SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-11-10 nr. 730

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
„Bohema“ Kongresų rūmuose
6

Muzika 
• Margarita Dvarionaitė
Ateisiu tik vyriausiuoju
2
• Nuo kamerinių vakarų iki įspūdingų rečitalių3
• Savaitgalis džiazo ritmu su „Vilnius City Jazz“
• „Ašarų samba“ – linksmai liūdna Fausto Latėno kūryba
• KONCERTAI

Dailė 
• Živilė Ambrasaitė
Liepsnos (ne)paliestieji
• Kristina Stančienė
Ištroškę meno
2
• Tautvydas Bajarkevičius
Apie postfotografiją
3
• Ermitažas – Guggenhaimo muziejus – Vilniaus meno centras5
• PARODOS1

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Marija Rimeikytė
Nauji menininkų namai
1
• Goda Dapšytė
Tarp žaliųjų ir raudonųjų
• Koršunovas ir Baricco kuria Mozarto „Užburtąją fleitą“
• Henriko Ibseno „Šmėklos“ Jaunimo teatre1
• Improvizacijos meilės tema1
• Muzika, kurianti teatrą4
• „Grimo opera“ įvertinta Sarajeve
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Jaučiau atsakomybę
• Lietuvos moksleiviai mokysis žiūrėdami kino filmus2
• Boratas ateina1
 Lietuviškas pyragas6
• Nuodėmių miestas tobulai gražus
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Ką užfiksuoja akmuo ir laikraštis

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Vis geriau ir geriau
11

Anonsai 
• Kauno valstybinis dramos teatras skelbia aktorių atranką

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Lietuviškas pyragas

„Jėzus iš Lietuvos“

[skaityti komentarus]

Sovietmečiu į kino mokyklas retai priimdavo ką tik vidurines baigusius jaunuolius. Manyta, kad režisieriumi gali būti tik jau subrendęs ir šio to gyvenime matęs žmogus. Panašiai ir Vakaruose, kur tada kino mokyklų taip pat buvo ne tiek jau ir daug, į režisūrą buvo ateinama įvairiais keliais – pabuvus asistentu, kino kritiku ar iš visai kitos profesijos. Anądien pagalvojau, kad dabartinis kino infantilizmas tiesiogiai sietinas su sparčiai augančiu kino mokyklų skaičiumi. Jauni žmonės nori kurti kiną, bet jų gyvenimo patirtis menka. Todėl ir filmai apdainuoja tą, bijau, niekad nesibaigsiantį jaunystės ir aktyvaus vartojimo periodą panašiai, kaip tai daro ir pas mus jau atsiradusi MTV. Neseniai vienoje kavinėje susidūriau su šiuo pamokomu reiškiniu: kol kramčiau neskanią picą, buvau priversta spoksoti į priešais nosį pakabintą televizorių, kuriame apkūnūs juodaodžiai berniukai žiūrovo akyse iš tokios pat apkūnios juodaodės merginos automobilio – visiško laužo – darė vartojimo eros žaisliuką: prikimšo į automobilį visokios technikos ir net aplipdė jį brangakmenius imituojančiais stikliukais, kuriuos tauta vadina strazais. Keisčiausia visame tame buvo lietuviški užrašai, kuriais lietuviškas MTV padalinys bandė imituoti amerikietišką slengą. Nesu įsitikinusi, bet manau, kad visas tas automobilio pavertimo švytinčiu brangakmeniu procesas – jauno kino menininko darbas. Jaunas menininkas tiesiog tokiu būdu apdainuoja jį supantį pasaulį. Galiu net patikėti, kad jam atrodo, jog taip jis tą pasaulį gražina.

Karolis Jankus – ne vidurinę baigęs jaunuolis. Už jo pečių – dailės studijos, jis jau ne pirmus metus kuria savo nuosekliai marginalinius filmus, bet efektas panašus kaip tų automobilio perdarinėtojų, kai iš nieko bandoma padaryti kažką ypatinga. „Jėzus iš Lietuvos“ programiškai negražus, turpizmo dvasios kupinas filmas, kurį būtų galima pavadinti ir savotišku Jankaus kino manifestu, mat režisierius sudėjo į filmą visą savo neapykantą veidmainiškai šių dienų Lietuvai, jos vartojimo ir lengvo sekso kultui. Būtų galima, bet neverta, nes beveik visą 60 minučių filmą Kristumi pavadintas filmo herojus (Algirdas Paulavičius, regis, tapo paklausiausiu lietuvių kino aktoriumi) kopuliuojasi su įvairiomis moterimis, vartoja alkoholinius gėrimus ir narkotikus, vemia arba tyrinėja vėmalus. Viso to fonas – lietuvių verslininkų „tusovkė“ ar sąvartynas – iš esmės neturi jokios reikšmės arba vien tik dekoratyvinę, nes filmo autoriui didžiausią malonumą teikia pats kino blevyzgojimo procesas. Jis, o ne Kristus yra svarbiausia filmo tema. (Niekas nepasikeistų, jei filmas vadintųsi „Leninas iš Lietuvos“ ar „Clintonas iš Lietuvos“, tik demaskavimo patoso objektas.) Jankui artimesnis ne filmą kartu su kino kritiku Skirmantu Valiuliu pristatant minėtas režisieriaus dievinamas Luisas Buńuelis, kurio maištingi filmai turėjo ne vieną kilnų tikslą, kad ir padėti žmogui išsivaduoti iš smulkiaburžuazinių konvencijų ar atskleisti Bažnyčios veidmainiškumą, o amerikiečių jaunimo filmai, kad ir „Amerikietiškas pyragas“. Vienas pastarojo herojus taip norėjo prarasti nekaltybę, kad kaišiojo savo organą visur, net į obuolių pyragą. Jankaus Kristus iki to, žinoma, nenusileidžia, nes jo kelyje nuolat pasipainioja moterys – marijos magdalietės, erodės, sąvartyno gyventojos ir pan. Ir čia nėra jokio maišto, tik dar vienas, šįkart ne alkoholio ar atliekų, o svetimo kūno vartojimas. Paradoksas, bet neva maištingas Jankaus filmas apie Kristų tampa dar viena jokių konvencijų nevaržomo vartojimo apologija.

Lietuvių kino procesus norėjęs paspartinti komercinis „AXX“ judėjimas pasiekė savo: dabar jau kiekvieną filmą nori nenori lygini su jo produkcija. Ji tapo savotišku atskaitos tašku, nors naiviai tikiu, kad žemiau už „AXX“ lietuvių kinas kristi jau negali. Taigi lyginant „Jėzų iš Lietuvos“ su naujausios „AXX“ akcijos „Gėris“ filmais vis dėlto akivaizdu, kad Jankus turi tai, ko labiausiai stinga minėtiems kūrėjams, – humoro jausmą. Jis jaučia kiną – net tokiame monotoniškame filme gali įžvelgti tikro kino kibirkštėles. Tačiau Jankus neišmano kino pasakojimo principų ir kai kurių kitų elementarių dalykų, kurių išmoksta kino mokyklų pirmakursiai. Mokytis niekada nevėlu, juolab kad dabar steigiami net trečiojo amžiaus universitetai. Apie kino universitetus negirdėjau, bet, manau, neužtruks.

„Jėzaus iš Lietuvos“ herojai kalba siaubinga anglų kalba. Iš to darau išvadą, kad filmas skirtas užsienio žiūrovams, besidomintiems menine lietuvių „černuchos“ raida. Jei tokių yra, šią trumpą recenziją galima baigti optimistine gaida.

Živilė Pipinytė

 

Skaitytojų vertinimai


8908. egidijus :-( 2006-11-13 11:38
Neimanoma susidaryti jokios nuomones apie filma ir jo atutoriu, bet galima susidaryti nuomone apie pacios straisnio autores literaturinius sugebejimus ir ytin sudetingus ir kartais nesuprantamus minties vingius.Autore tarsi kino bastionas stovi ir su pasislykstejimu ir orogancija ziuri i visus naujus lt kino procesus.Palinkejimai. Rasant straipsni reikia savyje nugaleti igimta orogancija ir i kino procesus ziureti objektyviau.

8911. simas :-) 2006-11-13 15:58
nesamone pats filmas..kam taip toli eiti kam zemint Jezu...Savo genialuma Jankus galetu isreiksti ir kitais budais..Reikejo statyti filma Pranas is Lietuvos ir viskas butu gerai.Autore smaiksciai pasiepia filma ir teisingai!

8919. vn2006-11-13 22:05
pratrūko Pipinytė. Jau kelintas puikus KRITINIS straipsnis. Turbūt nebepatogu tik mandagiai šypsotis.

8922. kar2006-11-14 09:09
Filme nebuvau, bet kiek domejausi nete delfi,bernardinuose tai ten rezisierius komentatoriu maisomas su zeme ir ne tik. O straipsnis kazkiek panasus i V.Jauniskio parasyta lfc saite. bet jauniskio straipsnis apie filma truputi intelektuolesnis.

8929. originalas2006-11-14 18:01
originalus filmas,originali ir kritika:)))))))

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
7:29:10 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba