SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-11-02 nr. 775

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Neringa Černiauskaitė
Kovos su buitimi būdai
18

Muzika 
• Violeta Tumasonienė
„Vox nova“: iš esmės naujas požiūris į balsą
4
• Goda Rupeikaitė
Nesenstanti Charlie Chaplino dvasia
1
• Gražina Daunoravičienė
Dvi „Gaidos“ premjeros
15
• Kamilė Rupeikaitė
Fátimos Mirandos teatras
2
• Danutė Petrauskaitė
Muzika, poetika ir politika
1
• KONCERTAI

Dailė 
• Raminta Bumbulytė
Vos atpažįstamos
• Bevyniojant skruzdžių siūlus6
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Hamleto eksperimentai
• Rasa Vasinauskaitė
Antrosios linijos pajungimas
1
• Vilmantas Juškėnas
Apie tolimas legendas ir likimų mūšius
3
• Naujas spektaklis – kalinių socializacijai
• Nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“2
• „Pepė Ilgakojinė“9
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
 Paprasti pabaisos7
• Artėja jubiliejinė „Scanorama“
• Atvyksta poetas ir filmininkas Jonas Mekas
• „Skalvija“ kviečia į dokumentinių filmų premjeras
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Judith Lewonig
Reikia griaučius paversti kūnu
2

Anonsai 
• Tarptautinis šviesos festivalis Vilniuje
• Baskervilio šou

Kinas

Paprasti pabaisos

krėsle prie televizoriaus

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Dramblys“

Nuo pat pirmųjų filmų Gusas Van Santas analizuoja jaunus žmones, jų tapatybės ir savo vietos pasaulyje paieškas, kuria savotišką paauglio portretą nuolat besimainančiame laike. Filmo „Dramblys“ (BTV, 4 d. 23.05) kamera šiek tiek iš tolo stebi filmo personažus ir nesikišdama leidžia juos pamatyti tokius, kokie jie yra. Kiekvienam šių paauglių mokykla reiškia vis kitokią patirtį.

...Graži rudens diena. Parke pakeliui į mokyklą Elis prikalbina pankus pozuoti nuotraukoms. Netas baigė futbolo treniruotę ir eina susitikti su savo mergina. Keri rengiasi pietauti. Džonas biure palieka tėvo automobilio raktus. Juos turi pasiimti brolis. Valgykloje Britani, Džordanas ir Nikol skundžiasi savo visur nosį kišančiomis mamomis. Mišelė bėga į biblioteką. Lauke Džonas sutinka Aleksą ir Eriką. Paprasta diena? Ne visai.

2003 m. „Dramblys“ pelnė Kanų „Auksinę palmės šakelę“, o Van Santas – geriausio režisieriaus apdovanojimą. Filmas sugrįžta prie 1999 m. įvykių, kai du Kolumbaino (JAV) mokyklos mokiniai nušovė penkiolika savo bendramokslių bei mokytojų ir nusižudė patys. Tragedija sukrėtė amerikiečius, bet ji nuolat kartojasi. „Dramblys“ nėra dokumentinis filmas. Pasak lenkų kritiko Tadeuszo Sobolewskio, tai – „meditacija apie blogį, agresiją, su kuriais dabar pasaulyje susitinkame kasdien“. Režisieriaus išeities taškas buvo britų kinematografininko Alano Clarke’o 1989 m. dokumentinis filmas apie prievartą mokykloje. Jo pavadinimas – taip pat „Dramblys“. Tokiam pavadinimui režisierių įkvėpė straipsnis, kurio autorius pavadino problemą „tokia pat nepastebima kaip dramblys salone“.

Prancūzijoje kuriančio rumunų kilmės žydų režisieriaus, aktoriaus, dramaturgo, poeto Radu Mihaileanu vardą lietuvių kinomanai žino – prieš kelerius metus jo „Eik ir tapk“ atsidūrė tarp populiariausių „Kino pavasario“ filmų. 1998 m. sukurtą „Gyvenimo traukinį“ (LTV, 2 d. 11.35) taip pat visur lydi žiūrovų entuziazmas. Filmas nukelia į nuošalų štetlį kažkur Europoje, Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Štetlio gyventojai greit suvokia, kad jų gyvenimui iškilo grėsmė. Tačiau vietos išminčius (o kartu ir kaimelio beprotis) Šlomo randa išeitį iš situacijos. Jo įkalbėti kaimo gyventojai persirengia esesininkais ir patys save deportuoja už savo lėšas įsigytu traukiniu, tik, žinoma, ne į Aušvicą, o per Rusiją į Palestiną. „Deportuojamieji“ kruopščiai rengiasi kelionei – siuva uniformas, gamina dokumentus, kaupia maisto atsargas, mokosi kalbėti vokiškai be akcento. Tačiau ne viską įmanoma numatyti – šio keisto traukinio keleiviai yra skirtingi. Tarp jų rasime ir komunistą, ieškantį „liaudies priešų“, ir uniformų gerbėjus, įsijautusius į savo vaidmenį, ir beprotį išminčių, kuris aiškina rabinui, kad katastrofos akivaizdoje svarbiau yra ne Dievas, o žmogus, ir įsimylėjėlius, atrandančius neįmanomą meilę...

Režisierius prisimena, kaip gimė „Gyvenimo traukinio“ sumanymas: „Likimas lėmė, kad buvau Los Andžele, kai vyko „Šindlerio sąrašo“ premjera. Filmas mane labai sujaudino, bet supratau, kad negalima rodyti Shoah tik pasitelkiant ašaras ir siaubą. Kai grįžau į Paryžių, mano draugas istorikas papasakojo neįtikėtiną istoriją apie karo metais traukiniu bėgusius žydus. Jis sakė, kad turiu apie tai sukurti komediją. Nustebau, bet sumanymas parodyti tragediją komedijos forma man atrodė nuostabus. Gal intuicija pasufleravo, kad reikia eiti šiuo keliu? Mano tautos istorija buvo kančia, tragedijos išgyvenimas ant beprotybės slenksčio. Mūsų humoras tapo skydu, saugančiu nuo tos piktos beprotybės, nuo mirties ir žiaurumo baimės. Išgyvenome, tačiau mus jungia nematoma grandinė – tai religijos, humoro ir tos nesibaigiančios išgyventos tragedijos mišinys. Tragedija ir jos priešnuodis humoras. Tai – mūsų kultūra. Juokiamės, kad išgyventume. Tai – savotiška terapija, mūsų prigimties sudėtinė dalis.“

Esu didelis amerikiečių režisieriaus Johno Singletono gerbėjas. Kaip ir Spike’as Lee, jis radikaliai rodo juodaodžių pasaulį, ieško neapykantos baltiesiems apraiškų, bet kartu yra apdovanotas nuostabiu kino formos pojūčiu. 2001 m. sukurtas filmas „Mažvaikis“ (TV3, 4 d. 23.40) – tai jaudinanti drama apie didmiesčio gyvenimą. Pagrindinis filmo herojus Džodis (repo žvaigždė Tyrese’is) kartu su motina gyvena Los Andželo juodųjų gete. Jis turi vaikų nuo dviejų skirtingų moterų, bet jais nesirūpina. Džodis pats yra niekaip negalintis suaugti amžinas vaikas. Jis nesėkmingai ieško darbo ir vietos gyvenime. Tačiau netikėtai susiklosčius aplinkybėms jam pavyks pažinti griežtas gyvenimo taisykles, meilę ir gal net suvokti, kaip vertinga yra tai, ką turi.

„Cahiers du cinema“ kritikas Emmanuelis Burdeau pavadino japonų režisierių Nobuhiro Suwa moderniųjų laikų režisūros nuotykių paveldėtoju, iš naujo žengiančiu Rossellini, Godard’o ir Garrelio keliais. 2005 m. sukurtas prancūziškas Suwa filmas „Ideali pora“ (LTV, 7 d. 23.15) buvo sutiktas puikiai. Filmo herojai Nikolia ir Mari yra pora. Po daugybės kartu užsienyje praleistų metų jie nusprendžia išsiskirti ir atvyksta į draugų vestuves Prancūzijoje. Naujiena apie sprendimą skirtis sujaudina draugus...

Nobuhiro Suwa tvirtina, kad filmas nebūtų atsiradęs be aktorių Valerios Bruni-Tedeschi ir Bruno Todeschini fantazijos bei kūrybiško visos filmavimo grupės darbo. Režisierius yra pratęs dirbti be scenarijaus. Dažniausiai jis turi tik kelis sinopsio puslapius. Viskam turėjo pakakti vienuolikos dienų, pirmenybė buvo teikiama ilgiems planams – epizodams ir aktorių improvizacijai. Dar reikia pridurti, kad režisierius visiškai nekalba prancūziškai – jo vertėja filmavimo aikštelėje buvo operatorė Caroline Champetier. Šie ir kiti faktai, man regis, tik pabrėžia, kad filmas – išties kolektyvinis kūrinys. Įdomu, kas pavyko.

Be abejo, ir šią savaitę nepristigs mielų senienų. 1985 m. sukurtas Johno Boormano filmas „Smaragdinis miškas“ (LTV, 2 d. 18.20) pasakoja apie amerikietį inžinierių Bilą, kuris stato užtvanką Amazonės džiunglėse. Vieną dieną dingsta jo penkerių metų sūnus. Bilas yra įsitikinęs, kad jį pagrobė laukinė gentis. Džiunglėse jo tyko daug pavojų.

Michaelo Winnerio 1973 m. „Skorpionas“ (LTV2, 2 d. 19.40) pristato šį sezoną jau ne kartą matytą vieną Holivudo didžiųjų – aktorių Burtą Lancasterį. Filme jis vaidina CŽV agentą Krosą, Alainas Delonas – samdomą žudiką Žaną. Juos sieja gana keisti santykiai, o dar be to Žanas gauna CŽV nurodymą nužudyti Krosą. Pridėkite simpatišką KGB agentą (Paul Scofield), arabų teroristą, Kroso nuotykius Vienoje ir neatsispirsite tikram šaltojo karo politinio detektyvo žavesiui. Juolab kad, regis, viskas vėl kartojasi...

Charlesą Bronsoną šią savaitę pamatysime 1961 m. Richardo Donnerio sukurtoje dramoje „X-15“ (LTV2, 3 d. 19.45). Bronsonas vaidina pilotą Li Brendoną, kuriam tenka rimtas išbandymas. Fonas, kaip supratote, taip pat šaltasis karas. Beje, filmo pasakotojas yra dar vienas Holivudo didžiųjų Jamesas Stewartas. 1947 m. sukurtas Normano Z. McLeodo filmas „Slaptas Volterio Mičio gyvenimas“ (LTV2, 4 d. 18 val.) svarbus norintiems giliau pažinti amerikiečių kultūrą, mat jo herojaus vardas tapo bendriniu, kai norima apibūdinti svajonėse paskendusį, neryžtingą vyriškį. Nuo savo ryžtingos motinos, o vėliau – nuo dar ryžtingesnės ir valdingesnės žmonos filmo herojus – kuklus reklamos fronto darbuotojas Valteris (Danny Key) – bėga į svajonių pasaulį. Čia jis – tikras didvyris, gelbstintis gražuolę iš mafijos nagų. Beje, psichiatrą suvaidino legendinis Borisas Karloffas – garsiausias Holivudo Frankenšteinas.

Jūsų – Jonas Ūbis

 

Skaitytojų vertinimai


11416. Dede :-) 2007-11-05 08:40
Gus Van Santo "Dramblys" - prastas filmas.Uz ka jam buvo suteikta Kanu auksciausia premija(?!) - neaisku.Gal kad nebuvo tais metais geresniu kandidatu.Ir jokia tai NEmeditacija,o reklama Lietuvos(ir kitu saliu) moksleiviams kaip elgtis mokykloje jeigu nori kam nors atkersyti.Butent tai mato ir pasisemia is filmo nemenka dalis jaunu ziurovu.

11458. Dede :-( 2007-11-08 14:13
Paskutinis "Dramblio" pavyzdys - ivykiai Suomijoje.Astuonis mokinius ir mokyklos direktoriu nuzudes moksleivis irgi tubut mate "Drambli".

11468. dedei - xxx2007-11-09 21:52
Dede, jus esate visiskai teisus. Visi filmai, kuriuose vaizduojama kas nors negero yra blogio reklama, skiepijanti ziurovams blogi i galvas. Paziurejau neseniai "Star Wars" ir "Dievu Miska". Istiko sizofrenija! Galva pasidalino pusiau, puse manes nori apsivilkti SS unifotrma ir kankinti zmones koncentracijos stovyklose, kita puse nori buti Darthu Veideriu, valdyti tamsiaja jega ir uzkariauti Galaktika. Dede, patarkit, nezinau kuri blogio scenariju issirinkti. Nes jei susiruosiu dar paziureti "Trainspotting", ir bus tada jau per velu, nes pradesiu iskart varyt heroina i vena vos paziurejes filma.

11469. Dede 2 XXX :-( 2007-11-10 08:36
Pradekit nuo "Bonifacijaus Atostogu" ir "Vini Pucho Nuotykiu".Po situ filmuku nekyla noras ka nors nusauti arba paskersti.Kaip beje ir "is karto varyti heroina i vena vos paziurejus filma". *** Na kaip,ar padejo?

11473. XXX2007-11-10 15:53
del Mikes Pukuotuko, tai bent mano morales supratime, is biciu plesti ju sunkiu darbu surinkta medu tai absoliuciai nieko gero. o ir siaip jokios nostalgijos tarybinei animacijai.

11474. Dede :-( 2007-11-11 08:00
Kas vyksta zvereliu pasaulyje - ne musu reikalas.Gyvuno keliai nezinomi!Amen. P.S.Tur but gimei kokiais 1988 ar 1989-ais,vargseli.Tiesiai i laukinio kapitalizmo nasrus.Sudjba brat!

11482. xxx2007-11-12 04:27
joks ten zvereliu pasaulis. tiksliau gal ir zvereliu pasaulis, bet fantastinis, ne ta realistine gyvoji gamta. tie personazai yra HUMANIZUOTI, jie kalba ir elgiasi kaip zmones, jie naudoja zmoniu daiktus etc.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 86 iš 86 
7:27:29 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba