SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-03-26 nr. 607

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Austėja Čepauskaitė
Po vėliava
7

Savaitė 
• Vytautė Markeliūnienė
Margas prancūzų muzikos kontūras
2
• Kultūros ministerijos premijos teatralams

Muzika 
• Jurgita Skiotytė
Pavasaris su "Dainų dainele"
23
• Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Dramatiškos istorijos metraštininkas
1
• Ingrida Gerbutavičiūtė
Trūksta ne choreografų, bet atlikėjų
2
• Broniaus Kutavičiaus kūriniai vaikams5
• Vėl kviečia choro muzikos interpretavimo kursai2
• Nauja radijo laida apie lietuvių muziką
• Kviečia "Sugrįžimai 2004"
• Romualdui Vešiotai – 65-eri
• LTV muzikinės laidos1
• KONCERTAI

Dailė 
• Donatas Baušys
Atšiaurioji Islandija, o gal ne?
4
• Dovilė Tumpytė
Tiltų fotografika
• Aušra Trakšelytė
Galerijos dešimtmetis naujoje erdvėje
• Ieva Koncytė
Žibutė kaktoj
• Menas: interpretacijų avantiūros3
• Europos erdvė: naujausios žinios apie genius loci5
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
 Rasa Vasinauskaitė
Nauji Teatro dienos drabužiai
30
• Tarptautinė teatro diena Jaunimo teatre1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pabstas ir Louise Brooks
• Vampyrai tarp mūsų5
• Atsinaujinęs "Kinas"2
• Kino šalis – Pjemontas
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Teatras

Nauji Teatro dienos drabužiai

Rasa Vasinauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Rytoj įvyksiantis iškilmingas Teatro dienos ir scenos meno kūrėjų pagerbimas vėl sugrįš į sostinę ir jau išbandytą Rotušę. Ir vėl geriausiems mūsų scenos meistrams bus teikiamos premijos už sezono nuopelnus. Ir vėl juos rinko kai kam tarsi ašaka gerklėj įstrigusi kritikų komisija. Tiksliau – žmonės, kurių dalyvavimas tokiuose renginiuose, kaip ir jų lankymasis spektakliuose, nebeturėtų kelti jokios nuostabos. Juk jie, vokiečių meno teoretiko ir filosofo Boriso Groyso žodžiais tariant, tik tą ir daro, kad rašydami savo tekstus bei komentarus kuria spektakliams jų "apsauginį drabužį": be tekstų "gyvenime" spektakliai atrodytų nuogi ir nesaugūs.

Nuoga atrodytų ir oficialioji Teatro diena, jei jos kasmet nelydėtų linksmos ir graudžios istorijos, pasitenkinimai ir nepasitenkinimai bei pasikeitimai. Kad ir kokie būtų, visi jie formuoja vis kitą Teatro dienos "siluetą", bandydami ilgesniam laikui įteisinti kurią nors vieną tendenciją. Tad dar, atrodytų, taip neseniai gerbtą bronzinę ir sunkoką Kristoforo statulėlę jau kuris laikas buvo pakeitęs baltas ir lengvas "vokinis premijavimas", o į jį šiemet pasikėsino "Auksiniai scenos kryžiai". Žinoma, reikalaujantys deramo įteikimo ir aplinkos, ką šįkart taip pat reglamentavo komisija ir Kultūros ministerija. Beje, šioji turbūt "atsikando" kai kurių teatralų savivalės ir nusprendė Teatro dienai bei laureatams pagaliau suteikti valstybinės reikšmės statusą.

Turbūt tik tokia ir galėjo būti išeitis, pagaliau "apsaugant" Teatro dieną nuo nenuspėjamų rinkos pokyčių, kurie darė ją tai užsakomaisiais koncertais, tai menkaverčiais šou su tarsi per Kalėdas ar valstybines šventes vėl linksminančiais, tik dabar savo kolegas, atlikėjais. Bet šitaip sugriuvo ir paskutinė viltis dalytis švente tarsi pereinamąja gairele – iš miesto į miestą, iš teatro į teatrą, ką pradėjo Kauno ir pratęsė Panevėžio dramos teatras. Dėl to turbūt kalti ir kritikai, ir teatralai, nenorėję nusileisti savo gildijų ambicijoms – vieni žūtbūt pasiryžę apdovanojimais įteisinti ir savo veiklos prasmingumą, kiti – visomis išgalėmis šį prasmingumą diskvalifikuoti. Beje, diskvalifikuojant ir savo gildijos kolegų darbą. Tad, reikia manyti, nuo šiol kiekvienas teatras kaip turėjo, taip ir turės savo Teatro dieną bei savo apdovanojimus, o "Auksinių scenos kryžių" laureatai vyks į Rotušę tarsi Prezidentūrą atsiimti savo "ženklo" už nuopelnus. Ką gi – irgi neblogai ar bent jau geriau už tuščiai įveiktus 200–300 km, bemiegę naktį svetimame mieste, kad pasidžiaugtum savo kolegos sėkme. Juk sostinės kritikai, kai kurių teatralų manymu, tik sostinės kūrėjus ir temyli.

O viskas turbūt prasidėjo nuo to, kad karnavališkos pas mus dvasios Teatro dieną išties buvo bandyta reglamentuoti pagal vienokias ar kitokias taisykles ir suteikti jei ne "Oskaro", tai bent jau savo "statulėlės" ar "premijos" prestižą. Nieks nenuneigs, kad kūrėjai jos metu būdavo ypač pagerbiami – ir raudonu kilimu ėjo, ir ilsėdavosi koncerto metu, virpančia širdimi laukdami savo pavardės, ir puokštes gėlių gaudavo, ir buvo akinami fotografų blyksčių bei gaudomi televizijos kamerų. Tiesa, kartais išpūsta iki visuotinumo, kartais priversta kompleksuoti ir gūžtis tarp savų, ši šventė taip ir nesuprato, kam yra skirta – visiems ar tik saviems, scenos menininkams, kritikams, ar dar ir žiūrovams. Juk kritikai, žinoma, turi tik vieną – aukščiausią – kriterijų, tad apvažinėję Lietuvos teatrus įvardija savo pretendentus. O ceremonija, kokia ji ir pritiktų teatralų šventei, reikalauja viešumos ir tęstinumo, pagaliau savo pompastikos ir reklamiškumo, žiūrėjimo, organizavimo ir dalyvavimo malonumo. Atimsi iš jos teatrališkumą ir sceniškumą, vertinimų lankstumą, visą formų žaismės, tradicijos ir naujovių įvairovę, kas apskritai būdinga scenos menui, pritaikysi griežtą, tačiau padorų "forumo" apdarą, ir šventės nebėra. Nebėra jos dvasios, kuri padvigubintų, patrigubintų laureatų džiaugsmą ne vien imant apdovanojimą iš jį duodančiojo rankų.

Greičiausiai Teatro diena pavargo būti skirtingų nuomonių ir skirtingų kirpimų įkaite, kad šiais metais atbaidė norinčiuosius ją organizuoti. Turbūt ir teatrai pavargo būti oficialios Teatro dienos įkaitais, iš kurios staiga panūsta pasityčioti (kaip Nacionalinis dramos teatras), nes jaučiasi nepelnytai užmiršti. Bet kur tarp teatro vadybininkų ar pačių teatro vadovų jau rasi tokį beprotį, kuris dabar "Auksinių scenos kryžių" nominacijoms (kai jokiuose prioritetuose nėra numatyta dar viena išlaidų reikalaujanti teatro savaitė) ryžtųsi, tarsi "Auksinei kaukei" Maskvoje, surengti mūsų teatrų spektaklių maratoną ir ne tik kritika, bet ir publika patikrinti, kokia Teatro diena reikalinga ir koks apdaras jai pritinka. Ir šį maratoną galėtų matyti (o ne tik jame dalyvauti) visi teatralai – vietiniai ir svečiai, galėtų lyginti savo ir kolegų darbus ir jaustis vieno teatrinio sezono konteksto dalimi. Bet ir tuomet ne kas – maratono demokratiškumas staiga gali pažadinti savo nepilnavertiškumo jausmą, o tuomet norėsis teisintis, guostis ir daugiau turbūt į jį nebevykti. Tiesiog neberizikuoti, bet ramiai dirbti savo terpėje ir džiaugtis tuo, ką turi ir gali. Nes bet koks maratonas, jei jo metu bus skaičiuojami balai, susargdina varžytuvių karštine, ir jai atlaikyti reikia stipraus organizmo. Bet ir vėl pamanau: tik toks maratonas, kurį stebėtų ne 9 ar 10 komisijos narių, o dauguma praktikų ir teoretikų gildijų atstovų, kurie čia pat galėtų ir savo nuomones sukryžminti, turėtų daugiau naudos ir visiems teatralams, ir paprasčiausiai "išskaidrintų" Teatro dienos bei jos laureatų "bylas". (Gaila, kad šiandienė politinio gyvenimo laikysena ir leksika spraudžiasi į visas kitas sritis, bet toks yra laikas.)

Kritika išties nori visus (spektaklius, kūrėjus) aprengti sau priimtinais drabužiais. Tiesiog toks jos darbas ir pašaukimas, tarsi dizainerių, kurie pristatydami savo kolekciją pateikia po keletą skirtingų kirpimo modelių, varijuodami medžiagas, spalvas ir detales. Ir taip nurodo, kas yra ir artimiausią sezoną bus madinga. Žinoma, teatro kritika nuo dizainerių šiek tiek skiriasi: selekcionuodama savo modelius, ji tarsi netyčia atrenka tai, kas parankiausia "dėvėti" jai pačiai. Ir norėtųsi jai ne laisvo silueto ir įžūlių detalių, o to, kas išryškintų jos figūrą ir subtilų skonį. Taigi ji demonstruoja skonio receptorių, visumos tikslingumo ir kirpimo taisyklių galią, ir ne tik sau, bet ir spektakliams neleidžia atrodyti bet kaip.

Tačiau kritika turi vieną mažą ydą – ji visad tikrinasi pagal jau pripažintus mados klasikus ir pagal esamo laiko kontekstą. Nuo klasikų niekur nepabėgsi – jie visad pateiks lakoniškiausią ir įtikinamiausią formą, tačiau kontekstualumas ne visad žaidžia jų ar ieškotojų naudai. Būtent čia kritika ir atsiduria dviprasmiškoje situacijoje, kurios rezultatus kiekvienais metais regime kaip Teatro dienos laureatų sąrašą. Ši situacija anaiptol nėra vien lietuviškos prigimties – tiesiog tokia apskritai šiandienos meno kritikos padėtis: viena vertus, ji savo pristatomais, "aprengiamais" kūriniais kritikuoja netikusį ir sustabarėjusį publikos skonį bei jai įtinkančius menininkus, o kita vertus – stoja šios publikos pusėn, kritikuodama prastai jai "pasiūto" drabužio kokybę. Ir kartais išties nesvarbu, didelis ar mažas kūrinys, originalus ar tradicinis, susiformavęs ar tik besiformuojantis, daug ar mažai pareikalavęs kūrėjo pastangų – visi jie tarsi teatrinio sezono muziejaus eksponatai surenkami į krūvą ir savo eklektika tiesiog priversti atspindėti kritiko, kaip eilinio žiūrovo, ir kritiko, kaip vertintojo, poziciją ir drabužį. Tiesa, norėdama atrodyti bent kiek padoriau, kritika, be abejo, derina ir modelius, ir spalvas, bet kadangi rinktis tenka iš to, kas yra, ir dar taikant prie savo skonio bei stiliaus (kad ir kaip retsykiais jie įvairuotų), tad dažniausiai garantuotas nepatogumo jausmas. Kaip bežiūrėsi, modelis ne visiems bus tinkamas dėvėti, nes visad viena detalė užgoš kitas, sunkesnė nusvers lengvesnę, ilgesnė kyšos iš po trumpesnės.

Tad ir kritikai visai teisėtai gali jaustis sezono konteksto ir pačios Teatro dienos įkaitais, kuriai vis norint išvengti chaotiškumo ir suteikti aukščiausio rango ceremoniškumo buvo pagaliau sumanytas ne kokio "Auksinio Dioniso" ar juolab "Auksinio vaidilos", "Scenos veidrodžio" ar "Auksinės rampos", "Auksinės scenos" realybės ar fikcijos, o "Kryžiaus" apdovanojimas.

Galbūt ir rytoj priešais Rotušę gaus trimitai, ant jos stogo plevėsuos Teatro dienos vėliavos, o akrobatai, žonglieriai ir juokdariai kvies nusipelniusius scenos kūrėjus stabtelėti ant raudono kilimo ir užmiršti visas sezono nesėkmes, pykčius, abejones bei triūsą. Kad be jokio sąžinės graužimo priimtų apdovanojimą ir jaustųsi ne atskirtieji, o jų kolegos be jokio įtarumo švęstų kartu bendrą šventę. Bet ir tokia ji turbūt atrodytų kaip dar viena visuotinės Teatro dienos utopija, nes po 27-osios pradėtų tiksėti kito sezono laikrodis ir visiems norėtųsi vėl naujų drabužių.

Ir vis dėlto – juk buvo pasakyta: šventą dieną švęsk. Kad ir kokius drabužėlius dėvėtų, Teatro dieną švęsk. Tad – su švente, mieli teatralai!

 

Skaitytojų vertinimai


3118. Korra2004-03-29 09:10
Kažkoks briedas.

3119. XXL2004-03-29 11:07
Pritariu Korrai.

3123. Linas2004-03-29 16:11
Daugiau tokiu rasiniu. Kritiku isterika tapo niekam neidomi. Apie teatra jau veik neliko kur pasiskaityti. Sitas rasinys tikrai idomus

3124. Rrrr2004-03-29 17:14
Teatrai pavogė teatralų šventę (kartu su ministerija) ir tiek - tekstas tik pasiteisinimui. Nacionalinis teatras kažką įžeidė - pasiskaitykit to teatro interneto puslapiuose - kažkas (gal Jansonas) pasišaipė iš kritikių, senmergėm pavadino, tai kuo čia dėtas visas teatras? Gal Adomaitis ką įžeidė? Gal Gregorauskaitė? Celkos tie kritikai ir kritikės, ir niekuo čia bendra nesijungia tie jų kryžiai su švente. Gerai, kad kryžiai dalijami, o kam gal tikrai kritikų reikalas, bet šventė tai sunaikinta. Juk suvažiuodavo iš įvairių miestų teatralai, susitikdavo kartą metuose, pasėdėdavo, pasilinksmindavo, išėjusius bičiulius prisimindavo, o dabar suėjo keli nominuoti ir kritikių šušeša į Rotušę, visi kiti - kas sau ir viskas. Nebėr šventės. Vagys.

3125. Rrrr2004-03-29 17:15
Atsiprašau už klaidą, turi būti - Kritikai pavogė teatralų šventę...

3126. Rima2004-03-29 17:33
Sventeje buvo gera, o kas ten nejo ir nesedejo, galetu bent cia oriai laikytis. Tapo aisku, kad tokia diena reikia svesti garbingai ir aristokratiskai. Straipsnio autore ivertina sventes prasminguma, o ne pasilinksminimo poreiki: tusas yra visai kas kita, visokiu vagiu, izeidinetuju ir kitu Rrrr reikalas.

3127. Rrrr2004-03-29 18:09
Tu gal iš panevėžio, kad taip greit, Rimute, nuėjai į tą šventę?

3128. Tam Rrrr2004-03-29 18:23
Kiekvienas ir kiekvienas teatras galėjo švęsti taip, kaip norėjo - juk šventė jaunimiečiai, ir nieko, nei jiems kryžiai rūpėjo, nei akis badė susirinkusiems iš Rotušės teatralams. Šventes reikia mokėti patiems susikurti.

3129. Rrrr2004-03-29 18:28
Šventėm visi, šventėm jaunimiečiai, bet kas iš to? Kalba apie bendrą Lietuvos teatro dieną, apie tradiciją, kuri buvo dėl kelių senmergių ir jauniškio (Kritikų mol gildijos) ambicijų nutraukta. Štai ir viskas. Nieko prieš jokius kryžius neturiu. Ar daug galėjo į tą Rotušę suvažiuot iš Šiaulių, iš Panevėžio, net iš Kauno? Necypkit senmergės - nebūtų teatro, neturėtumėt ką kritikuot, reiktų eit bulvių kast.

3130. is kito kampo2004-03-29 20:06
Neskaiciau teksto, nesu is teatro sferos. Bet komentaru dirglumas palieka nemalonu ispudi. Argi negalima tas pacias mintis issakyti kulturingu tonu? Juk raso, kaip supratau, teatralai...

3134. Rrrr2004-03-29 20:32
Jeigu neskaitei nieko, tai ko nori?

3135. kitas kampas2004-03-29 20:51
Kulturos norim, nereikia dergtis kaip paskutiniam jansonui, gerai? Ir nesuprantu, prie ko cia sis tekstas(analizuojantis cecho mechanizma) ir senmerges(beje mokancios linksmai svesti)? Kam viska taip maitoti, Rrrr? Kur tamstos pasipiktinimo priezastis? Ar tikrai norit masinio renginio kur nors Zalgirio stadione, Sporto rumuose ar Haleje? Nesuprantu. Juk sventimas yra kulturos dalykas, kuriam reikia jausti vidine atsakomybe, o ne cia dergti visaip kaip. Pavyzdziui, galima pasveikinti aktorius, bet kuri teatrala su jo diena, ir tai bus sventimas.

3136. Rrrr2004-03-29 21:57
Kuo čia dėtos švenčiančios senmergės ir teatro diena?

3138. Frakas2004-03-29 23:19
Paklausk saves, atsakyk (galbut medituodamas) ir pasaulis pasidarys kitoks. Jei nepasidarys, tada visvien aiskiau pareiks savo priekaistus, nes nepasitenkinima kultura ir taip jau per daznai girdim.

3141. vo vo2004-03-30 10:08
o as pasibuvau ir rotuseje ir jaunimkeje vo ir galiu pasakyti kad seniai taip linksmai nesbuvau sventes tos teatro dienos

3143. gal2004-03-30 12:21
Svente tai svente, tegul svencia kas kaip nori, tegul dalijasi pinigus ir kryzius vieni kitiem, niekas cia tu svenciu ir nedergia. Bet kam reikia varyti, kad kazkas pasitycioja is Teatro dienos? Nemaciau jokiu patyciu is nacionalinio teatro puses - buvo kazkoks ant bajerio straipsniukas, parasytas meno vadovo. Ir taip ilgai Lietuvos teatrai kencia kritiku patycias, o cia del vieno menkniekio kritikai padare skandala. Ryskiai neturi ka veikti.

3146. Rrrr2004-03-30 21:21
Apie tai ir kalba. Pritariu. O senmergės yra negerai - mažėja tauta. Moterys turi gimdyt. Jei gimdys senmergės - nukentės moralė. Teatro kritika amorali.

3148. Benigna2004-03-30 23:51
Reix gimdyt. ar kox tevas vaikui acirastu?

3149. 2 Rrrr2004-03-31 03:19
Kaune - eilini karta - per Teatro diena per daug buvo linksma, kad iskeist visa tai i snobiska vakareli eurosostinej. Kaune visada svencia teatrai beveik visa savaite. Rotuse, Menininkai, susiejimai teatruose, jokiu kilimu ir pretenziju, tiesiog svente - ismegink kitais metais, neturetum nusivilti.

3150. tikrai2004-03-31 10:56
Brangus kaunieciai, nebukit tokie altruistai ir nesikvieskit eurosostines snobu i savo svente, nes taip ja tik sugadinsit. Prades tos aptariamosios senmerges kaune tevu vaikams ieskoti, pridarys jums bedos... :)

3151. Nurengineti2004-03-31 12:24
Puikus analitinis straipsnis. Pritariu Korrai, uzbegusiam komentarams uz akiu, kad briedas pasipils kaip is gausybes rago. Vieno nukvakusio senio nacionaliniame vaidilutes urgs kiek istengdamos, kad tik prikistu kam nors tuos idiotiskus tautkrusiukus ar -krusytes, ar koki ten velnia. Pozytivi mintis paverciama nurenginejimu. Kazkada revoliucionieriai plese mantijas, dabar irgi tokios kuopeles renkamos. Ir vel Kaune.

3152. gerai2004-03-31 12:33
Gerai kad zmones issirieja tekstais. Vis tiek susitike vieni uzriecia nosis ir tipo nesneka, kiti kalbasi visai mandagiai, tarsi butu kolegos. O is esmes tai pagal komentarus abi puses vienodos - vieni kitus krusa be perstojo, keiskmazodziu negailedami, ir tuo musu teatrine kultura tokia unikali. Garantuoju kad cia neparase ne vienas tikruju teatro kureju - rezisieriu, aktoriu, kompozitoriu. Nes kas moka daug sneket, tie nemoka nieko gero padaryt.

3153. Miegelis2004-03-31 15:08
Mane tai migdo tokie straipsniai.Ir ko jus cia visi taip putojate?

3155. Rrrr2004-04-01 04:20
Jooo, kritikai durniai - kam reikia kristi, kai gali šiaip plaukioti? Lietuva yra pompa.

3157. to Rrrrrr :-) 2004-04-01 13:50
Tai irzlusis Rrrr teatralas/teatrinykas? Iš paties Kauno su Panevėžiu? Štai kodėl jis man iškart akin krito:)))) Kritikių akyse nematei, mielas Rrrrrrrrr. Senmergių tarp kritikių nėr. Tkrai žinau, patikrinau: visos apsivaikavusios ir apsivyravusios. Norėjau nors vieną nusignybt (kad apie mani panegirikas rašytų), bet nuo sostinės vyrų neatmušau. Ne tie drabužėliai, matyt. Reiks stilistą keist.

3159. to2Rrrr2004-04-01 16:52
Na kam tos išlaidos ir panika - tikrai ne visos... Yra tarp jų tokių dar nokstančių uogelių. Laisvų kaip žemuogės prie tako...

3161. 2 tikrai2004-04-01 21:26
Nesugadins, bet, kaip rodo sostines kulturiniu desantu issilaipinimo Kaune istorija, kaunieciams tai buna tik eilinis cirko "Gusary priejiechali!" seansas. :)

3163. Rrrr2004-04-04 00:33
Visos.

3181. Kaunas2004-04-05 11:18
Fu, kazkoks dvokas sklinda is komentuotoju. Neteko buti Gariunuose, bet manau, kad butent tos zonos intelektualams gali buti artimas toks bendravimo stilius. Apgailetina sizofrenija. Beje, is abieju pusiu.

3267. sdasd :-) 2004-04-18 12:34
document.write("HACKED BY AS");

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 78 iš 78 
7:15:12 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba