SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-12-01 nr. 733

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Nematomas žmogus4

Muzika 
• Helmutas Šabasevičius
Gyvenimas tęsiasi scenoje
• Živilė Ramoškaitė
Ilgai brandinta Brahmso interpretacija
• Inga Korlychanova
Koncertuoja Rusijos menininkai
1
 Rita Nomicaitė
Savitas duetas
• Vytautė Markeliūnienė
Profesiškai brandūs ir jaunatviškai atviri
• Edmundas Baltrimas (1930 01 03 – 2006 11 15)
• 75-metį švenčiantys „Muzikos barai“3
• KONCERTAI

Dailė 
• Aistė Paulina Virbickaitė
Iš figūrų gyvenimo
• Rita Mikučionytė
Nepaaiškinama trauka
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Gyventi šalia mirties
• Maksimo Gorkio „Gyvenimas“ Kauno dramoje3
• „Menų spaustuvė“ atsisveikina su Kišenine sale
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• „Dokumentinio“ kino pabaiga
• Kine viskas turi baigtis gerai
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Kultūra iš ekonominės perspektyvos

Pasaulyje 
• Erika Grigoravičienė
Genijaus senatvė
5
• Paulina Pukytė
Madonna persirengia Kristumi
9

Anonsai 
• Ar kada nors svajojote apie paskutinį tango Paryžiuje...

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Savitas duetas

Rimanto Armono ir Irenos Uss Armonienės kūrybinės veiklos 30-mečiui

Rita Nomicaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Irena Uss Armonienė (fortepijonas) ir Rimantas Armonas (violončelė)
M. Vorobjovaitės nuotr.

Koncertais Vilkaviškio kultūros centre (lapkričio 21 d.) ir Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (22 d.), kūrybinės veiklos 30-metį minėjo „Armonas-Uss Duo“: prof. Rimantas Armonas (violončelė) ir doc. Irena Uss Armonienė (fortepijonas).

Koncertų programėlėje perspausdinti dueto muzikavimo apibūdinimai, kuriuos buvo suformulavusios muzikologės Jūratė Vyliūtė ir Audronė Žiūraitytė. Sunku ką nors nauja prie jų taiklių nusakymų bepridėti. „Tai virtuozų ansamblis (...), tačiau muzikantai labiau gilinasi į turinio, nuotaikos sąsajas“, – rašo J. Vyliūtė. Pasak A. Žiūraitytės, „R. Armonas – tikras šiaurietiško mentaliteto reiškėjas. Gražus jo violončelės tembras niekad netampa vien tik pasigėrėjimo objektu, nes veda klausytoją gilyn į kūrinio turinį, kompozitoriaus epochos stilių. Pianistės I. Uss meistriškumas – taktiškas, nesavitikslis, svarbus puikaus dueto veiksnys.“ Turbūt vertingiausia dueto savybė – inteligentiška laikysena interpretuojamos muzikos atžvilgiu: atlikėjai tampa lyg nematomi, tarsi persikūnija į kiekvieną jų atliekamą kūrinį.

Pirmoji jubiliejinės programos dalis buvo skirta lietuvių autoriams. Jos pradžioje girdėjome Juozo Širvinsko Sonatą (1973 m.) – pirmąjį ansamblio kartu pagrotą kūrinį, kaip patikslino vilniškio koncerto vedėja Janina Pranaitytė. Knygoje „Tarybų Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai“ Juozas Gaudrimas rašė: „J. Širvinsko kūrybiniam braižui būdinga logiškas mąstymas, konkretumo, spalvingumo, kontrastingumo siekis. (...) Kiekvienoje iš trijų kontrastingų sonatos dalių lyrinės nuotaikos susipina su dramatinėmis, šiuolaikiškai įprasminamos lietuvių liaudies dainų intonacijos, jų dermės, metroritminė struktūra“.

Broniaus Kutavičiaus „Rhytmus – Arhrythmus“ (1993, Davido Geringo užsakymas) – ilgas keturių padalų sonatos dydžio opusas. Kompozitorius sako sugalvojęs trumpų ir sveikų natų priešpriešą, bet muzika skatina prisifantazuoti papildomų dalykų. Sakykim, galima pajusti dueto artistus kaip personažus, jų emocinį buvimą kartu ir ne kartu, kai ritmo kontrastais grindžiamos gretimų padalų struktūros (I ir II padalos) ir kai tai priešingais, tai vienodais ritmais ansamblio nariai groja vienu metu (III, IV padalos); po truputį „buvimo dviese“ emocijos suskamba sudėtingiau, personažai, abu ir pavieniui, patiria įvairių stipresnių ir silpnesnių, ilgesnių ir trumpesnių emocijų, be to, kai kada pafilosofuoja, o kartais ima ramiai kasdieniškai niūniuoti. Taigi konstruktyvi ritmo niuansuotė leistų girdėti dviejų žmonių bendravimą (viena iš kūrinio verbalinės prasmės versijų).

Ramūno Motiekaičio pjesė „Pušų klausymasis“ parašyta pernykščiam Nidos Thomo Manno festivaliui. Fortepijoną panaudojus kaip melodinį instrumentą, abiem partijoms pasirinkus mažą vienu metu skambančių garsų skaičių (dažniausiai tesiribojant dviem garsais, tik kulminacinėje padaloje faktūrą patirštinant), dominuojant tyliai dinamikai, išgautas horizonto erdvės efektas. Kūrinys yra stiprus – patikslinu, kad iš šio aprašymo nesusidarytų banalios ir skystos muzikos vaizdo.

Po to skambėjęs lietuvių impresionisto Jurgio Juozapaičio opusas (premjera), atrodė, pratęs muzikinių paveikslų temą, tačiau išgirdome ekspresyvųjį Juozapaičio stilių. Tą, kuriuo pagrįsta ir smuiko solo partija kūrinyje „Solo contra tutti“ (įrašyta šio kompozitoriaus autoriniame CD). Kūrinio „Runos“ idėja – garsais nupaišyti senuosius rašmenis – šįkart kompozitorių įkvėpė eiti, regis, simbolisto keliu, t.y. apie rašmenis kalbėti kaip apie senovės išminties ženklus. Tai daroma didingomis niūriomis emocijomis: dainingiausiu violončelės registru, masyviais fortepijono akordais, ilgomis frazėmis, nuolatiniu forte ir kitaip sureikšminta išraiška.

Antrojoje koncerto dalyje skambėjo Claude’o Debussy Sonata d-moll (1915), Bohuslavo Martinu Variacijos slovakų tema, H. 378 (1959), Alberto Ginasteros „Pampeana“ Nr. 2, op. 21 (1950); bisui pagriežtas transkribuotas M.K. Čiurlionio Noktiurnas fis-moll, VL 178 (1900). Taigi vėl susidūrėme su stilistikos įvairove. Ore besisukančių efemeriškų gražumų dirigentas C. Debussy be galo poetišką Sonatą parašė kaime pasislėpęs nuo karo, tą pačią vasarą, kaip ir Etiudus; sudėtingo likimo B. Martinu, neoklasicizmo atstovas, Variacijas sukūrė jau prieš pat mirtį, sirgdamas skrandžio vėžiu (šalia Tėvynės, į kurią po karo nebegalėjo grįžti).

Apie programos kūrinius papasakota norint pasakyti, kad duetas atskleidė visas išvardytas (ką jau kalbėti apie nepaminėtas) jų savybes. I. Uss ir R. Armonas akivaizdžiai laisvai pavirsdavo tai giliais, intravertiškais, tai temperamentingais vienaplaniais artistais; jų išraiškos priemonių arsenalas, regis, neišsemiamas, be to, natūraliai pataikoma iš jo išsirinkti tinkamus „įrankius“.

Žiniatinklio svetainė www.musicperformers.lt informuoja, kad duetas per metus surengia maždaug 20 koncertų (neužmirškime, kad ansamblio artistai muzikuoja ir trio sudėtimi, prisidėjus smuikininkei Ingridai Armonaitei). Kaip ir kiti veržlūs ir geri mūsų atlikėjai, koncertuoja Vakarų Europos šalyse, dalyvauja beveik visuose prestižiniuose Lietuvos festivaliuose, įrašinėja muzikos Lietuvos ir užsienio radijų fondams, yra išleidęs garso kasetę ir CD. Daugumai artistų muzikos meno pradžią ir pabaigą siejant su XIX a., verta akcentuoti, kad XX–XXI a. kūriniai dueto repertuare sudaro nemažą dalį, o apytikriai ketvirtadalis repertuaro – lietuvių kompozitorių opusai.

Šis išoriškai kuklus, nes visai nesireklamuojantis, ansamblis yra viena aukščiausio profesinio lygio, tvirčiausių ir nuoširdžiausių mūsų muzikos kultūros atramų.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
7:25:04 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba