SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-05-16 nr. 568

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Helmutas Šabasevičius
Šokio maratonas
12

Muzika 
• Ovidijus Petkevičius
Festivalyje "Probaltica"
• Aldona Radvilaitė
Fortepijono ir violončelės draugijoje
• Lietuvos kompozitorių sąjunga išsirinko naują pirmininką
• Aušra Liutkutė dainuoja Vydūną
• Pirmoji garsų metraščio kregždė
• Gausėjanti "Juostos Records" fonoteka2
• "Brevis" žada siurprizų
• KONCERTAI

Dailė 
• Živilė Ambrasaitė
Vartai į Norvegiją
• Ignas Kazakevičius
Karščiu alsuojanti tapyba
1
• Pakeliui į Venecijos bienalę5
• PARODOS

Literatūra 
• "Poezijos pavasario" svečiai
Knutas Skujeniekas
• "Poezijos pavasario" svečiai
Gerhard Kofler
• VAKARAI1

Teatras 
• Skaidrus nerimas
 Kauno dramos teatras Vilniuje
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Irma Šimanskytė
Aprėpti įvairovę
• Savi ir svetimi "aš"
• Lyčių montažas: posovietinės erdvės paradigmos
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Lietuvos dailininkų sąjunga skelbia konkursą2
• Naujosios Dramos Akcija `03 "atgal į Ateitį?"1
• Seminaro "Atgal į ateitį?" susitikimai

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Teatras

Kauno dramos teatras Vilniuje

anonsas

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Donja Rosita, arba Gėlių kalba"

Gegužės 17, 18 ir 20 d. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre vyks Kauno valstybinio akademinio dramos teatro gastrolės. Žiūrovų dėmesiui siūlomi trys režisieriaus Gintaro Varno spektakliai - F. Garcia Lorcos "Donja Rosita, arba Gėlių kalba", M. Carr "Portija Koglen" ir E. O`Neillo "Gedulas tinka Elektrai". Naujausiu savo spektakliu F. Garcia Lorcos tragikomedija "Donja Rosita, arba Gėlių kalba", kurio premjera įvyko šių metų gegužės 3 dieną, G. Varnas tarsi bando atitrūkti nuo jo kūryboje įsivyravusių tamsių potėpių. Skaidrus dekoracijų ir kostiumų lengvumas, aktorių vaidybos žaismė, bandymas supinti mizanscenas į permatomą, besvorį ir kartu prašmatnų nėrinį. Vis dėlto ar gilus ir švelnus Donjos Rositos liūdesys mažiau skausmingas negu Portijos Koglen nevilties šauksmas arba niūrus Lavinijos stoicizmas? Juk jos grožis, aristokratiškumas ir jausmo kilnumas - neįkainojamos dangaus dovanos, skirtos teikti meilę ir laimę, - lieka neišnaudotos. Visi G. Varno spektakliai provokuoja vidinį atsivėrimą. Akivaizdu, kad šiuo atžvilgiu režisieriaus prioritetai nekinta - jį traukia kritinę sielos būseną fiksuojanti dramaturgija, kiekvieną spektaklį jis orientuoja į naujai įžvelgtą ir savitai atskleistą aktorių. Aktorė Jūratė Vilūnaitė - dar vienas režisieriaus atradimas. Ji iš tikrųjų primena prasiskleidusią rožę, kurios aromatas taip ir liko neįkvėptas. Vaidinimo pabaigoje atrodo, kad nuo jos krentantis neišsipildymo šešėlis tyliai apgaubia visus personažus. Spektaklio scenografė - R. Biliūnaitė, vaidina G. Balandytė, B. Raubaitė, M. Šablauskaitė, V. Šinkariukas, R. Vitkaitis ir kiti.

Marinos Carr drama "Portija Koglen" pastatyta 2002 metais. Jos atsiradimą teatre inspiravo Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro organizuota Naujosios dramos akcija. Iš pirmo žvilgsnio tai - bauginanti pjesė, bloškianti į juodos nevilties, iš kurios neįmanoma ištrūkti, bedugnę. Portiją Koglen sukūrusi Viktorija Kuodytė šįmet pelnė apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį. Portija - neišsipildymo, šį kartą iliuzinio, auka ir apsėstoji. Kitaip nei Donja Rosita, ji nesitaiko su savo lemtimi, nors vienintelis būdas iš jos išsiveržti - atsisveikinti su gyvenimu. Taip Portija susigrąžina savo prarastąją sielos pusę. Spektaklio scenografas - G. Makarevičius, vaidina G. Ivanauskas, L. Laucevičius, B. Raubaitė, D. Stubraitė, D. Svobonas, S. Šidlauskas, V. Šinkariukas, R. Vitkaitis ir kiti.

E. O`Neillo tragedijos "Gedulas tinka Elektrai" premjera įvyko 1999 metais. Šis spektaklis dar žymi režisieriaus bendradarbiavimo su Kauno teatru pradžią - tai antrasis jo darbas po plačiai pagarsėjusios H. Ibseno dramos "Heda Gabler". Kalbėdamas apie pjesės pasirinkimą, režisierius be užuolankų išaukštino tragedijos žanrą, priešpriešindamas jo teikiamas galimybes įsigalėjusiam juokavimo kultui. "Gedulas tinka Elektrai" - monumentalus, santūrus ir didingas spektaklis su tiksliai ir raiškiai nužymėtomis mizanscenomis, fiksuota aktorių judėjimo erdve. Ir šio spektaklio pagrindinio Lavinijos vaidmens atlikėja Daiva Čepauskaitė pelnė apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį. Spektaklio scenografas - Andris Freibergs (Latvija), vaidina G. Adomaitis, E. Leskauskas, J. Onaitytė, D. Rudokaitė, V. Šinkariukas, V. Vaičekauskas, R. Vitkaitis.

Kiekvieną kartą atrasdamas vis kitą pagrindinio vaidmens atlikėją ir scenografą, režisierius lieka ištikimas jo pasitikėjimą pelniusiai komandai - kompozitoriui G. Puskunigiui, kostiumų dailininkui J. Statkevičiui ir netgi programų dailininkei M. Kairaitienei.

Elvyra Markevičiūtė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 74 iš 74 
7:22:58 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba