SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-12-12 nr. 593

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Skirmantas Valiulis
Nesibaigianti gatvė
7

Muzika 
• Judant į priekį5
• Jolanta Babaliauskienė
Kiek kanklių pakalbinta?
• Živilė Ramoškaitė
Čiurlionio kvartetas ir bičiuliai
3
• Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės 100-ųjų metinių minėjimas1
• Birutės Vainiūnaitės "Gražiausias C-dur ir c-moll"
• Eduardo Balsio kūryba dviguboje kompaktinėje plokštelėje4
• Žymus Čekijos vokalistas – Muzikos akademijos svečias
• "Kaskadų" trio gros su Nacionaliniu simfoniniu orkestru
• Kongresų rūmuose koncertuos Edgaras Montvidas1
• Dainininkė Anna Maria Castelli vėl vieši Vilniuje
• KONCERTAI

Dailė 
• Rūta Taukinaitytė
Penkis kartus apie dailiąją odą
1
 Armina Jonušaitė
Klasika kitaip
• Goda Giedraitytė
www.madona.st
10
• PARODOS

Literatūra 
• Niall Williams
Ištrauka iš romano "Keturi meilės laiškai"
1
• Lauryno Stuokos-Gucevičiaus 250–osioms gimimo metinėms1
• VAKARAI

Teatras 
• Rasa Vasinauskaitė
Teatro pranašumai
19
• Aktorės Elenos Gaigalaitės jubiliejus
• Kaip gerai graudu
• TEATRAI

Kinas 
• Merginos eis iš proto dėl "Nužudyti Bilą"2
• Vidutinybė ramina2
• Peterio Weiro sugrįžimas
• Savaitės filmai2
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Knygos meno konkursas

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Dailė

Klasika kitaip

Valentino Antanavičiaus paroda "Lietuvos aido" galerijoje

Armina Jonušaitė

[skaityti komentarus]

Valentino Antanavičiaus drobės, jau kadais tapusios lietuvių tapybos klasika, ir asambliažai šiandien nereikalauja išsamesnių studijų. Tačiau "Lietuvos aido" galerijoje veikianti dailininko aktų paroda siūlo kiek kitu kampu pažvelgti į V. Antanavičiaus 1965–1988 m. sukurtus darbus. Neįprastai šio menininko kūrybos kontekste atrodo tapybos priemonėmis gvildenamos seksualumo temos, ypač turint omenyje daugelio darbų sukūrimo laikotarpį – sovietinę epochą. Nors 6-asis, 7-asis dešimtmečiais Vakarų Europoje ir JAV paženklinti griausmingu hipių judėjimu, nevaržomos erotikos ir laisvo gyvenimo deklaracijomis, tarybinių gniaužtų tuo laikotarpiu dar gana tvirtai suspaustą mūsų aplinką pasiekdavo tik prislopinti pasaulinių įvykių atgarsiai. Žinoma, į oficialiąją dailės aplinką tokios nepageidautinos formos ir turinio kūriniai negalėjo prasprūsti, todėl šiandien laikytini nonkonformistinės savo laikmečio dailės pavyzdžiais.

Eksponuojamos skirtingo formato kompozicijos sukurtos akvarelės ir aliejaus technikomis. Kaip ir visa V. Antanavičiaus kūryba, aktai nestokoja ironijos, dramatizmo, grotesko bruožų. Viename kūrinyje čia neretai tarpsta dviprasmiški nuotaikų, jausminių būsenų deriniai, tam tikri emociniai, prasminiai antipodai: tragedija ir komedija, realybė ir fantazija, gyvuliškasis ir žmogiškasis pradai, natūralumas ir vizionieriškas žvilgsnis.

Drobėje "Skrydis" (1976 m.) tapytojas nedviprasmiškai vaizduoja į meilės žaidimus įnikusius personažus. Gana realistiškos ir kartu kiek groteskiškos besibučiuojančiųjų figūros, tarsi pakylėtos begalinės meilės, begėdiškai kybo ore.

Užtat panašių motyvų "Seksualinė revoliucija" (1975–1988 m.) , įspūdinga trijų dalių kompozicija, greičiau primena Edvardo Munko "Šauksmą", nei laisvo gyvenimo malonumais besidžiaugiantį žmogų. Čia iš viduriniosios triptiko dalies į žiūrovą žvelgia siaubo apimtos antropomorfiškos būtybės veidas, kitur matome chaotiškai besivartaliojančias komiškas fgūras. Taigi tapytojas savo kritikos, pašaipos strėles leidžia ir "vakarietiškų", nūnai dažnai keiksnojamų vertybių link. Aktas "Regina" – bene vienintelis parodoje portretinis atvaizdas, tuo tarpu daugelio kompozicijų herojai lieka anonimiški – tai daugiausia tik simboliai ir minčių išraiškos priemonės. Tačiau ir prie realistinio vaizdavimo priartėjusiuose darbuose tapytojas lieka ištikimas pamėgtiems komponavimo būdams; moters figūra čia didžiulė, monumentali, besitęsianti per visą kompozicijos erdvę – milžinei tarsi ankšta paveikslo rėmuose. "Regina" nėra ironiškas kūrinys, ji net dvelkteli tyrumo, nekaltumo, moteriškumo žavesiu. Su šiuo aktu galima susieti ir kelis mažesnio formato kūrinius, atliktus akvarelės technika, pagrįstus linijos raiška. Atrodo, čia tapytojas tiesiog stengėsi perteikti kūno judesio skleidžiamą nuotaiką, nesiekė "apauginti" vaizduojamų personažų ironiškomis prasmėmis ir asociacijomis.

Ekspozicijoje matome ir gana gerai pažįstamą, ne kartą įvairiuose leidiniuose reprodukuotą V. Antanavičiaus kompoziciją "Vakaras" (1975 m.), panašios stilistikos kūrinį "Prie jūros" (1975 m.). Tai tapytojo kūrybos klasika, šalia kitų kūno temos variacijų triptikas yra įdomus kolorito dermėmis, monumentaliomis, o ypač groteskiškus kolosus menančiomis figūromis. Gigantiški, agresyvūs ir juokingi pavidalai greta beveik poetiškų moters atvaizdų atskleidžia V. Antanavičiaus kūrybos įvairiapusiškumą, visiškai priešingas mąstymo kryptis ir intencijas.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
7:22:13 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba