SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-04-08 nr. 656

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Ignotas Tonkūnas
"Tarelkino mirtis", arba Mimikrija Maskvoje
9
• Gerbiami skaitytojai,3

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Pirmosios "Sugrįžimų" kregždės
 Beata Leščinska
Tarp žinojimo ir afekto
1
• Arūnas Pranciškus Peškaitis
Paprasti stebuklai prisikėlimo šviesoje
5
• Išėjo Kazys Skaisgirys... (1927 02 28 – 2005 03 29)
• "Sugrįžimai" Kristoforo orkestro koncerte
• Muzikos pavasaris Klaipėdoje
• Inesa Linaburgytė debiutuoja nauju amplua1
• Čiurlionio ir Griego muzikos festivalis
• KONCERTAI

Dailė 
• Ieva Pleikienė
Emocinis užtaisas – užmirštos klišės
• Kristina Stančienė
Kiek pakylėtas nuobodulys
2
• Goda Giedraitytė
Jaunieji meno bastūnai
• Viktorija Zagurskytė, Nijolė Nevčesauskienė
Žvilgsnis pro langą
1
• Rūtos Katiliūtės tapyba Esene1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Helmutas Šabasevičius
"Do You Wanna Dance" – šokiai po pirties
1
• Legendinė "Ana Karenina" Rusų dramos teatre1
• "Pinokis"
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Apsėsti spalvų
• Tarp žemės ir dangaus1
• Vytauto Žalakevičiaus jubiliejui
• Dar tik šešiasdešimt
• Apsimoka būti geram1
• Lietuviški filmai Vysbadene1
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Tarp žinojimo ir afekto

Lietuvos kamerinio orkestro koncertas su Anne Karin Mikohano, Vladimiru Prudnikovu ir Stefanu Lano

Beata Leščinska

[skaityti komentarus]

iliustracija
Anne Karin Mikohano, Stefanas Lano, Vladimiras Prudnikovas ir Lietuvos kamerinis orkestras
M. Raškovskio nuotr.

Paskutinę kovo dieną Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas mums jau neblogai pažįstamo šveicaro Stefano Lano, Vilniaus filharmonijoje atliko dviejų XX a. klasikų, "rytiečių" kūrinių – Bélos Bartóko Divertismentą styginių orkestrui ir Dmitrijaus Šostakovičiaus Simfoniją Nr. 14 sopranui, bosui ir kameriniam orkestrui, op. 135. Šį kūrinį atliko ir solistė iš Švedijos Anne Karin Mikohano (sopranas) bei Vladimiras Prudnikovas (bosas).

Prieš koncertą perskaičiau, kad už B. Bartóko ir D. Šostakovičiaus kūrinių atlikimą Stefanas Lano pelnė puikius kritikų vertinimus daugelyje pasaulio šalių. Tad iš šios programos tikėjausi ypatingų interpretacinių įžvalgų ir to, ko, manyčiau, pirmiausia tikisi eidamas į koncertą – tam tikros emocinės pilnatvės, kurią sužadina muzika. Pasirinkti kūriniai galėjo suteikti tam progų.

B. Bartóko Divertismentas styginiams, sukurtas 1939 m., kupinas folklorinio gaivalo, "barbariškos" (neoklasikinės) motorikos ir energijos (ypač kūrinio finale), yra iš tų XX a. muzikos kūrinių, kurie atliekami kaip programos "perliukai". Žinoma, kad kūrinys suskambėtų, reikia jį ir pateikti aistringai. O atlikimo aistros tą vakarą pasigedau.

Formos pajautos požiūriu, techniniais atlikimo parametrais interpretacija buvo "teisinga" ir profesionali, detalės ganėtinai nušlifuotos. Žavūs buvo kameriniai, soliniai orkestro muzikantų epizodai. Visuma padėjo tinkamai susipažinti su kūrinio savybėmis, galėjai suprasti, identifikuoti muzikos stilių, bet negalėčiau pasakyti, kad klausydamasi šio Divertismento atlikimo patyriau stiprių meninių įspūdžių. Jie "užstrigo" pažinimo stadijoje, o afektyvusis slenkstis nebuvo peržengtas.

Antrasis programos kūrinys, D. Šostakovičiaus Simfonija Nr. 14 – taip pat iš tų paveikiųjų kūrinių, tačiau jame užkoduotas poveikis visai kitoks nei Bartóko opuso. Žymiojo vengro muzika yra "objektyvi", o D. Šostkavičiaus kūrybai būdinga itin subjektyvi raiška. Jo Keturioliktoji simfonija iš esmės yra dainų ciklas pagal F. Garcia Lorcos, G. Apollinaire’o, R.M. Rilke’s ir V. Kiuchelbekerio eiles apie mirtį, savotiškas M. Musorgskio "Mirties dainų ir šokių" tęsinys. Čia būtų galima griebtis biografinių ir istorinių išvedžiojimų: kūrinys sukurtas "niūriais" 1969-aisiais, praėjus tik metams po sovietinių tankų "promenados" Čekijoje; nuolat jausdamasis svetimkūniu masinių dainų ir P. Čakovskio garbinimo užtvindytoje muzikinėje gimtosios Rusijos erdvėje, pesimistas D. Šostakovičius galbūt juto artėjančios mirties alsavimą (kompozitorius mirė 1975 m.). Šiaip ar taip, jo paskutinioji, Keturioliktoji, simfonija persmelkta didelio būties tragizmo ir mirties neišvengiamybės suvokimo. Labai svarbūs čia gilūs ir sukrečiantys tekstai. Kadangi dainuojama buvo rusiškai, kol kas dar gan gerai suprantama kalba, be to, tekstas buvo išspausdintas ir programėlėje, nebuvo sunku pajusti ir paties kūrinio, ir atlikimo kokybę. Beje, Keturioliktoji simfonija yra ganėtinai "kinematografiškas" (arba teatrališkas) kūrinys – tuo požiūriu, kad muzika tiesiog genialiai įgarsina tekstą, o skirtingi epizodai, kurių nuotaika dažnai nužymima keliais taikliais ir lakoniškais muzikiniais štrichais, gretinami netikėtai, montažiškai.

Rusų kompozitorių muzika, be abejo, labai artima Vladimirui Prudnikovui (galima prisiminti jo puikųjį Borisą M. Musorgskio operoje "Borisas Godunovas"). Klausydamasis šio atlikėjo, dabar dažnai vadinamo dainininku-ministru, galėjai išgirsti ir ekspresyvų D. Šostakovičiaus muzikos tragizmą, ir tekstų "mėsą". Tokio tiesioginio kiekvieno žodžio supratimo kaip tik pritrūko švedų solistei Anne Karin Mikohano, turinčiai puikų balsą. Ji rusiškai dainuoja, matyt, lygiai taip pat, kaip mūsų solistai dainuoja, pvz., prancūziškai. Tai fonetiškai išmoktas tekstas – nors jo reikšmę žinai, bet autentiško santykio su dainuojama kalba, kiekvieno žodžio supratimo ir išjautimo, kaip kad interpretuojant V. Prudnikovui, nėra. Todėl muzikinis teksto atlikimas tampa svarbesnis už raiškų žodžio pateikimą. Jei tokio atlikimo klausosi tas, kuris pats supranta kalbą, įspūdis – gana skurdus.

Tempo, visumos dinamikos požiūriu kūrinio forma šiek tiek išskydo į atskirus epizodus. Lėtos dalys buvo pernelyg ištemptos, muzikinę eigą pertraukiančių pauzių nepavadinčiau "skambančiomis". Išgirsti šį kūrinį irgi buvo įdomu pažintine prasme, nors Lietuvoje jis atliekamas toli gražu ne pirmą kartą jį yra griežęs ir Lietuvos kamerinis orkestras, ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras). Tačiau mintyse galėjai išsidėlioti labiau intriguojančią opuso visumą, nei ji nuskambėjo tą vakarą.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 86 iš 86 
7:14:40 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba