SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-11-02 nr. 775

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neringa Černiauskaitė
Kovos su buitimi būdai
18

Muzika 
• Violeta Tumasonienė
„Vox nova“: iš esmės naujas požiūris į balsą
4
• Goda Rupeikaitė
Nesenstanti Charlie Chaplino dvasia
1
 Gražina Daunoravičienė
Dvi „Gaidos“ premjeros
15
• Kamilė Rupeikaitė
Fátimos Mirandos teatras
2
• Danutė Petrauskaitė
Muzika, poetika ir politika
1
• KONCERTAI

Dailė 
• Raminta Bumbulytė
Vos atpažįstamos
• Bevyniojant skruzdžių siūlus6
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Hamleto eksperimentai
• Rasa Vasinauskaitė
Antrosios linijos pajungimas
1
• Vilmantas Juškėnas
Apie tolimas legendas ir likimų mūšius
3
• Naujas spektaklis – kalinių socializacijai
• Nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“2
• „Pepė Ilgakojinė“9
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Paprasti pabaisos7
• Artėja jubiliejinė „Scanorama“
• Atvyksta poetas ir filmininkas Jonas Mekas
• „Skalvija“ kviečia į dokumentinių filmų premjeras
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Judith Lewonig
Reikia griaučius paversti kūnu
2

Anonsai 
• Tarptautinis šviesos festivalis Vilniuje
• Baskervilio šou

Muzika

Dvi „Gaidos“ premjeros

Rudeninės improvizacijos simfoninio pažado temomis

Gražina Daunoravičienė

[skaityti komentarus]

Spalio 27 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame „Gaidos“ festivalio koncerte dalyvavo solistai Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Raimondas Sviackevičius (akordeonas), choro „Vilnius“ vyrų grupė (vadovas Povilas Gylys) ir LNSO, diriguojamas Roberto Šerveniko.

Nežinau, kaip kitus, bet mane prieš „Gaidos“ festivalio simfoninių opusų premjeras dažniausiai beveik fiziškai prislegia atsakomybė. Artimesnė kūrėjui, nei kritikui. Tai solidarumas su kompozitoriumi, su jo įtampa, kurią Igoris Stravinskis apibūdino kaip siaubą sėdantis prie tuščio naujos partitūros lapo. Sielvartą iš begalinio pasirinkimo žinojimo, iš suvokimo, kad kompozicijoje ir partitūrose viskas jau seniai tapo galima. Panašiai, tik ne ekstazė, o atsakomybė ima slėgti kalbant apie naujus kūrinius, seniai nustojus veikti įprastiems argumentams, kaip ir pačios kūrybos „gerumo“ kriterijams. Taigi kritika, fiksuojanti šiokiadienišką muzikinio proceso tėkmę ir naiviai ketinanti nors kiek ją reguliuoti, čia bandys įsiklausyti į kompozitorių pažadus, jų tesėjimus ir savas abejones.

Felikso Bajoro „Promise“ prierašo pilietiškumas (protestas prieš rimtosios muzikos nuvertinimą šių dienų Lietuvoje) ir mįslingas nekalbumas prieš premjerą žadėjo protestą ir, pripažinsiu, gerokai intrigavo. Nes leido kažko tikėtis iš autoriaus, kuris su nerimo, ironijos, net isterijos gaida galėtų globaliai kalbėti apie tvyrančią kultūros katastrofą. Ne pranašo ir vertintojo, bet greičiau sirenos, aliarmo, žongliruojančio ne apibendrinimais, bet tiksliais kategoriškų tezių ar kaltinamųjų aktų geluonių dūriais. To, kas galėjo įvykti ir ko tikriausiai siekė Bajoras – kalbu apie jo būsenos išraišką, išsakytą drąsiai, nemeluojant, aktyviai, net „bajoriškai“ piktai, – deja, jo muzikoje akordeonui ir orkestrui nebuvo girdėti. Solistas (akordeonas) nemaištavo, nebylojo Bajoro balsu. Sunkiai laikydamasis simfoninio orkestro srovių verpetuose, jis buvo kuklus, ne visada soluojantis, savaip kasdieniškas ir pilkas – tiesiog dar vienas orkestrinės masės eilinis. Užguito, nuvertinto šiandienos kūrėjo veidas su nutildytu pilietiškai „kalbančių“ motyvų pažadu?

Šeštadienio vakarą skambėjo gana tipiškas pastarojo meto Bajoro opusas, neprisiimantis jokių pilietinių šūksnių ir retorinių gestų. Jame toliau tarpo orkestrų sluoksnių polifonija, iš pradinio motyvo skleidėsi teminis procesas, Bajoro motorika, disonansinių zigzagų motyvėliai dėliojosi imitacijomis, skambėjo lyriškoji „Aš“ („Ich“) tema ir finale prasiveržė klasteriai. Ko gero, „Promise“, paties kompozitoriaus supratimu, papildys įspūdingąjį „neatliktų“ jo kūrinių sąrašą. Nežinantiems paaiškinu, kad Bajorui tai reiškia „ne taip“, „blogai“, „neteisingai“ atliktas premjeras, kokiomis kadaise tapo daugelis jo vokalinių ciklų, vėliau Smuiko koncertas ir nemažai kitų opusų. Kompozitorius ne kartą įrodė buvęs teisus, bet ne visada. Tad ar pritarsime Bajorui ir šį kartą?

Forma kaip poezija (rondelis), repetityvumas kaip technika ir modalus laukas su tonacinių nuojautų inkrustacijomis. Tai būtų Zitos Bružaitės premjerinės „Das feierliche Marsch“ partitūros technikos duomenys. Tačiau jie buvo tik medžiaginė prielaida tesėti kur kas svarbesnį kompozitorės pažadą – simfoninėse platumose sukurti masino žanro (maršo) ir glostančios lyriškos poetinės formos vienovę. Ir iš tiesų, tarsi iš giedro dangaus trenkia nežinia kada lietuvių muzikoje taip įtaigiai skambėjęs simfoninis maršas, galingai žygiuojantis su dirginančių fanfarų, aukštų pučiamųjų žaibais ir tratančių būgnelių palyda. Tvarkingi vokiški posmai ir aštrių priebalsių kirčiai savaime rikiuoja unisonų ir akordų gretomis judančius, skanduojančius „dryžuotus“ choro kūnus. Vėliau į opusą, sakyčiau, nuodingai įsismelkė galbūt pernelyg patikliai kompozitorės priimtas slaptasis kodas. Tas pats rondelis – „vidinė opuso forma“ – savo poetiniais viražais ima maišyti rūsčią maršo manierą su romantinio vokalo idealizmu. Į dramaturginius užkulisius ištrėmusi pulsuojančio maršo sugestijos galias, dramaturginę sceną kompozitorė patiki puošniam plačių romantiškų diapazonų vokalui. Jis bando kerėti savo jausmingomis glamonėmis ir klastingai „užmeta“ šydą ant masinio žanro, jį tramdo, pančioja ir lyrina, iš jo iščiulpia įtaigą ir gyvybingumą. Po stipraus ekspozicinio įspūdžio kūrinys ima „leistis“ ir „sėsti“. Nors ir bandydamas kompozitorės pastangomis vėliau „keltis“, klausytojui jis vis dėlto neįstengia pasiūlyti pirminės sugestijos aukščio. „Das feierliche Marsch“ ištiko „poekspozicinė krizė“ – tokia būtų beveik kritinė šio opuso diagnostika ir, deja, gana dažnai pasireiškiantis nemažos dalies premjerinių opusų sindromas.

Ir atvirkščiai, Bernhardo Lango „Differenz/Wiederholung 11.2“ (2003) pradžia bent jau dėl orkestrantų nusiteikimo (grojimo), atrodytų, nežadėjo nieko gero. Vėliau fragmentiškos struktūros kažkaip savaime susirikiavo, įsisuko, pranoko savo monotoniškumą, susikūrė savąjį stilių ir įtikino meistriškomis abstrakčių detalių dėlionėmis. Opusas ėmė „kabinti“ ir vienintelis iš to vakaro kompozicijų pasiūlė grynuosius konkrečios technikos transformacinius pavidalus.

B. Lango simfoninis pominimalizmas savo pirmine intencija ne tik kažkuo primena G. Seurat, P. Signaco divizionizmo (puantilizmo) idėjas ar geometrinio abstrakcionizmo (F. Stella) bedaikčius meninius siužetus. „Differenz/Wiederholung 11.2“ intelektualus programavimas ir asketiškas įvaizdžių santūrumas netrukdė implikuoti ir kai kuriuos, sakytume, tradicinių formų ženklų prisiminimus. Formalistinė 11.2 elementų masė kartais tarsi savaime sunešė temas, judėjo crescendo ir diminuendo trajektorijomis, provokavo iki skausmo pažįstamus timpanų daužomų kulminacijų sprogimus. Ko gero, šis austrų kompozitorius parodė, kaip susikurti ne tik savas nuostatas, techniką ir individualybę, bet kartu pasiūlyti ir ryškų orkestrinio skambesio koloritą, rudens rūkais poetiškai nusileidusį ant šios grafiškų fragmentų partitūros.

 

Skaitytojų vertinimai


11418. ZZ :-( 2007-11-05 11:40
Apie tvyrančią kultūros katastrofą su "isterijos gaida" geriausiai galima būtų kalbėti kokiam nors straipsnyje, tačiau tai neįvyksta.

11430. apokalipse2007-11-06 07:33
O kas trukdo kalbeti? ZZ, parasykite atvira laiska, pasirasykite savo tikraja pavarde, manau, be problemu isspausdintu. Ir visi kalbetu.

11433. ZZ2007-11-06 11:23
Nesupratote užuominos? Aš nemokėčiau parašyti tokio straipsnio.Bet manau, kad šios recenzijos autorius sugebėtų. Tačiau jis laukia to iš kitų,iš nerašančių žodžiais.

11434. apokalipse2007-11-06 13:23
Oooo, sena dainele. As tai negaliu, bet tu padaryk. Svetimom rankom i roju. Taip! Tai labai musiska. O jus, ZZ, rasyti nemokate, mokykloje nesimokete? Bravo, bravo, musiskas mentalitetas. Tipiska!

11438. ZZ2007-11-06 15:18
Aš kalbėjau straipsnio autorei ne apokalipsei.Straipsnio autorė, kažkodėl laukia, kad nauja muzika kalbėtų apie tvyrančią kultūros katastrofą,t. y.- nori "svetimom rankom į rojų".Nors ji rašyti moka ir mokykloje mokėsi.Ir tuo viskas pasakyta. Čia ne Delfi, daugiau nėra apie ką ginčytis.

11439. kk2007-11-06 15:23
Nelabai suprantu, apie kokia cia katastrofa kalbama. Turbut tai yra kazkokia metafora? Bet ar ne per banalu viska taip dramatinti be jokiu argumentu? Kazkaip primena audra stiklineje arba keistus juokelius...

11441. isvis2007-11-06 15:56
ir isvis, jei Bajoras nebutu savo kuriniui daves pavadinimo ir parases anotacijos, tai nei sitos recenzijos, nei po ja sekanciu komentaru nebutu. o kurinys man labai patiko, jo pabaigoje-kulminacijoje net pagaugai ejo.

11444. 3102007-11-06 17:28
o man nejo

11446. problema:)2007-11-06 19:20
Amzina problema - klausytojam atrodo, kad autorius neteisingai interpretuoja kurinio pavadinima. kiek gincu.:)))

11449. isvis`ui :-( 2007-11-06 23:24
Jei dar autore zinotu, kad pavadinimas visiskai ne tas, kuri ji taip pucia, tai isvis nebutu apie ka kalbeti. Patogu buvo prisikabinti prie kazko, -rado(bet nepataike)

11451. 3102007-11-07 08:18
O gal is tikruju nera apie ka kalbeti, tik apie pavadinima?...

11454. 3112007-11-07 21:45
toks ispudis kad taip ir yra. Protingai kalbeti "i tema" nera taip paprasta, o kritikuoti mes visi labai megstam(tik kartais buna keista, kad patys save nurasom). Nieko is to Lango ypatingo

11455. Kristina2007-11-07 23:16
O man Langas labai patiko. Viskas pas ji lyg ir elementaru, tos jo minetos skirtumu/pakartojimu strukturos, taciau jos sudarytos ir susietos kurybiskai. I tokia banalia ideja pazvelgta originaliai. Langas is tiesu labai issiskyre Bajoro-Bruzaites kontekste (nors ir siu kompozitoriu kuriniai buvo labai skirtingi).

11461. bl2007-11-08 20:45
Langas nerealus!

11462. gr :-( 2007-11-08 22:09
o kokiu santykiu zalgiris laimejo?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 86 iš 86 
7:27:50 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba