SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-04-04 nr. 562

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Helmutas Šabasevičius
Meilė nenorėjo mirti
5

Muzika 
• Beata Leščinska
Con amore
1
• Edmundas Gedgaudas
Ir vėl idealo link
3
 Jūratė Vyliūtė
Jaunatvės ir gražaus dainavimo šventė
• Vladas Zalatoris
"Jauna muzika" žvelgia kitapus Baltijos
• Jubiliejiniame festivalyje - gausi elektroninės muzikos programa2
• Prasideda penktasis "Sugrįžimų" festivalis
• Carlas Gozzi Rusų dramos teatre
• Tyla prieš "Turandot"1
• Muzikos akademija mini 70-metį1
• KONCERTAI1

Dailė 
• Jurga Peikšenytė
Ateiname mes
3
• Originalai, variacijos, klastotės?17
• Apie dailininką iš Lietuvos
• PARODOS

Literatūra 
• (Iš rašomo romano)
Pasiutligės privalumai
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Skirmantas Valiulis
Čia ir ten, iš laiko upės
• Simonas Ližė
Ko verkia tigrai
4
• Avangardo pažintys2
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Jaunatvės ir gražaus dainavimo šventė

Ketvirtasis Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas

Jūratė Vyliūtė

[skaityti komentarus]

Muzikos akademijoje kovo 27- 28 d. įvykęs ketvirtasis V. Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas iškėlė į viešumą naujus vardus ir atskleidė kelis pozityvius renginio poslinkius. Matyt, natūraliai prieita prie to, kad konkurse jau dalyvauja tik merginos; 2000 metais dar varžėsi ir vyrai. Taip pat vietoje vienos tūkstančio dolerių premijos šiais metais nustatytos mažesnės, bet trys (pirmoji - 2 tūkst. Lt, antroji - 1 tūkst. Lt, trečioji - 500 Lt), o tai galbūt ir pritraukė gausesnį dalyvių būrį. Premijas įsteigė ir kasmet teikia Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas (Čikaga), siekdamas palaikyti gyvą savo garbės narės operos solistės Vincės Jonuškaitės-Zaunienės atminimą bei paremti Lietuvos studentus.

Pirmajame konkurse tarp vertinimo kriterijų buvo ir visuomeninė studento veikla, jo žmogiškosios savybės, o šiemet svarstyta tik meninių savybių visuma. Svarstytojų komisijai atstovavo jau ne vien Akademijos dainavimo katedros pedagogai. Jos sudėtis leidžia prognozuoti kuo mažiausią nukrypimą į šališkas pozicijas: prof. Eugenijus Ignatonis (pirmininkas), žinoma operos solistė veteranė Irena Jasiūnaitė, Vydūno fondo atstovė dainininkė Birutė Vizgirdienė (JAV), Nacionalinio simfoninio orkestro vadovas prof. Juozas Domarkas, Akademijos instrumentinės ir vokalinės muzikos fakulteto dekanas prof. Juozas Slankauskas, dainavimo katedros vedėjas prof. Vladimiras Prudnikovas, docentė Aušra Stasiūnaitė.

Konkurso metu skambėjęs privalomasis repertuaras šį kartą kompaktiškesnis ir prasmingesnis: dvi operų arijos ir lietuvių liaudies daina be pritarimo. To visiškai pakako susidaryti nuomonę apie dainininkių vokalinį pajėgumą, muzikalumą, artistiškumą, gal tik kai kurios pasirinko vienu ar kitu požiūriu sau dar per sunkias arijas.

Didžiosios salės scenoje varžėsi trylika dainavimą studijuojančių merginų. Tikra jaunystės ir grožio paroda! Ir akivaizdus lietuvių vokalo mokyklos laimėjimų paliudijimas. Galima džiaugtis, kad lygis pasirodė esąs aukštas, balsinė medžiaga įvairi ir turtinga, prigimtinės savybės - dažniausiai ryškios. Pirmoji premija paskirta sopranui Renatai Tarosaitei (prof. V. Prudnikovo kl., akompanavo Nijolė Ralytė); šalia Miuzetos valso (G. Puccini "Bohema") pasirinkusi Dalios ariją iš Balio Dvariono operos "Dalia", ji pateikė savą, labai emocionalią, ekspresyvią šios arijos interpretaciją. Antrosios premijos laureatė Lina Urniežiūtė (doc. A. Stasiūnaitės kl.) dainavo Žanos ariją iš G. Rossini kantatos "Žana d’Ark" ir ypač įtaigiai atliko Grafienės ariją iš P. Čaikovskio operos "Pikų dama": žemas, tamsus jos mecosopranas skambėjo minkštai, laisvai, ir nors ji negali būti sena, abi su pianiste Renata Krikščiūnaite sukūrė tiesiog regimą mirštančios Grafienės vaizdą. Vienodai pasidalijusios žiuri balsus, trečiąja premija įvertintos Jurgita Adamonytė (prof. V. Prudnikovo kl.), stilingai atlikusi A. Vivaldi operos ariją, bei Inga Ivanauskaitė (lektoriaus Tomo Ladygos kl.), pasirinkusi F. Cilea`os bei G. Verdi operų arijas. Diplomas įteiktas Ramintai Vaicekauskaitei (doc. R. Maciūtės kl.): ji taip azartiškai padainavo F. Lehįro operetės "Džudita" ariją, kad atrodė - tiesiai į operetės sceną.

Išskirtinumo šiam konkursui suteikė be akompanimento dainuojama senoji kaimo daina. Jeigu scenoje būtų kabojęs V. Jonuškaitės-Zaunienės portretas ir ji atgytų, tai tikrai pritariamai ir su palengvėjusia širdimi atsidustų, nes juk taip retai (galima sakyti, niekad ir niekur, išskyrus etnografines vakarones) nūn skamba liaudies daina. Santūrus giliamintės melodijos tekėjimas per Akademijos salę tarsi pažadino V. Jonuškaitės-Zaunienės dvasią. Juk tai ji (o ne Beatričė Grincevičiūtė, kaip kartais klaidingai nurodoma) pradėjo dainuoti koncertuose liaudies dainas be akompanimento, kartais net pagaudama liaudišką dainavimo manierą. Jaunosios konkursantės, aišku, nenutolo nuo išugdyto vokalo dėsnių, nors dauguma traktavo dainą ne kaip ariją ar romansą, o stengėsi pajusti bei iškelti giluminius dainos klodus. Įdomiai, jungdama vieną posmą prie kito (taip dainuodavo ir V. Jonuškaitė, pvz., "Aviža prašė", kaip būrin suėję kaimo dainorėliai, vieni iš kitų perimdami ir tęsdami nenutrūkstančią melodijos liniją) frazavo "Strazde, strazdeli" J. Adamonytė; dainos "Klausinėjo man bernelis" turinį į filosofijos aukšumas pakylėjo Živilė Lamauskienė; keliareikšmį dainos "Oi žiba žiburėlis" vaizdinį savo aksominiu balsu sukūrė Jovita Vaškevičiūtė; giliai jausdama nuotaiką "Vai, nekukuok" padainavo Jurgita Prakelytė, "Sėjau rūtą" - Milda Smalakytė, jautriai ir subtiliai "Eisiu laukan paveizieti" dainavo R. Tarosaitė, žaismingai, šelmiškai "Oi, Juzi, Juzeli" - L. Urniežiūtė, į liaudies kūrybą įsigilino Živilė Dvarionytė, Danguolė Žibkutė.

Kaip rodo gyvenimas, su liaudies kūryba užsimezgęs ryšys išlieka gyvas ir vėliau. Štai pirmoji V. Jonuškaitės-Zaunienės konkursų laureatė Aušra Liutkutė neseniai pristatė visuomenei unikalią kompaktinę plokštelę "Dainos iš Vydūno rinkinių". Tos dainos - Vydūno paimtos iš A. Juškos, Ch. Bartsho leidinių arba paties užrašytos, sukurtos, subalsuotos keturbalsiam chorui ir atspausdintos Tilžėje išleistuose rinkiniuose "Lietuvos aidos" (1904) bei "Lietuvos varpeliai" (1909). A. Liutkutė įdainavo tik autentišką liaudies ar originalios Vydūno dainos melodiją (tarp jų žinomąją "Lietuvių giesmę") ir vien savo balsu, be jokio pritarimo, kaip senojo kaimo dainininkė, prabilo į bendraamžius. CD išleido Vydūno draugija, parėmė ir Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas.

Vydūno fondo iniciatyva rengiami ir V. Jonuškaitės-Zaunienės konkursai. Pasak prof. V. Prudnikovo, šio fondo atstovas Edmundas Kulikauskas yra dainavimo katedros bičiulis. Tarsi Akademijos profesorius, jis visokeriopai rūpinasi konkursu, jo premijomis. Atsidėkodami jaunieji dainininkai tikrai dainuos atstatytuose Valdovų rūmuose.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
7:21:50 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba