SEPTYNIOS MENO DIENOS

2002-11-22 nr. 544

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Živilė Ambrasaitė
Nuo Vilnios krantų
13
• Meno kritikų konferencija11

Muzika 
• Rūta Šalnaitė
Apgaubti tamsios auros
 Rūta Gaidamavičiūtė
Erdvė diskusijoms
26
• Vaclovas Juodpusis
Tvirtu žingsniu
• Siekiantys tobulybės
• Naujas puslapis mūsų atlikėjų diskografijoje
• Lietuviškos muzikos obojui antologija1
• KONCERTAI

Dailė 
• Skirmantas Valiulis
Žemaitis tarp Vakarų ir Rytų
2
• Virginija Januškevičiūtė
Miesto žymėjimas
• Metamorfozių labirintais2
• PARODOS

Literatūra 
• Michael Augustin1
• VAKARAI1

Teatras 
• Ramunė Balevičiūtė
Kodėl jų ne dvylika?
• Daiva Šabasevičienė
Spektakliai kaip darbo pradžia
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Niekas nėra tobulas šioje tobuloje šalyje
• Revolveriai ir kultūra
• "Penki draugai iš Niujorko"
• "Periferijos" dovanos
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS8

Anonsai 
• Mieli "7 meno dienų" skaitytojai!
• Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41)
"Penki draugai iš Niujorko":
• Kultūros ministerija
• Kultūros ministerija

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Erdvė diskusijoms

Atnaujintos naujų kūrinių perklausos Kompozitorių sąjungoje

Rūta Gaidamavičiūtė

[skaityti komentarus]

Jau beveik pamiršome laikus, kai Kompozitorių sąjungos perklausoje nepalaimintas kūrinys beveik neturėjo galimybių skambėti viešai. O dabar neretai kūrinys pirmąkart išgirstamas apskritai ne Lietuvoje, o kokiame nors užsienio šiuolaikinės muzikos festivalyje. Ir tuo galime didžiuotis bei džiaugtis. Bet kai kuriems kompozitorių bendruomenės praeities faktams imama jausti vis didesnė nostalgija ir bandoma juos sugrąžinti. Tai išnykusi "Naujų partitūrų" rubrika spaudoje, šiemet atnaujintas "Muzikos rudens" festivalis bei minėtosios naujų kūrinių perklausos-aptarimai Kompozitorių sąjungoje.

Nors naujosios muzikos festivalių yra ne vienas ir įvairaus profilio ("Gaida", "Jauna muzika", "Iš arti", "Marių klavyrai"), vis drąsiau į savo programas lietuvių autorių premjeras įtraukia ir apskritai gerai muzikai skirti renginiai ("Šv. Kristupo vasaros muzika", "Vilniaus festivalis", "Pažaislio festivalis", "Alma mater musicalis" ir kt.) ar pavieniai atlikėjai. Ir vis dažniau ne visas premjeras susekame, o ypač tas, kurios skambėjo kituose miestuose. Tad prieš ar po viešos premjeros verta muziką pateikti savo kolegoms. Juo labiau kad kartais po labai "žalios" premjeros kūrinio vaizdas neretai iš esmės pasikeičia.

Žinoma, tie autoriai, kuriems kolegų nuomonė nesvarbi ar kurie nelinkę klausytis kitų, tokiose perklausose nesilankys, bet daug kas tokio profesinio bendravimo pasiilgo. Juo labiau kad spaudoje naujos kūrybos aptarimų nėra gausu, ir neretai tai būna pradedančių kritikų ar studentų nuomonės. Pagaliau spaudoje niekada nebus vietos tokiems išsamiems komentarams, niuansams. Tokios perklausos svarbios ne tik kūrėjams, bet ir vertinančiai bendruomenei. Be dialogo neįmanomas profesinis brendimas, ypač tai gera mokykla dar tik formuojantiems savo kriterijus ir įgūdžius jauniesiems. Perklausos-aptarimai teikia galimybę išgirsti paties autoriaus intencijas ir komentarus, kolegų bei muzikologų nuomones ir - kas ypač svarbu - kuria potencialią erdvę kitai nuomonei, diskusijoms, kurias baigiame pamiršti. Gal mažiau perklausomis domisi atlikėjai, bet ir tarp jų vis daugiau atsiranda tokių, kuriems rūpi ne vien konkretus jų repertuaras, bet ir bendresni muzikoje vykstantys procesai.

Lapkričio 14 d. perklausoje pristatyti nedideli kameriniai keturių autorių darbai. Tai Tomo Juzeliūno "Trys pjesės fortepijonui", Arvydo Malcio "Šešėliai" trombonui, violončelei ir preparuotam fortepijonui, Felikso Bajoro "Aš buvau tarsi migla" ("Like the mist have I been") sopranui, fleitai altui ir klavesinui bei Loretos Narvilaitės "Visby-Bike" kameriniam ansambliui.

T. Juzeliūnas pats gyvai atliko savo pjeses, kurias apibūdino kaip "tris vaikiškas pjeses suaugusiems". "Tai šiai įrašų perklausai suteikė malonaus koncertiškumo bruožų." (Audronė Žiūraitytė) Kolegos sveikino autorių, gyrė už nuoširdumą ("nebėgdamas nuo savęs impresijas išdėsto", - teigė Gintaras Sodeika), intonacinę medžiagą, kai kurie linkėjo ją labiau išplėtoti.

A. Malcio "Šešėliai" daugeliui atrodė kaip rimtas posūkis kūrybiniame kelyje. Kompozitoriai retai prisimena specifinio tembro ir virtuoziškumui demonstruoti nepalankių instrumento išraiškos galimybių tromboną. Paradoksalu, bet būtent tai turbūt padėjo kompozitoriui susitelkti ir išryškinti idėją. "Sonoristinis, galėtų skambėti bet kurioje pasaulio salėje. Patrauklus ir atlikimas, ir stilistinė vienovė. Autorius išlošė leisdamas sau ir atlikėjams improvizuoti." (Osvaldas Balakauskas) G. Sodeika jį pavadino net etapiniu, džiaugdamasis, kad autorius išsiveržė iš narvo, į kurį pats save buvo įvaręs. F. Bajoras naująjį opusą apibūdino kaip pirmą Malcio kūrinį, jam ištisai patikusį. A. Žiūraitytė džiaugėsi, kad anksčiau per daug paniręs į stilistinių įtakų verpetus, šį kartą autorius pateikė ne tik stilistiškai vientisą, bet ir gyvos minties kūrinį, liudijantį kompozitoriaus potenciją. Tuo tarpu Ritą Nomicaitę Malcio "Šešėliai" privertė pagalvoti apie vertinimo kriterijus, ar "tiesioginė vaizdo garsinė iliustracija vertintina kaip savarankiškas kūrinys, ar kaip taikomasis, tarkim, muzika filmui?"

Perklausoje stambiausias ir daugiausia komplimentų pelnęs buvo F. Bajoro kūrinys. Jurgis Gaižauskas atkreipė dėmesį į tai, kad ši muzika turi savo mintį. O. Balakauskas pabrėžė, kad autorius daug ką perėjo, bet liko tas pats: "labiausiai prakeiktas būti savimi, vis tik lieka su savo subtiliais štrichais. Man labai patiko, kad jis neišvengiamai yra originaliausias Lietuvos kompozitorius." Teisučiui Makačinui ši muzika, ypač ritmika, pasirodė labai žavi. Man pačiai, žinant koks svarbus kompozitoriui poetinis tekstas ir kiek daug niuansų visuomet slypi sąsajose su kalba, truputį keista buvo klausytis jo muzikos pagal anglišką Kahlilio Gibrano "Pranašo" tekstą. Atrodė, kad lietuviškas tekstas būtų atskleidęs daugiau poteksčių. Bet gal būtent tai padėjo autoriui atskleisti naujas spalvas. Tokioje aplinkoje labai neįprastai atrodė keletas ataidinčių aliuzijų iš "Sakmių siuitos".

Savo kūrinio pobūdį F. Bajoras komentavo kaip "Arsenalo" ansamblio (solistė Sigutė Trimakaitė) užsakymą, skirtą Vėlinių koncertui: "Norėjau visai kitaip, nei įprasta, kalbėti apie mirtį - šviesiai". A. Žiūraitytė manė, kad "interpretuoti tokį sudėtingą filosofišką tekstą mirties tema gali ryžtis tik labai patyręs vokalinės muzikos meistras - toks kaip F. Bajoras. Atliekamas anglų kalba jis suvokimui sudaro tam tikrų kliūčių. Jas įveikti gali padėti ne tik teksto potekstes įprasminantis, bet ir įdvasinantis dainavimas - rečitavimas". R. Nomicaitė F. Bajoro kūrinyje išskyrė šio kompozitoriaus stilistinius klodus: "vieną - pažįstamą, su teatrališkomis subtilybėmis, ir dabartinį - paprastą, be didesnių polėkių, kad ir apie ezoterinius dalykus kalbant".

L. Narvilaitės muzika patraukė savo dinamiškumu, spalvingumu, gražia polifonija. Tačiau kūrinys buvo pateiktas ne autentiškais instrumentais, o iš erzacinio kompiuterinio įrašo, tad jis nemažai pralošė. Daug kam buvo sunku įsivaizduoti tikrąjį kūrinio skambesį, pasigesta stilistinio grynumo. G. Sodeika, vienintelis girdėjęs koncertinį kūrinio atlikimą, tikino, kad jis skambėjo tikrai geriau, buvo šmaikštus.

Perklausoje dalyvavęs svečias iš Vokietijos Julianas H. Wyszynskis-Trzywdaras stebėjosi tokia aptarimo tradicija ir ją gyrė, sakė, kad tokiems individualybių pokalbiams reikia distancijos ir tolerancijos. Jis išskyrė F. Bajoro kūrinį. Jau iš anksčiau žinomas autorius jam šį kartą pasirodė pasikeitęs: "Įvyko kažkas naujo, atsivėrė naujas langas". O. Balakauskas visą perklausą apibūdino kaip mielą, postmodernią, nes joje gražiai sugyveno tradicijos ir naujovės.

Kompozitorių sąjungoje norima ne tik atgaivinti naujų kūrinių perklausas, bet vėl padaryti kuo gyvesnius pačius namus. Norima, kad meninė visuomenė žinotų, jog kiekvieną ketvirtadienį 18 val. čia vyks įdomus renginys. Lapkričio 7 d. įvyko filmo apie prieš kelias dienas savo paskutinį - 95 m. jubiliejų atšventusį kompozitorių Joną Nabažą peržiūra. Tarsi visi giedrai atsisveikinome su netrukus anapus išėjusiuoju. O 21 d. ketinama supažindinti su nauja opera.

Kitas po tuo pačiu stogu esantis traukos taškas, kurio veiklos jau neįmanoma nepastebėti - tai Muzikos informacijos ir leidybos centras (vadovė Daiva Parulskienė). Jo veikla juntama daugelyje sričių - nuo konkrečios informacijos teikimo profesionalams iki visiems atviro internetinio puslapio rengimo lietuvių ir anglų kalbomis, naujos muzikos kompaktinių plokštelių rinkinių leidybos, kūrinių katalogų sudarymo, informacinių leidinių apie kompozitorius bei jų kūrinių gaidų leidybos.

 

Skaitytojų vertinimai


973. banalybės ir klastingumai2002-11-22 20:18
Banalybės: "spaudoje naujos kūrybos aptarimų nėra gausu, ir neretai tai būna pradedančių kritikų ar studentų nuomonės." "Kompozitoriai retai prisimena specifinio tembro ir vir- tuoziškumui demonstruoti nepalankių instrumento išraiškos galimybių tromboną." Klastingumai: kieno klasėje mokosi tos "pradedančios kritikės ar studentės"? Ir kas juos verčia būti aktyviomis, o kai šios įsismarkauja, sukviečia "apvalius" (iš tiesų - dantytai kampuotus) stalus ir choru užsipuola?

974. praeitį menančioji2002-11-22 20:25
Labai džiugu, kad prikelta sena tradicija. Tik vargu ar verta perpasakoti tai, kas perklausose kalbama - kažkaip nejaukiai provincialiai skamba iš konteksto ištrauktos mintys. Kodėl redakcija negalėtų užsakinėti rimtų perklausose skambančių kūrinių recenzijų? Ir gal net ne po vieną, kaip dabar įprasta. Kažkada Literatūroje ir mene pasirodydavo puikūs tekstai, dabar - vien palaidos ir dažnai seklios replikos.

975. @2002-11-22 20:27
SAUNUOLE(IS).SENIAI LAIKAS KILTI PRIES...

978. @-kitas2002-11-22 23:07
Tuomet kilkite ir pacios/ys rasykite, nes visuomet lengviausia rankas sudejus kritikuoti. Man straipnelio stilius primena tu senu laiku perklausu protokolus, kurie dabar suvezt ir dula archyve. Jei kas esate juos skaite, turejote nustebti kaip daznai buvo isakomos nepasiteisinusios viltys. Kita vertus, kazin ar is viso etiska viesai skelbti kas ir ka pasake toje perklausoje: man rodosi, kad tokiu atveju isniekinama ir pati perklausos dvasia, ir nukencia tekstas apie ja.

979. replika2002-11-22 23:40
del senu laiku perklausu protokolu, kuriuos mini @-kitas - tradicijos juk gaivinamos! Tik stai kurgi pacios autores - jau seniai pradejusios, tik vargu ar kritike vadintinos - nuomone?

980. Bagira2002-11-22 23:45
Siuo atveju visos nuomones nuobodziai vienodos ir teigiamos - bent jau taip atrodo is teksto. Jeigu taip ir buvo, tai tikrai neverta atpasakojineti - nuobodu! Taciau jei buvo/bus kontraversiskesniu pasisakymu, galima butu bandyti spausdinti talentingai parasytas santraukas kad ir be pasisakiusiuju pavardziu... Prisipazinsiu, sugalvojau ne as - toks senuju protokolu tekstas yra siais metais isleistoje knygoje apie ta pati F.Bajora.

981. budri akis2002-11-23 08:05
Viena didziausiu KS rengiamu perklausu blogybiu - ju uzdarumas. Kalba ir slegia vieni ir tie patys autoritetai, tai tesiasi desimtmeciais. Be to, jie uzima ivairiausius pedagoginius ir biurokratinius postus, kitaip sakant, lengvai gali spusteleti bet kuri, kalbanti arba galvojanti ne pagal ju dudele. Kai perklausu pasisnekejimai sulyginami su kritinemis publikacijomis spaudoje - daznai nelabai patinkanciomis docentams ir profesoriams (tokiai vietinei mazytei mafijytei), - tai tik parodo, kad kazkam zymiai smagiau del visko is anksto susitarti ir viskam aklai pritarti. Kaip noretusi, kad spauda nepasiduotu pudruotai funkcionieriu demagogijai ir ramiai vykdytu savo funkcijas. Ir kuo daugiau tu pradedančių kritikų ar studentų nuomonių - komjaunuolisku mes jau prisiskaiteme iki soties.

982. Z2002-11-23 08:58
Komentarai ir aptarimai internete siandien daug spalvingesni, nei kokiose nors perklausose. Idomu pamatyti, kaip skirtingai zmones samprotauja. Ir anonimiskumas taip pat naudingas, nes pasakoma labai atvirai ir tiesiai, ko niekas neisdristu susirinkimuose. Taciau internetine ir perklausu forma viena kitai nei trukdo, nei priestarauja. Ar atsiras kokia nors jas abi apjungianti forma?

983. skaitanti 7md2002-11-23 12:49
5)-replikai (savaip teisingai, bet truputi arsokai!) visgi tureciau priminti, kad straipsnio autore yra daug musu kulturai pasidarbaves zmogus. Ypac vertingi ivairiais metais daryti jos interviu su Lietuvos kompozitoriais, kurie ivairiom progom dabar daznai cituojam ir perspausdinami. Zinoma, yra pakankamai skirtingi dalykai - rasyti kritini straipsni apie naujus kurinius ir rengti interviu...

984. replika-22002-11-23 19:29
9)-replikai :))) O kodel butina tuoj pat ginti, kad ir su islygomis, pacios straipsnio autores garbe? Kalbekime apie tai, kas cia spausdinama, gerai ar blogai, taciau kam is karto pulti prie biografijos ir visokiu nuopelnu? :)))

986. Bagira2002-11-23 21:02
Nes penktasis/oji tikrai gana arsiai ir izeidziai parase: "jau seniai pradejusios, tik vargu ar kritike vadintinos". Pagal formuluote galima pamanyti,kad pastaba taikoma ne konkreciai siam straipsniui, o visai autores veiklai...?

987. Kompozas2002-11-24 00:05
Perklausos yra tik tariama veikla. Po ju nieko nelieka, isskyrus riebu pauksciuka ataskaitoje. Gal dar autoriams sugadinti nervai. Kas gali tiketis papildomo aprasymo laikrasty, kai jau visas garas nuleistas. Kazkokie paguodos turnyrai skystiems kritikams.

988. Yc2002-11-24 00:25
Kol cia kazkas aiskinasi, gerai ar nelabai gerai tos perklausos, didziosios daugumos spaudos leidiniu skaitytojai apskritai ne nesuzino, kad esama kokio tai modernios muzikos gyvenimo Vilniuj ir Lietuvoj. Tiesiog muzikologai ir kitokie rasantys nesugeba nieko parasyti, kad zmones gautu bent paprasciausios informacijos. Apie teatra, baleta, opera, daile kiek tik nori, net nusibosta, o apie kitokius dalykus visai nieko.

989. xX2002-11-24 08:36
Įsivaizduoju kokį Mocartą, kurio 40-oji simfonija patenka į perklausą... Gal pavyzdys ir nekoks, bet tame matau du kūrybai pavojingus aspektus - draugų/priešų "autoritetų" ir inovatoriškumo. Jei būčiau kompozitorius, naują kurinį pirmą kartą išbandyčiau "ant draugų" - blogiausiu atveju jie bent nuotaikos nesugadins. Moksle straipsnių aptarimai iki jų publikavimo yra įprastas reiškinys.

990. KkK2002-11-24 09:03
Idomiausia ir paslaptingiausia rasinelio vieta: jis neišvengiamai yra originaliausias Lietuvos kompozitorius. Gal autore galetu issamiau atskleisti Mesijo atejimo aplinkybes? Ir papasakotu, kokiu budu perklausoje buvo padarytas sis svarbus atradimas?

991. replika2002-11-24 12:58
KkK, pasiskaitykite Biblija! Bagirai: pastaba taikoma autores pozicijai del studentu ir pradedanciu kritiku ir jos pacios nesugebejimui siame konkreciame rasinyje suformuluoti savo nuomone, nors ji ir yra, pasak skaitancios 7md, "daug musu kulturai pasidarbaves zmogus". Ir apskritai, sioje pozicijoje atsispindi bendras daugelio musu gerbiamu autoritetu ir profesoriu poziuris i studentus ar pradedancius, kaip i zemesneje kasta. Mano galva, tai tarybines sistemos isaukletas poziuris, nes vakaruose studentu ir destytoju santykiai yra zymiai draugiskeni, destytojai, profesoriai i studentus ziuri kaip i jaunesniuosius kolegas, zymiai geranoriskiau. Turbut tas ateina is senu Europos aukstuju mokyklu tradiciju.

992. Bagira2002-11-24 13:51
Pritariu. kad tu profesoriu-autoritetu poziuris i rasancius studentus tiesiog skeptiskas. Taciau ka tai keicia - juk beveik be isimciu dabar raso jaunimas! :)

993. Mykolas OK :-) 2002-11-24 14:06
Požiūris į studentus kaip į žemesnę kastą sakote tarybinės sistemos išauklėtas? Gal ir taip, bet matyt tai lietuviška provinciali tarybinė sistema tokia buvo. Prieš dešimtmetį mokydamasis Maskvoje mačiau minėtą "vakarietišką" dėstytojų ir studentų santykį. Dėstytojai žiūrėjo į studentus kaip į jaunesniuosius kolegas ir nuošidžiai džiaugdavosi ir studentų, ir jau baigusių mokslus pasiekimais. Tarp kitko, visada mielai padėdavo kolegoms ne tik dėstytojai, bet ir vyresnių kursų studentai. Jie net neturi tokio diedovščina dvelkiančio termino, kaip "fuksas".

994. Mykolas OK :-) 2002-11-24 14:30
Ar straipsnio autorius privalo formuluoti savo nuomonę? Man atrodo, painiojate skirtingus žanrus. Visuomenei žinomas profesionalas gali pateikti savo nuomonę, situacijos vertinimą. Tokiame komentare pateikiama tik autoriaus nuomonė, arba komentuojami svetimi žodžiai jei tai padeda tiksliau pateikti autoriaus nuomonę. Visai kas kita yra reportažas iš įvykio vietos. Rūta Gaidamavičiūtė straipsnyje profesionaliai žurnalistiškai aprašo atgimstančią tradiciją. (Manau, gerą tradiciją.)

Noriu atkreipti KkK dėmesį, kad "originaliausiu" Feliksą Bajorą pavadino Osvaldas Balakauskas, o ne straipsnio autorė. Tokios citatos puikiai iliustruoja renginio nuotaikas.


997. replika-22002-11-24 15:49
Kertu lazybu, kad www diskusija tikrai geresne uz apeigine, ivykusia kompozitoriu sajungoje, kuria taip nelabai kaip aprase Gaidamaviciute. Atkreipciau gerb. Mykolo OK demesi i tai, kad straipsnyje nusveria ne tai, kad izymiaja replika pasake Balakauskas, bet tai, kad Gaidamaviciute kaip stropi pedagoge atrenka tik tas replikas, kurios sutvirtina jos ir artimiausiu kolegiu puoselejama reklamini triju musu muzikos geniju ivaizdi. Taip buna visuose jos rasiniuose. Atkreipciau ir gerb. replikos demesi i tai, kad neverta chamizmo ir tamsybes istaku (kalbant apie profesura) ieskoti kokioje nors praeities sistemoje. Viskas paprasciau ir arciau, grubijonai buvo ir liks. Tik neimanoma sutikti, kad studentu ir profesuros santykiai yra tik tokie, apie kokius cia kalbama. Nereikia perlenkti. Juk ir nuo studentu priklauso, kaip su jais elgiamasi.

998. stebėtoja2002-11-24 16:13
Naujų kūrinių perklausos atsirado senais laikais ir buvo skirtos cenzūravimui - apie tai teisingai rašoma straipsnyje. Kiltų klausimas, ar naujai atgaivintos perklausos irgi neturi, bent jau iš dalies, to paties filtravimo tikslo. Atidžiau perskaičius tekstą, akivaizdu, kad to esama. Filtras taikomas ne visiems, bet tik mažiau parankesniems ar reikalingiems autoriams. Tuo lengva įsitikinti, peržvelgus sakinius, skirtus, pvz., Tomui Juzeliūnui, Arvydui Malciui ir Loretai Narvilaitei. Netrūksta užuominų į tam tikrą nevykėliškumą, jo neargumentuojant, o tik viršininkiškai atmetinėjant. Visai kas kita, kai kalbama apie Bajorą. Jo muzika neva niekam nesukelia ir net negali sukelti jokių abejonių, jei pasikliautume straipsnio medžiaga. Bajorą turbūt norima iškelti eilinei valdiškai premijai, todėl jis giriamas (tik kodėl taip negrabiai...), o kiti kompozitoriai sudaro šiek tiek nevykusių eksperimentuotojų foną.

999. Mykolas OK2002-11-24 20:24
Jei citatos atrinktos tendencingai - tai būtų tarsi minėtas savo nuomonės formavimas, tiksliau - savo nuomonės brukimas skaitytojui. Geriau jau to nebūtų.

Dėl perklausų: jos galėtų padėti profesionalams greičiau susiorientuoti situacijoje, apie naujausius kompozitorių darbus sužinoti dar iki jų premjerų. Nemanau, kad perklausos būtų žingsnis link cenzūros įvedimo. Į mūsų dabartinę politinę sistemą niekaip neįsipaišytų toks meno politizavimas. Jei koncertų salės arba atlikėjai formuos savo repertuarą atsižvelgdami į perklausas, tai jokia ne cenzūra, tai - profesionalus požiūris.


1000. dalyvė2002-11-24 21:40
Mielas Mykolai OK, Jūs mąstote teisingai ir logiškai. Bet žinokite, kad perklausoje skambėję kūriniai (3 iš 4) jau buvo atlikti koncertuose, tik dėl kažkokių priežasčių nerecenzuoti arba recenzuoti pernelyg paviršutiniškai. Autoriai pagrįstai norėtų tam tikros kritikos, nuomonių ir patarimų. Atrodytų, kad viskas tvarkoje. Tačiau... vietoj gerai apmąstytų ir pasvertų sakinių spaudoje jie tegauna padrikų ir nelabai nuoširdžių replikų rinkinuką. Kita vertus, autoriai patys linkę pasikviesti jiems palankių klausytojų ir kalbėtojų, kad nuomonės būtų kuo palankesnės. Kodėl taip yra? Ogi dėl pinigų ir galimybės pasirodyti festivaliuose, o tai irgi yra tam tikri pinigai... Tikros kritikos taip ir neatsiranda - anksčiau komunistai su ja kovojo, vėliau dėl susiklosčiusios tradicijos veikti labiau už akių nei viešai, vyresnioji karta vengia rašyti, o aktyvias studentes tramdo arba pašiepia. Tokios tokelės. Tik šiame interneto puslapyje kiek giedresnis dangus...

1001. replika2002-11-24 23:24
itikinot: gerb. replika-2, labai man patiko jusu sakinys del chamizmo ir tamsybiu - pasirasau po sia mintimi, ir su gerb. Mykolu OK sutinku del provincionalios tarybines lietuviskos aplikos. O vis del to skiriasi ta Vakaru akademine aplinka nuo musu, oi kaip skiriasi. Cia vis priekaistaujama, kad spaudoje apie siuolaikine lietuviu muzika mazai rasoma, bet gi pats KS pasaulis pernelyg uzdaras ir hermetiskas. Ir tos gaivinamos perklausos is esmes uzdaros - jos tik saviems. Galima butu manyti, kad jei tarkim is anksto butu pateikama daugiau informacijos apie jas, butu kvieciami zurnalistai, kritikai, tai tas uzdarumas butu iveiktas. Taciau as manau, kad tuomet sugriutu visas tas stiklinis KS "zverynas", kurio dvasia cia taip romantiskai apdainuoja gerb. autore ir kuri taip arsiai saugo jo gyventojai. Apie tai liudija ir astri reakcija i "pradedancias kritikes", kuriu nuomone aiskiai nesutapo su pasaulelio savimone. Man regis gerb. dalyve apie tai ir raso. Zodziu, jei ta muzika ir jos autoriai tikrai noretu issiversti i "platesni pasauli", taip ir butu. Tiesiog turbut patogiau (ir saugiau) yra virti savose sultyse.

1002. xX2002-11-25 02:17
Aš suabejojau, ar šios perklausos yra uždaros, neįsileidžiama kritikų, kitaip manančių ir jaučiančių? Juk straipsnio autorė kviečia į būsimas perklausas. Apie jas galėtų paskelbti tiek Muzikos informacijos ir leidybos centras, tiek ir šis LM internetinis puslapis. Tai kad ir "masoniškas" renginys, bet tuo žaviau.
Ir ar tikrai kažkokia veikla, veikimas, aktyvumas yra smerktinas dalykas?
Pradedantys kritikai gali kad ir šiuose komentaruose kiek nori reikštis. Svarbu turėti ką pasakyti - bent jau aš komentarus su didesniu įdomumu perskaitau, negu patį gerai suredaguotą straipsnį. Man tai yra brangiausia šio ir kaimyninio LM savaitraščio dalis.

1003. Ko jus norite?2002-11-25 20:52
Daznai taip buna, kad mes norime, ir nezinome ko; zinome, ir nezinome ka_...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
7:23:40 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba