SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-07-21 nr. 718

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neringa Černiauskaitė
Miesto dialogai
8

Savaitė 
• Živilė Pipinytė
Už gerus norus
1
• Jaunieji aktoriai šturmuos "Menų spaustuvės" sceną1
• Arūno Matelio filmui – dešimtasis apdovanojimas1

Muzika 
• Jūratė Vyliūtė
Seniai taip buvo gera "Pilėnuose"
6
• Žaidžiantys nepaklusnumą
• Džiazas "Kristupo vasaros festivalyje"
• "Rusų baleto šedevrai" Palangoje
• KONCERTAI

Dailė 
• Agnė Narušytė
Šiek tiek apie Airiją
• Kristina Pipiraitė
3 x 3
1
• Jonė Žvibaitė
Laiko ženklai
 Ona Mažeikienė
Lietuvos valdovo Aleksandro laikų atspindžiai
1
• PARODOS

Literatūra 
• Holivudo imperialistai1
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
24 valandos teatro
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Vasaros žaidimai2
• "Vilniaus susitikimas" tęsiasi Vengrijoje
• Juodkrantės kino stovyklai pasibaigus1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Dailė

Lietuvos valdovo Aleksandro laikų atspindžiai

Lietuvos dailės muziejaus parodos Valstybės dienai

Ona Mažeikienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Renesansiniai kokliai iš Vilniaus Žemutinės pilies. XVI a.

Lietuvos dailės muziejaus darbuotojai Valstybės dienai (liepos 6 ir 7 d.) Taikomosios dailės muziejuje lankytojams atidarė net dvi parodas: "Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras" ir "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai".

Norisi pasidžiaugti muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio ir jo darbuotojų iniciatyva bei sugebėjimais ieškant ir palaikant ryšius su šalies ir užsienio valstybėse kultūros vertybes (tarp kurių yra ir lietuviškų) saugančiais darbuotojais. Sovietmečiu to padaryti nebuvo galimybių. Dabar bendradarbiavimas su įvairiomis užsienio šalimis, susižinojus, kokią lietuvišką medžiagą jie saugo, duoda rezultatų. Viskas priklauso nuo vadovų ir darbuotojų noro bei sugebėjimų mokėti susitarti ir gauti sutikimus vertybes eksponuoti Lietuvoje. O sugebėjimų Lietuvos dailės muziejaus darbuotojams tikrai netrūksta. Rengiamos parodos įdomios, teikiančios daug informacijos, pagrįstos autentiškais eksponatais, akivaizdžiai atspindi tikrą, neiškraipytą Lietuvos istoriją ir suteikia progą gėrėtis meno dirbiniais.

Pirmoji paroda skirta vieno Gediminaičių-Jogailaičių atstovo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro (1460–1506) mirties 500 metų sukakčiai atminti, o svarbiausia – atskleisti jo veiklos reikšmę Lietuvos valstybei.

Kazimiero Jogailaičio ir Elzbietos Habsburgietės šeimoje Vavelio pilyje (Krokuvoje) gimė ketvirtas jų sūnus Aleksandras. Jis vaikystę praleido Krokuvoje, gavo išsilavinimą, išsiugdė subtilaus meno skonio poreikį, mėgo muziką.

Ponų taryba, Seimui pritarus, Vilniuje išrinko Aleksandrą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1492 07 30 – 1506 08 19), nuo 1501 m. jis išrinktas ir Lenkijos karaliumi. Aleksandras – vienintelis Lietuvos didysis kunigaikštis, kurio palaikai (1931 m.) surasti ir toliau tebesiilsi Vilniaus katedroje. Tapęs Lietuvos valdovu, Aleksandras tuoj pat suteikė privilegiją LDK bajorams, patvirtindamas visas iki tol jų turėtas privilegijas bei teise tik dar labiau jas išplėsdamas – skelbdamas ponų tarybos galią leisti įstatymus.

Parodoje eksponuoti originalūs pergamentai (privilegijos, raštai), dailės kūriniai ir jų faksimilės paskolinti iš Lietuvos (Valstybinio istorijos archyvo, Nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universiteto bibliotekų) bei užsienio kultūros institucijų (Prancūzijos nacionalinės, Britų (Londone), Kunigaikščių Čartoriskių fondo bibliotekų, Krokuvos nacionalinio, Vavelio metropolinės kapitulos, Vyriausiojo senųjų aktų Varšuvoje archyvų, Krokuvos nacionalinio, Krokuvos Stradomo misionierių namų muziejų).

Iš originalių pergamentų paminėtinos 1492 m. kunigaikščio Aleksandro Trakuose pasirašytos dvi privilegijos: viena – atleidžianti Vilniaus gyventojus nuo muito mokesčių Lietuvoje, Rusijoje ir Žemaitijoje, taip pat keliaujant Nemunu iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Antroji – suteikianti privilegijas Vilniaus miestiečiams. Taip pat rodoma 1502 m. privilegija (pasirašyta Krokuvoje), atleidusi katalikų ir stačiatikių pirklius nuo muito mokesčių. Atleidimai nuo muitų labai svarbūs skatinant ne tik prekybą, bet ir visos ekonomikos augimą. Aleksandro valdymo laikotarpiu buvo pastatyti vadinamieji Pirklių namai (dabartinės Filharmonijos vietoje), sudarę didesnę galimybę kontroliuoti iš svetur atvykstančius pirklius. Eksponuojamas Vilniaus vyskupo Alberto Taboro raštas, patvirtinantis sklypo skyrimą Katedros vargonininkui Žemutinės pilies teritorijoje, greta Vyskupų rūmų.

Rūpindamasis amatų augimu, LDK Aleksandras 1495 m. patvirtino auksakalių cecho privilegiją, kuria viešai supažindino visus su tuo, kad "...mes gerbiame mūsų amatus, kad jie kasdien augtų ir žydėtų, sumanėme cecho teises ir laisves amatininkams duoti, kad jas turėtų ir saugotų... Šia privilegija įsteigiamas mūsų auksakalių cechas." Tai buvo pirmasis cechas Lietuvoje apskritai. Aleksandro rūpesčiu Vilniuje pradėjo nenutrūkstamai veikti pinigų kalykla, kalusi denarus su monograma A ir lietuviškus pusgrašius.

Prekybos ir amatų skatinimas turėjo didžiulės reikšmės pačių miestų augimui. Valdovas Aleksandras suteikė arba atnaujino Magdeburgo teises daugeliui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, taip pat įsteigė arba atnaujino apie tris dešimtis parapijų, buvusių LDK teritorijoje. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ėmė rūpintis ne tik didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaru, bet ir Vilniaus miesto augimu. Jis buvo numatęs Žemutinės pilies teritorijoje pastatyti prabangius rūmus. Tačiau jo valdymo metai pažymėti Maskvos grėsme Lietuvai. Maskvos kunigaikštystės ir jos sąjungininkų Krymo totorių kariuomenės stūmėsi į Vakarus. Aleksandras 1494 m., atsisakydamas kai kurių teritorijų, pasirašė taikos sutartį su Maskva. LDK ponų taryba iš Aleksandro reikalavo sutartį sutvirtinti vedybomis. Aleksandras (1495) vedė Maskvos kunigaikščio Ivano III dukterį Eleną. Santuoka įvyko Vilniuje, Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvėje (Prečistienskij sobor, esanti šalia Vilnelės). Tačiau nei vedybos, nei sutartys nesumažino grėsmės iš Rytų. Teko rūpintis Vilniaus miesto apsauga. 1503 m. rugsėjo 6 d. LDK Aleksandras suteikė miesto valdybai privilegiją, kuria vieneriems metams atleido nuo šaukimo į karą bei nuo mokesčių (išskyrus sidabrinę) ir nurodė aptverti miestą mūro siena: įrengti įtvirtinimus, iškasti griovius ir supilti pylimus, darbų priežiūrą pavedė Vilniaus vaivadai ir kancleriui Mikalojui Radvilai.

iliustracija
Aleksandro taurė. Apie 1500 m. Didysis Aleksandro antspaudas. 1503 m.

Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras gyveno XV–XVI amžių bei gotikos ir Renesanso epochų sandūrose. To laikotarpio amatininkų meistriškumą galima pamatyti ir privilegijas patvirtinančiuose vaškiniuose antspauduose. Eksponuojamas kunigaikščio Aleksandro 1503 08 17 pergamentas su didžiuoju antspaudu, patvirtinantis Vitebsko parapijos bažnyčios apdovanojimą. Aleksandro didysis antspaudas sukurtas meistriškai. Antspaudo centre vaizduojamas Lietuvos herbas Vytis, virš jo – Erelis, Aleksandro tėvo, Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio herbas, ir Juosta, Aleksandro motinos, Habsburgų herbas. Vyčio šonuose – arkangelas Mykolas (Kijevo žemės herbas) ir Kryžius (Voluinės žemės herbas), o Vyčio apačioje – Lokys su grandine (Smolensko žemės herbas). Tokius ženklus kaip antspaude matome ant stiklinės taurės faksimilės (taurė saugoma Krokuvos Jogailaičių universiteto muziejuje). Parodoje galima matyti ir daugiau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro veiklą liudijančių faksimilių. Be to, laikotarpio amatininkų nagingumą liudija eksponuojami Žemutinės pilies radiniai.

Kartu parodoje galima pamatyti atkuriamiems Valdovų rūmams naujai (2005–2006 m.) įgytas ir dovanotas muziejines vertybes. Ekspozicijos pradžioje rodoma įspūdinga, didelio formato barokinė vario graviūra: "Adriano vila Tivolyje", sukurta 1781 m. Romoje, dedikuota paskutiniajam Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui (1764–1795). Muziejui graviūrą dovanojo Lilė ir Valentinas Romainiai. Ją gražiai restauravo Prano Gudyno muziejinių vertybių konservavimo ir restauravimo centro aukščiausios kategorijos grafikos restauratorės.

Lankytojų dėmesį atkreipia kelios dešimtys XV–XVII a. baldų: krėslų, stalų, skrynių, kasapankų, sekreterų, indaujų, spintų. Dauguma baldų gaminti Italijoje. Sienas puošia vertingi, daugiausia Briuselio dirbtuvėse austi siužetiniai gobelenai. Eksponuota tapybos, grafikos kūrinių, metalo, majolikos, fajanso, porceliano indų, meniškų dramblio kaulo kūrinių. Tokių daiktų buvo gausu ir Žemutinės pilies, ir kitų Lietuvos dvarų rūmuose. Deja, Lietuvai istorija nebuvo gailestinga: dažni karai, gaisrai, o ypač ilgai užsitęsęs sovietmetis daugybę istorinių, meno vertybių negrįžtamai sugriovė, jos buvo išgrobstytos, išvogtos, sunaikintos. Kai kurių laikotarpių unikalių vertybių Lietuvoje išliko tik vienetai. Todėl šiandien autentiškų Lietuvos istorijos atspindžių tenka ieškoti įvairiose šalyse. Daug metų dirbusi muziejinį darbą žinau, ką reiškia pas mus rinkti minėto laikotarpio eksponatus.

Žinoma, visko, kas buvo, šiandien susigrąžinti jau nebeįmanoma. Autentiškų daiktų (buvusių konkrečiuose rūmuose) nebeišliko. Dabar įgyjami daiktai yra ne tie patys, kuriais buvo apstatyti rūmų interjerai, bet tokie patys (to laikotarpio, stiliaus). Ir reikia tik džiaugtis, kad dar yra titanų, sugebančių tą darbą atlikti. Kelia tik nuostabą ir šiandien girdimi skeptikų (netgi kultūros srities žmonių) balsai: "Kam reikėjo atstatyti Žemutinės pilies rūmus, ką juose parodys?!" Tokių kalbų girdėjome, kai buvo atstatinėjama Trakų pilis, Arsenalas. Mūsų kaimynams lenkams tokių minčių nekyla. Jie didžiuojasi atstatę Varšuvos pilį. Man regis, kiekviena tauta, gerbdama savo praeitį, protėvius, turinti bent kiek patriotizmo, privalo susigrąžinti tai, ką okupantas sugriovė, pagrobė, sunaikino.

Manau, kad po kelerių metų nuomonę pakeis ir skeptikai. Tikiuosi, Lietuva turės didingos praeities simbolį ir gausiai turistų lankomą objektą.

Greta per pastaruosius dvejus metus gautų ir rodomų daiktų, veikia atkuriamiems Valdovų rūmams įgytų ir dovanotų vertybių ilgalaikė ekspozicija, joje galima matyti daug autentiškų daiktų, surastų tyrinėjant Žemutinę pilį: daugybę koklių, architektūros detalių, odos, metalo, stiklo gaminių. Jeigu atidžiai įsižiūrėsime į daiktus, jų formas, ornamentus, pamatysime, kokios vertingos medžiagos turime.

B. d.

 

Skaitytojų vertinimai


10323. iiuyiu2007-05-08 15:21
;;;;;;;;;;;;;k

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
7:31:34 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba