SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-06-09 nr. 712

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
"Fausto pasmerkimas"
4

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Nuo Vivaldi iki Šenderovo
2
• "Vilniaus šokio spaustuvė" suburs šokio profesionalus ir mėgėjus1
• Onutės Narbutaitės autoriniame vakare – premjera
• Birutė Vainiūnaitė koncertavo Lenkijoje
• KONCERTAI

Dailė 
• Germaine Greer
Tai ir mūsų pasakų pasaulis
• Monika Krikštopaitytė
Tas apgaulingas potvynis
14
• Skirmantas Valiulis
Akis
1
• Aistė Virbickaitė
Tyli keramika
• PARODOS

Literatūra 
• Nebaigta byla
• Knyga apie operos ir baleto teatrą
• "Krantuose" – Vokietijos ir Lietuvos kultūrų paralelės
• "Bravissimo" žvelgia į lietuvišką teatrą1
• VAKARAI

Teatras 
• Dr. Rasa Vasinauskaitė
Akmenų svaidymai į teatro istorijos tyrus
5
• Druskininkai – teatrų vasaros sostinė
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Ginkluoti pacifistai
• Živilė Pipinytė
Žiauri gerojo katino pasaka
1
 Laisvai!
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Paulina Pukytė
Grybų revoliucija
7

Anonsai 
• "SANTAROS-ŠVIESOS" konferencijos programa
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA2

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Laisvai!

krėsle prie televizoriaus

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Asmeninis
Henriko VIII gyvenimas"

LTV man pasakė: "Laisvai!", ir nuo šiandien rodys beveik tik futbolą. Jokių nežinia kuo ekrane užsiimančių, bet energingai cypsinčių "Švaros misijos" gražuoliukų, jokių sau patiems nusibodusių televizijos klubų dalyvių ir vedėjų, jokių kultūros, meno ir kino profanavimą kultivuojančių laidų ir net jokio Cicino! (Pastaruoju faktu, žinoma, patikėti sunkiausia.) Tik grynas futbolas. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties. Tik nė akimirkai nesustojantys vyrai, kvadratinėse aikštėse iš visų jėgų kovojantys dėl kamuolio taip, tarsi nuo to priklausytų jų gyvybė ir mirtis. Pagaliau galima pailsėti nuo politinių, meninių, reklaminių ir kitokių viešųjų televizijos žmonių ambicijų ir atsiduoti grynų žmogiškų aistrų stichijai. Būti savimi. Įsitaisyti priešais televizorių ir pasinerti į visaapimantį reginį, kuris privers kraują tekėti greičiau, širdį mušti dažniau, alaus išgerti daugiau. Pagaliau galima nusiraminti ir mėgautis tokiu gyvenimu, koks dažniausiai rodomas tik reklaminiuose klipuose.

Panašiai elgiasi ir komercinės televizijos – jos net nesistengia konkuruoti su visagaliu futbolu, nes žino, kad pralaimėjimo neišvengs. Todėl nieko nerodo. Tiksliau, rodo įvairų nieką, be kurio laisvai galima apsieiti. Tačiau net ir futbolo priešams tai puikus laikotarpis, nes pagaliau atsiras galimybė sužinoti, ką jiems iš tikrųjų reiškia televizija. Esame patikėję, kad ji reiškia viską ir gali viską. Laisvai! Prasideda naujas gyvenimas. Kad prie jo būtų lengviau adaptuotis, vis dėlto išdrįsiu pasiūlyti kelis filmus. Pirmiausia tai Alexandro Kordos "Asmeninis Henriko VIII gyvenimas" (LTV2, 11 d. 18.25 ir 12 d. 22.10). Sakoma, kad Alexandras Korda tvirtindavo, jog kino pramonei sukurti užtenka vieno filmo. Tačiau kol taip atsitiko ir Korda tapo anglų kino pramonės pradininku, galingu prodiuseriu ir seru, jam teko daug patirti. Iš Vengrijos kilęs Korda karjerą pradėjo Budapešte, paskui kūrė Vienoje ir Berlyne. Dažniausiai jis dirbo savo žmonai – nebyliojo kino žvaigždei Marie Corda. Buvo net atsidūręs Holivude, kur pirmąkart išbandė "asmeninio gyvenimo" filmo receptą sukurdamas "Elenos iš Trojos asmeninį gyvenimą". Į Angliją jis atvyko 1931 m. ir įsteigė nedidelę kino bendrovę "London Films". Joje jis įdarbino ir du savo brolius – dekoratorių ir dailininką Vincentą bei režisierių Zoltaną. Iš pradžių Korda kūrė pigius filmus. Britų kino rinką tada valdė Herbertas Wilcoxas, kuriam amerikiečiai suteikė galimybę platinti visus filmus, išskyrus tuos, kuriuos sukūrė jo konkurentai. Sąlygos buvo tokios, kad labai pasistengęs Wilcoxas galėjo susidoroti su visais. Tačiau būtent jo Korda 1933 m. paprašė platinti filmą, sukurtą paėmus didžiulę paskolą. Tas filmas buvo "Asmeninis Henriko VIII gyvenimas". Šis karaliaus gyvenimą (labiau pabrėžiant tai, kas vyko jo miegamajame ir primerkiant akis į istorinių faktų autentiškumą) rodantis filmas netikėtai pradėjo naują britų kino raidos etapą. Filmas ne tik atpirko paskolą, bet ir atnešė didžiulį pelną, buvo platinamas JAV. Tačiau jo didžiulės sėkmės priežastis – ne meniniai privalumai, o tai, kad bene pirmąkart buvo pritaikyta iki šiol populiari "filmo visiems" formulė, kuri tenkino ir kritikus, ir masinį žiūrovą, ieškantį kine tik pramogos, ir net žinovus. Jau pirmuosiuose filmo epizoduose matyti specifiškas bulvarinės komedijos ir istorinės dramos mišinys: karališkas miegamasis rengiamas naujai žmonai, o visai netoli nukirsdinama prieš tai buvusios karalienės galva… Ekrane liko nedaug tikrosios istorijos – net ir tiesos apie karaliaus asmeninį gyvenimą (venerinės jo ligos klausimas pirmąkart buvo atskleistas tik 1972 m. sukurtame filme). Korda sąmoningai suteikė filmui šiek tiek vulgarokos komedijos prieskonį, bet niekad neperžengė gero skonio ribų. Didelė filmo sėkmės dalis atiteko aktoriui Charlesui Laughtonui, kuris padarė didelę įtaką visai kino vaidybai. Po šio filmo kino pramone pagaliau susidomėjo ir anglų bankai. Taip prasidėjo britų kino klestėjimo laikotarpis.

TV3 parodys filmą, kuris, atvirkščiai, prisidėjo prie vieno didžiausių ir įtakingiausių pokario britų prodiuserio Davido Puttnamo žlugimo. Tai Terry Gilliamo 1988 m. sukurti "Barono Miunhauzeno nuotykiai" (10 d. 11.45). Režisierius norėjo pasipriešinti visoms ankstesnėms ekraninėms šio garsaus personažo versijoms, teigusioms, kad viskas buvo tik prasimanymas, ir įrodyti fantazijos triumfą. Trumpai tariant, visas barono melagystes Gilliamas rodo kaip tiesą. Gilliamas planavo skirti fantazijos triumfo temai visą trilogiją, beje, manau, kad tai ir naujausio pas mus rodyto režisieriaus filmo "Broliai Grimai" pagrindinė tema. Ją jis pradėjo dar 1985 m. "Laiko bandituose".

Gilliamas atsisakė kurti tik pasaką, filmą vaikams, jis įžengė į tada kino dar menkai eksploatuotą tarpinę (tarp paauglystės ir suaugusiojo, savaip labiau infantilišką) svajonių ir geismų erdvę. (Deja, reikia pripažinti, kad jis atidarė tikrą Pandoros skrynią – amžinas šios erdvės jokiomis aplinkybėmis nepaliekantis infantilas dabar klesti ne tik kine, bet ir visose su ja susijusiose sferose. Norite pavyzdžio – pasižiūrėkite "Skalvijos" reklamą naujame "Kine".) Žinoma, pakeri puikūs vizualiniai, pirotechniniai ir visi įmanomi Gilliamo, kaip animatoriaus, efektai, tačiau režisierius siekia daug gilesnių dalykų. Be abejo, jam padeda ir "Monty Python" grupės patirtis, jų specifiškas humoras ir vizualumas. Viso to, deja, to meto žiūrovai nesugebėjo įvertinti. Labai brangiai kainavęs filmas žlugo. Gilliamas tai skaudžiai išgyveno ir po poros metų pakilo į labiausiai žiūrimų filmų lentelės viršų su filmu "Karalius žvejys", kuriame, beje, panaudota daug "Barono..." vizualinių atradimų.

Britų kinas (Gilliamas buvo vienintelis amerikietis "Python" komandoje) visada pasižymėjo ypatingu humoro jausmu. Jis būdingas ir Dany Boyle’ui, kuriam geriau pavyksta jo britiški ("Traukinių žymėjimas"), o ne holivudiniai (aną savaitę TV3 rodytas "Paplūdimys") filmai. Vienas ankstyvųjų, 1997 m. sukurtas šio režisieriaus filmas "Tas keistas gyvenimas" (TV3, 11 d. 23.30) labiau susijęs su 4-ojo ir 5-ojo dešimtmečių beprotiškos komedijos stiliumi. …Angelas Gabrielius siunčia į Žemę du angelus, kurie gauna užduoti priversti įsimylėti du žmones. Angelai planuoja, kad tie žmonės bus jaunas rašytojas Robertas (Ewan McGregor) ir turtuolio (Ian Holm) duktė Selina (Cameron Diaz). Jie tikitės tik romantiškos komedijos, klystate. Filme bus ir pagrobimų, ir apiplėšimų, mirčių ir prisikėlimų, žodžiu, įvairiausių netikėtumų, kurie būtinai atsitinka, kai į žmonių gyvenimą ima kištis kriminalines aferas pamėgę angelai.

Kino snobams dabar būtina domėtis Afrikos kinu. LNK "Snobo naktis" bando neatsilikti nuo madų, todėl 15 d. 22.35 parodys puikaus amerikiečių aktoriaus Morgano Freemano režisuotą filmą "Bopa!" (1993). Tai Pietų Afrikos Respublikos rašytojo Percy Mtwa pjesės ekranizacija. Danny Gloveris vaidina juodaodį policininką, kuris, regis, susitaikė su savo gana dviprasmiška padėtimi, tačiau jo požiūrį į tikrovę drumsčia naujas rasistinių pažiūrų neslepiantis viršininkas (Malcolm McDowell) ir sūnus radikalas. Paties Percy Mtwa požiūris aiškus: "Niekad neatleisk, niekad nepamiršk". Manau, kad toks požiūris negali niekam palengvinti gyvenimo. Futbolas – gali. Laisvai.

Jūsų – Jonas Ūbis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 77 iš 77 
7:17:44 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba