SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-04-04 nr. 562

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Helmutas Šabasevičius
Meilė nenorėjo mirti
5

Muzika 
 Beata Leščinska
Con amore
1
• Edmundas Gedgaudas
Ir vėl idealo link
3
• Jūratė Vyliūtė
Jaunatvės ir gražaus dainavimo šventė
• Vladas Zalatoris
"Jauna muzika" žvelgia kitapus Baltijos
• Jubiliejiniame festivalyje - gausi elektroninės muzikos programa2
• Prasideda penktasis "Sugrįžimų" festivalis
• Carlas Gozzi Rusų dramos teatre
• Tyla prieš "Turandot"1
• Muzikos akademija mini 70-metį1
• KONCERTAI1

Dailė 
• Jurga Peikšenytė
Ateiname mes
3
• Originalai, variacijos, klastotės?17
• Apie dailininką iš Lietuvos
• PARODOS

Literatūra 
• (Iš rašomo romano)
Pasiutligės privalumai
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Skirmantas Valiulis
Čia ir ten, iš laiko upės
• Simonas Ližė
Ko verkia tigrai
4
• Avangardo pažintys2
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Con amore

Vakaras su Davidu Geringu

Beata Leščinska

[skaityti komentarus]

iliustracija
David Geringas
M. Raškovskio nuotr.

Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas Sauliaus Sondeckio, nuolat kviečiasi koncertuoti įdomius ir žymius solistus. Kovo 23 d. kartu su orkestru Vilniaus filharmonijos salėje muzikavo Davidas Geringas - violončelininkas ir dirigentas, kurio daug pristatinėti nereikia. Tačiau vertėtų paminėti, jog šis Lietuvoje (Vilniuje), gimęs ir augęs, o dabar Vokietijoje gyvenantis menininkas yra 2002 m. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, premija jam suteikta už lietuvių muzikos garsinimą užsienyje. Ir išties violončelininkas, mielai atliekantis šiuolaikinę muziką, daug dėmesio skiria ir lietuvių autorių kūriniams. Beje, koncerto Vilniuje išvakarėse, kovo 20 d., D. Geringas kartu su "Gaidos" ansambliu itin sėkmingai atliko Osvaldo Balakausko "Ludus modorum" naująją versiją Berlyno festivalyje "MaerzMusik", kuriame plačiai buvo pristatinėjama nūdienos lietuvių muzika.

Kovo 23-ąją Filharmonijoje greta Piotro Čaikovskio opusų nuskambėjo du nūdienos autorių kūriniai - Peterio Vasko "Viatore" (2000 m.) styginių orkestrui bei Anatolijaus Šenderovo "Con amore..." (2002-2003 m.) violončelei ir orkestrui. Abu opusai Lietuvoje skambėjo pirmą kartą. Atlikdamas šiuos kūrinius D. Geringas pasirodė dviejuose amplua - ir kaip violončelininkas, ir kaip dirigentas.

Visgi jo diriguotas P. Vasko kūrinys "Viatore" ("Keliauninkas") nuskambėjo kiek blankokai. Raimundas Katilius yra šmaikštavęs, jog jei prastai skamba klasikinis kūrinys - kaltas atlikėjas, jei šiuolaikinis - autorius. Kaip buvo šiuo atveju? Galbūt jau kiek pabodusi yra P. Vasko kūriniui būdinga "naujojo paprastumo" dvasia, autoriaus siejama su Arvo Pärto (pasak Vasko, jo "kelrodės žvaigždės") muzika. O gal ir D. Geringo interpretacija galėtų būti gilesnė, įžvalgesnė, nes kitas, jau violončele jo interpretuotas kūrinys - A. Šenderovo "Con amore..." - nuskambėjo gerokai įtaigiau. Be abejo, tai jau visai kitos stilistikos muzika. Kaip rašoma programėlėje, kompozitorius pjesę "Con amore..." violončelei ir styginių orkestrui (arba violončelininkų ansambliui) sukūrė būtent D. Geringo prašymu, šis pageidavo, kad naujoje pjesėje skambėtų garsiojo "Concerto in Do" motyvai. Ir išties šiedu kūriniai itin artimi. "Con amore..." versija šešioms violončelėms 2002 m. lapkričio 17 d. buvo atlikta Berlyne, E. Feuermanno tarptautinio violončelininkų konkurso pradedamajame koncerte, o redakciją violončelei ir kameriniam orkestrui publika pirmą kartą išgirdo būtent kovo 23 d. koncerte. Akivaizdu, kad D. Geringui - tai labai artima muzika, ir violončelininkas ją atlieka itin nuoširdžiai. Lietuvos kameriniam orkestrui šį kūrinį tą vakarą dirigavo S. Sondeckis.

Kiti koncerte skambėję kūriniai - Piotro Čaikovskio Keturios pjesės violončelei ir styginių orkestrui (Noktiurnas, op. 19, Melodija, op. 42, Humoreska, op. 10 ir "Pezzo capriccioso", op. 62) bei ciklo "Metų laikai" fortepijonui versija styginių orkestrui ir skaitovui (aranž. L. Schatzas ir D. Geringas). Pastarosios literatūrinę kompoziciją parengė aktorė Agnė Gregorauskaitė. Programa išties labai netikėta, nes kas jau kas, o P. Čaikovskio muzika, juolab pjesės, su šiuolaikine kūryba niekaip nesusijusios. Visus kūrinius jungianti gija buvo pats D. Geringas, koncerto metu atlikęs (bent man taip pasirodė) jam itin artimą, patinkančią muziką. Giliai įstrigo violončelininko P. Čaikovskio pjesių interpretacija - nesaldi, labai aiškiai parodanti kiekvienos pjesės charakterį nuo svaiginančiai elegiško Noktiurno iki beveik groteskiškai skerciškos Humoreskos. Atlikimo intriga buvo ta, kad orkestras pavirto stygininkų ansambliu - griežė be dirigento. Tai labiau priminė ansamblinį muzikavimą, atgaivinantį Bacho ir Haydno laikų tradicijas. Solistas parodydavo ženklą kartu pradėti ar pabaigti kūrinį ar jo dalį. Tokiam "eksperimentui" koncertinėje scenoje gali ryžtis tik aukštos klasės atlikėjai, turiu omeny ne tik D. Geringą, bet ir Lietuvos kamerinio orkestro muzikantus. Beje, teko išgirsti ir puikų orkestro primarijaus Boriso Traubo solo muzikavimą.

Antroje koncerto dalyje nuskambėjo neįprasta P. Čaikovskio "Metų laikų" versija, kuri aranžuotų orkestrui fortepijoninių pjesių ciklą pavertė literatūrine kompozicija. Prieš kiekvieną pjesę aktorė A. Gregorauskaitė skaitė po vieną jos parinktą eilėraštį, išgirdome A. Puškino, P. Viazemskio, A. Maikovo, A. Feto, A. Pleščejevo, A. Kolcovo, A. Tolstojaus, A. Nekrasovo ir V. Žukovskio eiles, kurias į lietuvių kalbą išvertė Sigitas Geda. Visuma nuskambėjo itin neįprastai koncertų salei. Šiuo atveju gerai pažįstama muzika pavirto labiau eilėraščių iliustracija, visuma labiau panėšėjo į literatūrines radijo kompozicijas. Tokį atlikimą irgi vertinčiau kaip tam tikrą eksperimentą. Man artimesnis būtų tradicinis muzikos atlikimas, nes P. Čaikovskio "Metų laikai" turi vykusią muzikinę dramaturgiją. Tačiau nepaisant to (jei tai įmanoma), ciklas, kaip poetinė muzikinė kompozicija, taip pat skamba įdomiai. Tik šiuo atveju reikalingi ypatinga atmosfera ir nusiteikimas, kuriuos, beje, ir buvo bandoma kurti pasitelkus apšvietimą. Tai nebuvo įprastas, tradicinis koncertas. Jis greičiau priminė "autorinį" D. Geringo vakarą, juolab kad nuo scenos sveikinimo žodį atlikėjui tarė ir maestro S. Sondeckis. Labiausiai tą vakarą sužavėjo koncerto "herojaus" - Davido Geringo - muzikavimo ir laikysenos nuoširdumas. Kad tas vakaras ir apskritai Vilnius, Lietuva, čionykščiai žmonės jam yra brangūs, paliudijo ir tai, jog paskutinį bisą D. Geringas skyrė savo broliui atminti.

 

Skaitytojų vertinimai


3799. laura :-) 2004-09-14 10:51
liux ir labai fainas

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
7:21:39 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba