SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-10-01 nr. 630

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Edmundas Gedgaudas
Kai kažkas vyksta

Savaitė 
• "Kino" skaitymo malonumai
• "Audronio Liugos produkcija" pristato
• Moderniojo šokio festivalis
• Fotografo Michailo Raškovskio darbai parodose Osle

Muzika 
• Beata Leščinska
Ir nuaidėjo Austrijoj lietuviška gaida…
• "Muzikos barų" rugsėjo numeris su Artūro Anusausko CD
• Austrų kultūros mėnuo
• "Alma mater musicalis" sveikina Universitetą
• Atgimęs "Muzikos ruduo"
• KONCERTAI

Dailė 
 Laima Kreivytė
Kūlversčiai erdvėje ir plokštumoje
3
• Aistė Virbickaitė
Lakštutės, žibutės ir litai
• Dovilė Tumpytė
Kelio tekstas
• PARODOS

Literatūra 
• Friedbert Aspetsberger
Laikinų ribų peržengimai
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Pirmieji "Sirenų" gundymai
• Nacionalinis dramos teatras: kryptis – klasika
• Belgrado teatro festivalio prizas – Oskaro Koršunovo spektakliui
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• "Dekalogas" – tai žaidimas
• Medžiotojų žmonos
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Videomenininkų, kino kūrėjų ir mėgėjų dėmesiui!
• Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla kviečia

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Kūlversčiai erdvėje ir plokštumoje

Arvydo Žalpio instaliacija "Arkos" galerijoje

Laima Kreivytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Arvydas Žalpys. Instaliacija "14". Detalė. 2004 m.

Arvydo Žalpio skulptūra padaryta pagal tikslius fortepijono matmenis. Žinoma, čia nėra kojų, pakeliamo dangčio ar kitų muzikos instrumentui būtinų, o skulptūrai trukdančių detalių. Ir ne todėl, kad laikomasi Michelangelo priesakų kalti tokias skulptūras, kad jas nuridenus nuo kalno jokia detalė neatskiltų. Žalpio fortepijono nenuridensi – jis popierinis. Nebent ištempsi kaip burę – tada skulptūros tvirtumą matuos ne žemė, o vėjas. Tačiau nesiruošiu dangstytis popierinėmis metaforomis ir taip išsisukti nuo darbo analizės. Nes prisilietimo malonumas (glostant šiugždančius popierėlius) tikrai nėra svarbiausia šio darbo vertybė.

Pirmas mano matytas "meniškai" perdarytas muzikos instrumentas buvo Nam June Paiko preparuotas pianinas Fluxus retrospektyvoje ŠMC. "Tate Modern" galerijoje Londone mačiau Rebeccos Horn "Koncertą anarchijai" (1990) – ant lubų kabantį ir periodiškai savo "vidurius" išverčiantį fortepijoną. Buvusiame "Skrajos" baldų fabrike Vilniuje stovėjo Dano Aleksos stiklinis fortepijonas ant trijų kastuvų (vietoj kojų). Būtų galima surengti didelę parodą "Fortepijonai mene", bet Žalpio atveju svarbiausias ne fortepijonas, bet dekonstrukcija. Tik dekonstruoja jis ne patį muzikinį instrumentą, kaip Nam June Paikas (nuoroda į Johną Cage’ą), ne totalitarinės politikos instrumentą, kaip Rebecca Horn, ir net ne prabangų aukštosios kultūros atributą, kaip Danas Aleksa, o pačią dailės istoriją. Jis diskutuoja ne su gyvais ir mirusiais autoriais, bet su knygomis – tuo erdvinio bei laikinio objekto suplokštinimu, jam tapus reprodukcija.

Todėl Žalpys dirba su popieriumi. Senu, pageltusiu popieriumi (nesvarbu, kad tie lapeliai dabar nudažyti juodai ir iš tolo primena švino plokšteles). Popieriaus lapas yra įprastas minčių ir vaizdų išdėstymo plokštumoje formatas. Žalpys ima standartinius nedidelio formato lapelius ir tarsi koks minimalistas kruopščiai dėlioja formą iš standartinių elementų. Na taip, joks minimalistas nedėliotų muzikos instrumento – jam tai būtų nedovanotina literatūrinė prabanga, vietoj skaičių sekos siūlyti metaforą. Žalpys ir neapsimeta esąs minimalistas, veikiau – estetas. Jam svarbios vizualios ir konceptualios skulptūros ir erdvės jungtys – kad šalia popierinio fortepijono kabančios klaviatūros šviesos ir šešėlių žaismas padalytų patalpą į pozityvą ir negatyvą. Kad skambanti roko muzika disonuotų su įprastu fortepijono skambesiu ir t.t.

Taip, bet kur čia dekonstrukcija? Kad "fortepijonas" kabo vertikaliai? Kad sudėliotas iš popieriaus lapelių? Gal Žalpys tiesiog kuria gražius daiktus interjere? Net jeigu taip – nematau čia nieko bloga. Bet menininkas nėra toks naivus, kaip paviršutiniškas žiūrovas norėtų manyti. Jau anksčiau pradėjęs savo popierines intervencijas į meno istoriją Žalpys dekonstravo Malevičiaus juodą kvadratą. Tiesiog išskaidė jį dalimis ir ištempė erdvėje. Pasirodo, kanoniškiems meno kūriniams daug pavojingesnis jų pavertimas trimačiais objektais nei reprodukcinis suplokštinimas. Žalpys mėgsta erdvės – plokštumos, pozityvo – negatyvo žaidimus. Tapybos trienalėje jis eksponavo medinius paveikslus iš lentų, suplokštino kėdę – pavertė ją mediniu piešiniu. Ne šiaip suspaudė baldus ir erdvę, bet trimatę formą perteikė kaip geometrinį brėžinį.

Diskutuodamas su dailės istorija menininkas renkasi įdomią poziciją – jis neatakuoja klasikų iš dabarties, neperrašinėja jų kūrinių, bet ir negarbina kaip genialios tobulybės. Arvydas Žalpys pasirenka tarpinę erdvę tarp paveikslo ir reprodukcijos, objekto ir popieriaus lapo. Iš šių keturių elementų, visaip juos vartant, atsiranda paradoksalūs dailės istorijos ir erdvės apvertimai. O po kiekvieno naujo kūlversčio sudreba aplinkinio pasaulio pamatai. Bent jau tiems, kurie netingi vartytis.

 

Skaitytojų vertinimai


12533. Toma :-) 2008-01-27 12:59
kaip man reikia ismokti daryti kulversti padekite man plyzzzzzzz pppppppplllllllllyyyyyyyyyzzzzzzzz

13095. zose2008-03-08 01:28
zinau as ta "menininka":)

15332. kriste2008-10-30 22:08
o cia didysis kauno "meininkas"

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 88 iš 88 
7:28:35 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba