SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-12-03 nr. 639

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Austėja Čepauskaitė
Vilnius ir kai kurios detalės

Savaitė 
 Vaizdinys laike
• "Strip Man Show – viskas apie vyrus"
• Italų dovanos Europos kino mėgėjams
• Janinos Lapinskaitės kūrybos vakarai "Skalvijos" kino centre

Muzika 
• Margarita Dvarionaitė
Vaivorykštė Filharmonijoje
• Dvariono "Dalia" grįžta į sceną
• Tęsiamas radijo laidų ciklas "Garsai ir blyksniai"
• Jaunųjų pianistų konkursas
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Stančienė
Ar menininkams tenka gintis?
• Lina Jakeliūnaitė
"Kas nors neįprasta" įprastai
• Dovilė Tumpytė
Kur riba tarp menininko ir kuratoriaus
• Ona Gaidamavičiūtė
Dekoratyvios variacijos
• Živilė Ambrasaitė
Žvilgsnis iš septintojo dešimtmečio
1
• Vika Ryžovaitė
Apie virpančią ramybę, siautulingą erotiką ir meno aristokratus
• Dėl Šiuolaikinio meno centro
• PARODOS

Literatūra 
• Septyneri metai Tibete
• Oriento pašaukta1
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI1

Kinas 
• Aš moku uždirbti pinigus
• Živilė Pipinytė
Būti ar nebūti savu
• Fredis Kriugeris prieš Kristupą Krivicką
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Savaitė

Vaizdinys laike

Dirigento Stefano Lano ir pianistės Mūzos Rubackytės programa

[skaityti komentarus]

iliustracija
Stefan Lano
M. Raškovskio nuotr.

Gruodžio 3 d. 18 val. Kaune ir 4 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijoje, šveicarų dirigentas ir kompozitorius Stefanas Lano ir pianistė Mūza Rubackytė Lietuvos klausytojams pristato naują programą, parengtą kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas). Skambės Ravelio bei Šostakovičiaus kūriniai ir Lano Trečiosio simfonijos "Eikasia" premjera.

Pats kompozitorius taip komentuoja kūrinio premjerą ir visą programą: "Iš pradžių "Eikasia" buvo sumanyta varinių pučiamųjų kvintetui. Tuo metu, kai dirbau Vienos valstybinėje operoje koncertmeisteriu, manęs paprašė parašyti kūrinį Vienos filharmonijos orkestro pučiamųjų kvintetui. Austrijos sostinėje buvau išgyvenęs jau keletą metų, todėl numaniau, kad užsakytame kūrinyje turėtų būti aliuzijų į valsą – Vienos gyventojų labai mėgstamą žanrą – ir atspindėtas mano dėmesys Naujajai Vienos mokyklai. Abu šie dalykai nėra tokie nesuderinami, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors Naujosios Vienos mokyklos kompozitoriai ir stengėsi nutiesti naujus harmoninius ir struktūrinius kelius tuo laikotarpiu, kurį dabar laikome muzikos istorijos posūkiu, jie taip pat labai vertino Johanną Straussą bei Franzą Lehįrą ir stengėsi pelnyti tokį pat populiarumą. Operečių ir valsų kūrėjai savo ruožtu siekė struktūros ir harmonijos vientisumo, jau nuo seno laikomo europietiškos muzikos kanonu.

Tonalios harmonijos ir muzikinės formos samprata XX a. smarkiai kito. Variacijų forma tapo priimtina, nes klausytojas, girdėdamas temą, gali sekti muzikinės minties plėtojimą ir atonalioje kompozicijoje. Todėl pirmoji "Eikasia" dalis yra variacijų formos, o jos muzikinė kalba grindžiama politonacine harmonija. Kai kuriose variacijose girdimi valso atgarsiai. Antrojoje dalyje, Intermezzo, panaudojau citatą iš savo kūrinio, parašyto pagal Rainerio Maria’os Rilke’s "Valandų knygą" – "So bin ich nur als Kind erwacht". Solo partija skirta fliugelhornui – labai minkšto ir sodraus tembro instrumentui, iš visos trimitų šeimos garso atspalviu labiausiai primenančiam pašto ragelį. Po Intermezzo skamba greitas ir siautulingas finalas, o po jo kulminacijos grįžta Intermezzo ramybė, pereinanti į baigiamąjį epizodą – viso kūrinio apibendrinimą.

Ši simfonija neturi programos. Ją atstoja Platono vartotas graikiškas žodis eikasia – vaizduotė, kurios esmė – vaizdinys laike. Čia vaizdinys – pirmosios dalies tema, iš kurios išauga visas kūrinys. Kadangi mūsų gyvenime vis labiau įsigali kinas, turime saugotis, kad netaptume vis labiau priklausomi nuo "programų", pagal kurias esame linkę klausytis to, kas iš tiesų kuriama kaip grynoji muzika. Beje, didžiausias "programų" poreikis pastebimas JAV, kur kinas yra daug svarbesnė sociumo dalis nei klasikinė muzika. Juokingas sutapimas: šįvakar mano puiki bičiulė ir kolegė Mūza Rubackytė gros D. Šostakovičiaus Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2, kuris skamba ir Walto Disney’aus animaciniame filme "Fantasia II" (Holivudo pagarbos ženklas didžiajam Peterburgo meistrui).

Sumaniau šią programą įrėminti M. Ravelio valsais. "La Valse" atspindi Ravelio simpatijas J. Strauso valsams ir juose įkūnytam šio šokio džiaugsmingumui. Pirmojo kūrinio pavadinimas – "Wien: Poeme Symphonique". Žvelgiant kita kryptimi, galima atrasti ryšį tarp Ravelio ir Edgaro Alleno Poe. Ravelio apibūdinimai "fatališko šėlsmo sūkurys" ir "nepaprastai didingas kaukių balius" neabejotinai susiję su Poe apsakymu "Raudonos mirties kaukė", parašytu 1842 m. ir vėliau tapusiu pavyzdiniu modeliu prancūzų simbolistams. Vakaras baigsis ten, kur ir prasidėjo – Vienoje. Apibūdinimų "kilnūs" ir "sentimentalūs" nederėtų tapatinti su sąvokomis "elegantiški" ir "lyriški". Manoma, kad jų netapatino ir Schuberto leidėjas, publikavęs jo trisdešimt keturis "Valses sentimentales", op. 50 (1823). Ravelio versija, sukurta 1911 m. – tai duoklė Schubertui..."

LNF inf.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
7:16:40 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba