį?

Ne. Savo filmuose niekad nevaizdavau žmonių geresniais, nei jie yra iš tikrųjų. Išskyrus "Šokėją tamsoje". Spalvotiesiems aktoriams turi būti gėda, jei jiems leidžia vaidinti tik didvyrius. Jei jiems neleidžia paprasčiausiai būti žmonėmis. Galų gale juk jie už tai ir kovoja kine, kaip jie patys sako, už "baltųjų vaidmenis". Kol juodiesiems aktoriams neleis vaidinti baltųjų, jie ir liks ekrane didvyriais arba prezidentais, bet juodieji didvyriai vis dar populiarūs amerikiečių kine.

Amerikoje buvo sunku rasti juodaodžių aktorių, kurie būtų išdrįsę filmuotis "Manderlyje".

Taip, buvo nelengva. Mes kreipėmės į kai kuriuos iš jų. Jie manė, kad labai svarbu sukurti tokį filmą. Tačiau jie nedrįso filmuotis, nes JAV tai – sprogstama medžiaga. Todėl filmas ir žengia žingsnį pirmyn, o juodieji aktoriai vaidina ne…

… Tipiškus Denzelo Washingtono vaidmenis?

Visiškai teisingai. Mes patyrėme, kad yra milžiniškas skirtumas tarp JAV ir Anglijos. Anglų aktoriai reagavo visiškai ramiai, juokavo šia tema ir kiekvieną rytą man sakydavo: "Taip, šeimininke". Amerikiečiai į šį klausimą reaguoja daug rimčiau, ir visa jų vergystės istorija skiriasi. Amerikai tai – milžiniška žaizda, todėl, be abejo, Danny pasielgė labai drąsiai, kad sutiko vaidinti filme.

Žinau, kad jūs viską apgalvojote, bet ar jums negaila žmonių giminės, kai rodote, kad buvę vergai pasirinko mirties bausmę – patį primityviausią sprendimą, – pirmąkart gavę galimybę teisti už sunkų nusikaltimą demokratišku būdu, balsuojant?

Taip, bet ar jums neatrodo, kad tik taip jie ir turėjo pasielgti? Demokratija turi nuo kažko prasidėti. Todėl taip neįmanomai sunku įgyvendinti demokratiją jėga. Juk bet kokią kitą sistemą prievarta įdiegti daug lengviau. Demokratija – sunkus dalykas. Apie tai galima spręsti ir pagal Iraką. Tauta ir šalis turi ateiti į demokratiją natūraliu būdu. Gali būti, kad jie nueis dar toliau ir ateis prie tokių visuomenės formų, kurios dar nežinomos. Tačiau dabar reikia pripažinti, kad demokratija – tai tokia visuomenės sistema, kuri labiausiai reikalauja asmenybės ugdymo. Tėvų arba visuomenės išugdytos asmenybės. Man taip pat gali papriekaištauti, kad mano filmuose rodomi žmonės yra šiek tiek kvailesni nei iš tikrųjų. Net jei jie save laiko protingais, vienoje ar kitoje srityje jie yra kvaili. Juodi jie ar balti, visi jie kvailesni… Bet būtent čia ir prasideda komedija. Tai stilizacija, tiesa?

Ar teisus Greisės tėvas, kai "Manderlyje" sako, kad jai nedera kištis ir kad ji turi leisti vergams patiems tvarkytis su savo laisve? Ar teisi Greisė, kuri kišasi, nes baltieji yra kalti: "Mes juos padarėme tokiais, kokie jie yra"?

Man nekyla jokių abejonių, kad visa kaltė už engimą gula ant baltųjų pečių, tačiau labai simptomiška, kad kiekviename save gerbiančiame dideliame JAV mieste yra holokausto muziejus, bet nėra nė vieno muziejaus, skirto rasiniam engimui, vykusiam JAV viduje. Žinoma, "mes juos padarėme tokius". Bet filmo keliamas klausimas – tai pasirinkimas, iškylantis prieš buvusius vergus laisvame gyvenime. Jei visuomenė nepasirengusi jų pasitikti išskėstomis rankomis, jie neturės tokio pat pasirinkimo, kokį turį likę visuomenės nariai, ir galbūt geriau yra rasti tarpines stadijas, kuriose jie lėtai evoliucionuos. Tiksliau, jei jie evoliucionuos teisinga kryptimi. Elgesys, kurį pasirenka Manderlio vergai, deja, yra ekstremaliai egoistiškas. Jiems svarbiausia – turėti viską, kas yra geriausia, ir akivaizdu, kad jei taip manys ir elgsis visi, mes nepasieksime nieko. Reikia, kad būtų kas nors, kas parodys solidarumą ir tęs kovą.

Taigi liko nufilmuoti paskutinę amerikietiškosios trilogijos dalį "Vašingtonas"?

Taip, aš ties tuo dirbu, nors tai ir nelengva. Kaip ir anksčiau, noriu sukurti šį filmą, ir sugalvojau šį tą įdomaus, tad pasižiūrėsime, kaip klostysis įvykiai.

Ar Greisė atsineš Manderlio patirtį į Vašingtoną, kaip ji atsinešė į Manderlį tai, ko išmoko Dogvilyje?

Būtent tokia ir yra idėja. Tikiuosi, kad finale Greisė taps brandesnė. Ji privalės truputį suaugti.

Ir gal ją vėl vaidins Nicole Kidman?

Mes tai aptarinėjame. Logiškiausia būtų, kad Greisę vaidintų trys skirtingos aktorės, bet pagyvensime – pamatysime….

Parengė Kora Ročkienė

 

Skaitytojų vertinimai


5793. nuo A iki Z2005-11-17 16:46
Buciau dekinga, jei Kora Rockiene nurodytu, kuo remdamasi rengia savo tekstus.

5801. Kora2005-11-18 19:04
Tiesiog viska isfantazavau pati.Nepykit...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 77 iš 77 
7:37:48 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba