SEPTYNIOS MENO DIENOS

2004-03-12 nr. 605

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Apie Velazquezą, Vodopjanovą, Warburgą ir kitus vyrus15

Savaitė 
 Vita Mozūraitė
Jaunatviški šokiai mėnesienoje
13
• Jaunimiečiai pakvies į "Kaligulą"
• "Elektrodienos" Vilniuje39

Muzika 
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Spalvinga ir temperamentinga
1
• Eglė Šeduikytė-Korienė
Vargonų pamokos
• Vytautė Markeliūnienė
Bendrų kelių beieškant
• "Rigoleto" legionieriai
• Baltijos muzikologų konferencijos rinktinė išleista Vokietijoje
• Šalis šaltekšnių, kadagių…
• Muzikinės LTV laidos1
• KONCERTAI

Dailė 
• Vida Mažrimienė
Ofortų siuita Prūsijos kronikai
• Aldona Dapkutė
Sėjėjas ir dūdmaišininkas
• Skirmantė Augutytė
Džiaugsmo piliulės
• Ieva Koncytė
Kopijų menas
3
• Viešas klausimas
• PARODOS

Literatūra 
• Steve Connor
Ar patogiai įsitaisėte?
3
• VAKARAI

Teatras 
• Jūratė Terleckaitė
Apie šokį, viduramžių bernelį ir …
1
• Rasa Vasinauskaitė
Karštos vietos ir šalti vaikai
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pagrindinis herojus – laikas1
• Gražiau už gyvenimą
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios1

Savaitė

Jaunatviški šokiai mėnesienoje

Šokio spektaklis "Mėnesiena" A/CH teatre

Vita Mozūraitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Scena iš spektaklio
M. Raškovskio nuotr.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje kovo 8 d. įvyko Anželikos Cholinos teatro šokio spektaklio "Mėnesiena" premjera. Spektaklio choreografai – Lietuvos muzikos akademijos bakalauras, buvęs A. Cholinos aktorių šokėjų kurso studentas, o dabar jau ir Helsinkio teatro akademijos magistras Andrius Katinas ir Helsinkio teatro akademijos magistrė Maria Saivosalmi. Tiesa, šis spektaklis – premjerinis tik A|CH teatrui, nes pirmąsyk "Mėnesiena" buvo parodyta "Naujojo Baltijos šokio festivalyje" 2003 m. pavasarį. Tuomet jame šoko choreografų bendramoksliai iš Suomijos.

"Mėnesiena" puikiai dera A|CH teatro repertuare, nes čia vėl pasakojama apie meilę, kaip ir daugelyje A. Cholinos spektaklių. Todėl buvo simboliška, kad spektaklis parodytas Tarptautinę Moters dieną (tiksliau – vakarą). Nors pasakojimo apie meilę stilistika jis labiau būtų derėjęs prie Valentino dienos ar Joninių nakties šurmulio – tiek čia jaunatviško džiaugsmo gimstančiais pirmaisiais jausmais, koketavimo ir negalėjimo išsirinkti to vienintelio (proporcija labai lietuviška: keturioms merginom teko du jaunuoliai). Išties – tai spektaklis apie jaunystę, apie savo jausmų nesuvokimą, didžiulį norą skristi pajutus laisvę ir dar paauglišką negebėjimą artikuliuoti norimus pasakyti žodžius.

Jaunystėje taip būna – visko daug, bet nieko tikro, suvokto iki galo. Ir spektaklyje daug atskirų epizodų, kartais įsukančių į šokio ir emocijų sūkurį, kartais ištęstų ir nuobodokų, tarsi skirtų apmąstyti, kas gi čia aplinkui vyksta. Buvo net sunku užčiuopti kokią nors pagrindinę spektaklio ašį, ant kurios galėtum tuos epizodus suverti. Atrodė, kad jie kurti atskirai – kiekvienas savaip žavus, bet paskui dirbtinai sumontuoti, norint žūtbūt padaryti spektaklį, o ne divertismentą.

Spektaklyje panaudota F. Shuberto, A. Dvožako ir XX a. pradžios Rusijos čigonų muzika. Ji spektaklyje sukuria labai įvairią nuotaiką – nuo romantiškai ilgesingos iki bravūriškai ironiškos. Intarpuose scenos erdvę praplečia monotonišką svirplio giesmelę imituojantis garsas, suteikiantis visam spektakliui šiltos vasaros nakties įvaizdį. Tačiau jauni choreografai elgiasi su muzika kiek neetiškai, drastiškai nutraukdami kūrinius tose vietose, kur jie atrodo nebetinkami, net nesistengdami bent kiek kūrybiškiau sumontuoti atskiras dalis tarpusavyje.

Spektaklyje šoko nuolatiniai A|CH teatro šokėjai – Indrė Bacevičiūtė, Indrė Pačėsaitė, Edita Stundytė, Donatas Bakėjus, Andrius Žužalkinas, Kauno šokio teatro "Aura" šokėja ir LMA pirmakursė Raimonda Gudavičiūtė. Kiekvienas šokėjas lyg ir bandė sukurti individualius vaidmenis, tačiau choreografinė medžiaga nediktavo jokių ryškesnių charakteristikų, tad visiems tiesiog teko būti savimi – jaunais ir įsimylėjusiais.

Ryškiausiai pasirodė I. Pačėsaitė ir A. Žužalkinas. Jis spektakliui suteikė daug žaismingos nuotaikos, o paskutinė linksmos saviironijos kupina variacija tapo tikru perliuku. Šis šokėjas savo plastika ir išraiškingumu jau patraukė dėmesį A. Cholinos "Romeo ir Džuljetoje" sukurtu Merkucijaus vaidmeniu, bet dabar akivaizdu, kad talentingam atlikėjui visai nebūtina siužetu pagrįsta vaidmens charakteristika.

I. Pačėsaitė beveik visuomet kiek paaugliškai koketuoja su žiūrovais, savo partneriais ir choreografine medžiaga, bet "Mėnesienoje" tai tik pabrėžė jos jaunatviškumą. Ji buvo itin panaši į M. Saivosalmi, šokusią suomiškoje "Mėnesienoje".

R. Gudavičiūtė scenoje traukė akį puikia šiuolaikinio šokio technika, profesionaliai valdomu kūnu, tačiau jos vaidyba buvo kiek schematizuota, prislopinta. Būdama jauniausia tarp atlikėjų, ji geriausiai perteikė bundančių jausmų jaudinamos merginos būklę. E. Stundytė ir I. Bacevičiūtė scenoje nepasižymėjo išskirtinėmis savybėmis, bet savo tiksliais judesiais padėjo išlaikyti šokio ansambliškumą grupiniuose šokiuose. Bene blankiausiai atrodė D. Bakėjaus personažas, nusileidžiantis visiems ir savo plastika, ir aktorinėmis savybėmis.

Praeities nostalgija dvelkiančius kostiumus spektakliui sukūrė Marija Benetytė. Santūrių spalvų suknelės su plačiomis jūreiviško stiliaus apykaklėmis buvo papuoštos akį rėžiančių spalvų detalėmis, kurios kiek trikdė, nes kartais labiau traukė akį nei judesiai. Vyrų kostiumai buvo beveik klasikiniai šiuolaikiniam šokiui – kelnės, liemenė, marškiniai, švarkas, bet susidariau įspūdį, kad būtent tokia apranga kiek varžė šokėjų judėjimą.

Mariannes Nyberg šviesos kartais padėjo sukurti paslaptingos vasaros nakties – ar tikrai tik ne Joninių – nakties atmosferą su žiburiuojančiomis žvaigždėmis ir mėnesienos užlieta erdve. Bet kartais, ypač šokėjams susigrūdus ant scenos kampe sumestų kilimų krūvos, buvo sunku ką nors įžiūrėti.

Norėtųsi paminėti ir svajinga erotika dvelkiančią puikiai sumaketuotą spektaklio programėlę (tuo pasižymi visos A|CH teatro programėlės). Deja, jos dizaineris nenurodytas.

Toks spektaklis kaip "Mėnesiena" – retas reiškinys Lietuvos šiuolaikinio teatro scenoje. Iki šiol matydavome tik pačios A. Cholinos vienaveiksmius spektaklius, retkarčiais dar šmėkšteli J. Smorigino darbai. Kiti choreografai kuria tik nedideles kompozicijas, kurias tenka durstyti po kelias, siekiant užimti žiūrovus visą vakarą. Savo choreografine stilistika šis spektaklis labai skiriasi nuo A. Cholinos produkcijos, tad puikiai paįvairina A|CH repertuarą ir priartina šį teatrą prie vakarietiškesnės šiuolaikinio šokio teatro koncepcijos.

 

Skaitytojų vertinimai


3031. mora2004-03-15 09:04
keista, man kaip tik mažiausiai patiko abu išgirtieji šokėjai. Ypač Pačėsaitė. Ji su savo egzaltuota baletine vaidyba tik dar labiau paryškino silpnąsias spektaklio puses. O E.Stundytė su I.Bacevičiūte žymiai labiau traukė akį savo paslaptingumu (kiek jo galėjo egzistuoti tokioj choreografijoj). Kaip Lietuvai ir ACh repertuarui, vis tiek labai neblogai...

3035. Kulisų kandis2004-03-15 12:06
Subtilių choreografų spektaklis. Prikibčiau nebent prie dramaturgijos. Kai pradedi galvoti apie veikėjų santykius, jų istoriją, labai jau logika šlubuoja. Atseit visa problema (veiksmo spyruoklė) ta, kad 2 benaičiam per daug 4 mergiočių. Na tai ir atakuoja tuos bernaičius mergiotės pusę spektaklio, o šie - tai su viena, tai su kita pasikutinėja, paflirtuoja...

3051. Moira :-) 2004-03-16 14:55
Šaunuoliai jaunieji choreografai ANDRIUS IR MARIJA! Nepretenzingas, lengvas, švelnus mažas šokio spektakliukas. Puiku, kad Lietuvoje yra statomi šokio spektakliai, atsiranda naujų choreografų vardų, o nuo to laimim mes - žiūrovai. Šokis tai akimirkos menas, į kurį einama nuo gimimo ir tegul visų jaunų žmonių dalyvavimas šiame spektakliuke bus pamalonintas žiūrovų aplodismentais. Sėkmės MARIJA ir ANDRIAU Jūsų pasirinktame kelyje į šokio pasaulį.

3052. nevykusi sokeja2004-03-16 15:51
...pamenu staripsnio autore kazkada buvo Polekio sokeja(toks sokio burelis),na nelabai kokia sokeja buvo...karta sukure sokio miniatiura ar kaip tai pavadinti...vaizdas buvo nelabai koks...ziurovai bego is sales...po to karto nebekuria ir nebesoka...dabar raso... nors tam issilavinimo nelabai turi(dazniausia teatro ar muzikos kritikai studijuoja savo sriti daugel metu)...ir raso tokiomis intonacijomis lyg zinotu ganialaus pastatymo recepta (kazin kodel pati juo nesinaudoja?)...cia kaip toje patarleje "kas moka tas daro, o kas nemoka kitus moko"...o kai nemoki tai lieka tik kritines burleskas rasyti...ojojojoj...liudnas vaizdelis... ...tarp kitko apie paskutini sakini... tai kuom ta choreografine stilistika skiriasi nuo A.Cholinos psektakliu? is straipsnio taip ir nesupratau...tik supratau jog autore truputi neprimate(per tamsu),asies nerado, muzika ikyrejo,nesuprato ar sokejai vaidina ar nevaidina,kostiumai per ryskias detales turejo,nesuprato kodel per kovo 8d spektaklis rodytas buvo... raikes ir man Poleki palankyti, gal tada geriau viska suprasiu

3073. Saulius -> 30522004-03-17 14:22
Truputį per daug tulžingai rašote (tarsi po paskaitymo `per juodus akinius`); straipsnelis visai ne sumenkinantis, nuvertinantis; sakyčiau daugiau giriantis nei peikiantis; o kad pamatyta, nurodyta tobulintinų dalykų - tai nuo to niekam ne blogiau; tikrai nereikia dėl to įsižeidinėti.
Būtent jūsų [pilnai anonimiškame] kritiškume, deja, nesimato konstruktyvumo (vien pamėginimas asmeniškai `įgelti`). Jei manote, kad autorė neteisi nepastebėjus pagrindinės ašies - tai ir pasakykite visiems kas yra ši ašis. Visai neaišku iš ko padarėte išvadą, kad autorei "muzika įkyrėjo", etc. etc. Kam reikalingas persūdymas, o po to pašiepimas. Neteisinga peikti oponentą prieš tai iškreipiant jo žodžius. Juk į tuos pačius žodžius visai nebūtina žiūrėti kaip į `priešo dūrį peiliu`; geriau - kaip į draugo geranoriškas pastabas. Tokioje šviesoje - straipsnelis tikrai yra visai geras. Jei jūs išmanote giliau - prašau, pasidalinkite tuo su kitais; visi džiaugsimės.

3078. nevykusi sokeja2004-03-17 16:25
...taip,rasau tulzingai...pykstu ne del pozityvios ar negatyvios kritikos pastatymo atzvilgiu,o apie sokio kritika is esmes, kada ji prades keistis...cia juk meno savaitrastis, o straipsnis lyg is bulvarinio laikrascio...is kart atsiprasau nieko nenoriu izeisti tik manau tie keletas zmoniu kurie raso apie soki turetu dar truputi pasistengti...nes palyginus su kitais 7menodienu straipsniais jie toli, toli uznugaryje...

3080. Saulius -> 30782004-03-18 09:40
Vistiek jūsų pasisakymo esmė: "VISOS pateiktos kritinės pastabos - neteisingos, nėra nei vienos pagirtinos minties; tad, šalin tokius blogus straipsnius!"
Prašau, pateikite argumentus kodėl manote kad neteisingos; pasakykite TEISINGIAU - ir visiems bus aišku kurlink šios rūšies straipsnius ateityje reikia tobulini. Jūsų 3052 virtinė "tik supratau jog ....", deja, labai nedaug ką turi bendro su tuo, ką straipsnio autorė rašė... Kai straipsnio kritika neargumentuota (o tik iškreipianti tai, kas kritikuojama) - tai ir jai galima pritaikyti jūsų "kas nemoka kitus moko" :-(

3082. nevykusi sokeja2004-03-18 10:54
taip, Sauliau tu teisus ir kartu neteisus apie tokių straipsnių nušalinimą... Nušalinti negalima, nes šiuoliakinio šokio kritikos niša būtų tuščia, o kad jie būtų viešinami, tai dar truputį trūksta, kaip gal būt trūksta kažko ir tam spektakliui...
Apie "3052 supratau kad": kaip perskaičius straipsnį vistiek neaišku, kokia ta choreografinė kalba, kuom ji skiriasi nuo A.Cholinos (šiuo atveju būtent ši choreografė buvo paminėta dėl to, jog tai jos teatro spektaklis), apie spektaklio judesinę leksiką nebuvo užsiminta (na gal tie studentai per jauni, bet gal kažkas formuojasi ir iš ko tai formuojasi ir kuria linkme, negali būti, jog iš nieko ir į nieką, čia vėlgi neturiu omenyje pozityvaus ar negatyvaus vertinimo, jog gerėja ar blogėja). Apie vizualinį spektaklio sprendimą, tai iš straipsnio neaišku, ar tos kai kur per tamsios vietos ir kostiumų ryškios detalės yra techninės klaidos, ar sąmoningas pasirinkimas, ir jei tai sąmoningas pasirinkimas, tai iš ko jis galėjo atsirasti ir kokį rezultatą jis duoda (vėlgi ne apie įvertinimą, jog autorė asmeniškai neprimatė, kas dedasi ant kilimų ir jog kostiumų detalės traukė jos dėmesį nuo judesių).Apie neetiską elgesį su muzika: garso režisierius, kaip parašyta programoje, yra suomis, tad turbūt profesionalus (negaliu pasakyt), ir visais atvejais tai taip pat gali būti sprendimas, grubi garsinė partitūra taip pat yra partitūra ir turi savo kokybines vertybes, tuo labiau, kiek pamenu spektaklį, viskas buvo padaryta gana grubokai ir scenų jungimas, ir garsinė partitūra, ir spalvinė gama, ir judesinė partitūra, ir apšvietimas - viskas buvo taip nelabai nudailinta ir nušlifuota, tad gal tai yra taip pat sprendimas ir sąmoningas pasirinkimas... Tad kodel iš straipsnio man nėra aišku apie pasirinkimus, ju priežastis ir gaunamus rezultatus (ir taip su visais šokio straipsniais). Truputi parašom, ką matėm ir girdėjom, ir iš karto įvertiname, pavyzdžiui, ta dalis apie šviesas - jos padėjo sukurti tokią ir tokią atmosferą, bet kartais buvo per tamsu ir nesimatė (pažymi kokios ir įvertina asmeniniu patyrimu), ta pati situacija ir su kostiumais - pažymi, kokie buvo, ir įvertina velgi savo patyrimu "..susidariau įspūdį,kad būtent tokia apranga kiek varžė šokėjų judejimą... Akį režiančių spalvų detalės, kurios kiek trikdė, nes kartais labiau traukė akį nei judesiai... Asmeniskai mano nuomone siame pastyme sviesos ne tik padejo sukurti atmosfera, bet sukure visa spektakli,prisidejo prie monotonisko ramaus ritmo sukurimo ir siek tiek net itakojo pati veiksma, tad jos gal buvo kaip ir vienas is pagrindiniu-vedanciu spektaklio elementu. Spalvos ir kostiumai sutapo su visa estetine spektakio visualizacija (lyg senovines fotografijos a la programeles tipo).
Tas pats ir su sokeju vaidmenimis:rasoma jog choreografija charakteriu nediktavo ir jiems liko buti tik paciais savimi jaunais ir isimylejusiais... O ar tai taip pat negali buti samoningas sprendimas nekurti ryskiu teatriniu charakteriu, o duoti lyg ir spelioti ar jie cia vaidina ar ne, tuo labiau jog dramaturgiskai pastatymas nera naratyvus,ir gal but tikrai labiau panasus i keistos formos divirtismenta-spektakli... Bet tai taip pat galima forma... Noriu pasakyti jog visa tai ka cia parasiau tai nera spektakio gynimas ir gyrimas, anaiptol...
Tik visada siuolaikinio sokio kritikos straipsniuose pasigendu butent spektakio kalbos ivardijimo (judesines, vizualios)lyg ir nuolat labiau truksta butent spektaklio besiformuojanciu vidinio ir isorinio konteksto ivardijimo, o ne ivertinimo... Tai kaip ir analizes stoka... (pamenu viename staipsnyje kitas gerbiamas sokio kritkikas apibudino judesine madziaga taip: sokyje vyravo koju ir ranku mostai...atsiprasau jei citata nebus visiskai tiksli,... nors manau ja gerai isiminiau)
Gal but tai daro siuos straipsnius tokius tolimus kitiems sio laikrascio straipsniams.
Gerbiami recenzentai na nors truputi pasistenkite. Jei apie soki vyrauja nuomone jog tai gana infantili meno forma,bet tai nereiskia jog ir rasyti reiktu taip pat.

3084. mora ->30522004-03-18 12:25
Visa jūsų kritika ir pastabos del lietuviškos šokio kritikos labai teisingos, vaizdas tikrai liūdnokas ir analizės stoka, tačiau asmeninio pobūdžio pastabos straipsnio autorei labai neetiskos ir nekulturingos, neturinčios nieko bendro nei su straipsniu, nei su kritika. Ne visi gali buti genijais - ir puikiais sokejais, ir choreografais ir kritikais. Bet ar prikistumet Spokaitei: kas jai belieka, choreografijos kurti nesugeba, tai tik soka...

3085. Saulius -> 30822004-03-18 12:33
Ačiū !!!
Pridurčiau tik: spektaklio judesinės vizualios kalbos įvardinimas - tai jau kaip poezija. Kažkas gerai yra pasakęs "kalbėti apie muziką - tai daug maž tas pat kaip šokti apie architektūrą". T.y., beprasmiška tikėtis, kad kritikas objektyviai gali žodžiais apibūdinti tai, kas yra tam tikras muzikos kūrinys; ar tam tikras baleto spektaklis. (Šia proga dar prisimena kiniečių patarlė: ~"vienas paveikslėlis vertas tūkstančio žodžių" ar epizodas, kai vienas lenktyninikas prašydavo kitus pasakyti, ką jie daro valdomu slydimu važiuoja posūkiuose - ir vietoj paaiškinimo žodžiais jam paprastai atsakydavo: "sėsk greta; važiuojam, parodysiu".
T.y., gerai kai keliami aukšti reikalavimai recenzentams, tačiau į jų darbo rezultatą nereikėtų žvelgti iš aukšto. Jūs tikrai teisi dėl visko, ką rašote 3082 žinutėje. Viskas, kam pastabas parašė straipsnio autorė, - galėjo būti sąmoningai sumanyta autorių (o ne kaip taisytinas suklydimas), tačiau apie tai, kas buvo vistik sąmoningai pasirinkta ir kodėl - turėtų atsakyti ne recenzentai, o baleto statytojai (ar 7md reikėtų daugiau spausdinti interviu?).
Negi recenzijų autoriai neturi teisės pasidalinti tuo, kaip suvokė spektaklio visumą? Gal iš tikro sprendimus, į kuriuos atkreiptas dėmesys (nesvarbu: sąmoningai ar nesąmoningai kūrėjų pasirinktus) dar verta kiek patobulinti, sustiprinant pagrindines siekiamas perteikti idėjas, - tuo padedant žiūrovams teisingai suprasti baleto spektakliu išreiškiamą žinią.
Be to, nieko blogo jei net ir aukščiausios klasės recenzentams tas pats spektaklis pasirodo skirtingai (kaip kad būna ir medicinoje: nuėjus pas du neabejotinai gerus gydytojus - paskiriami visai skirtingi vaistai). Svarbiausia, ar vertintojams pakanka geranoriškumo ir nuoširdumo.
... Visiems dar yra kur tobulėti: ir baleto kūrėjams, ir recenzentams, ir atsiliepiantiems į recenzijas :-)

3086. Sauliaus P.S. -> 30822004-03-18 13:06
Beje, jūsų laiško teiginius yra daug lengviau klausti, formuluoti kaip užduotis recenzentams, nei į juos atsakyti.
Gal galėtumėt į tai pažvelgti iš recenzento pusės ir reziumuojančiai parašyti:
- ar choreografinė kalba buvo visai tokia pati kaip A.Cholinos?
- kokia buvo spektaklio judesinė leksika?
- iš ko ir kuria linkme formuojasi tie šokėjai studentai?
- kokį rezultatą duoda vizualinis spektaklio sprendimas?
- kokia buvo judesinė, vizuali spektaklio kalba bei besiformuojantis vidinis ir išorinis kontekstas?
Tikrai visiems būtų labai vertinga išgirsti.

3087. nevykusi sokeja2004-03-18 16:05
esu namandagi ir nekulturinga, nes esu lietuve...,bet jei jau recenzentai kelia kazkam karteles tai kazkas turi pakelti ir jiems, o kad i jas atkreiptu demesi tai gal ir truputi paburnoti reiktu... tarp kitko tarp judesines kalbos ir vizualines yra skirtumai...ir nemanau kad statantys turi atsakyti uz tai ka ten jie pristate ar dar paiskinti(ziurovai pateiks savo interpretaciju ivairove kiekvienas pagal savo ziniu ir patyrimu kieki kuri gali sukorealiuoti ziuredami pastatyma) vieno dalyko truksta tai hipoteziu paremtu faktais analizeje, o ne asmenines nuomones ir patyrimo ar poezijos, kritikos subjektyvumas isliks ir tame kokias hipotezes recenzentas duoda apie vienus ar kitus statytoju sprendimus, ir siuose hipotezese matysis jo asmenines zinios ir informacinis klodas kuriuo ji ar jis operuoja... manau laikas atsikratyti kuriniu vertinimuose tokiu dalyku kaip GERAI, BLOGAI, TEISINGAI,NETEISINGAI, tokiu savoku nera, yra kurinys ir tu ji supranti arba nesupranti tu gali kazka nuspeti ir susieti su savo ziniomis, arba negali rasti atitkmens savo ziniose o jei negali tai nereiskia kad jis prastesnis, o tik tai jog asmeniskai tu nerandi budo kaip ji perskaityti... ...as nesu profesionali kritike, todel ir nerasu i viesuma savo nuomoniu...(tik kartais labai piktas replikas)yra drasesniu tad tegu raso,bet jei nusprende rasyti tai tegu atsako sau i klausima ar jie tikrai yra tokie autoritetingi kad galetu skleiti savo nuomone i viesuma, nes dalis visuomenes nedvejodami seks ta nuomone.

3088. Saulius -> 30872004-03-18 16:44
Neturi pagrindo "nemandagumo, nekultūringumo" siejimas su lietuviškumu. Tarp kartelės kėlimo ir murkdymo į ...(kaip čia pasakius?) - mažai kas yra bendro. Paburnoti tai nieko tokio, ir švelniai paironizuoti būtų galima, bet kai `smūgiuojama žemiau juostos` - tai jau nepateisinama.
Jūsų pyktis - dėl to, kad norėjote kitokios rūšies recenzijos nei ši. Bet juk ši - visai netrukdo ir tokios, kokias jūs mėgstate atsiradimui (beje, gal galėtumėge nurodyti: kas kur nors kitur būtent šiam spektakliui jau parašė geresnę nei ši recenziją)?
Straipsnio autorė sąvokų "GERAI, BLOGAI, TEISINGAI, NETEISINGAI" tikrai nenaudoja (tad, jūsų kritika vėl kiek pro šalį). Ir jos apibūdinimai nėra pameluoti, neretai sutampa ir su jūsų požiūriu. Juk neprieštaraujate, kad muzika buvo nutraukinėjama gana drastiškai, kostiumų detalės neabejotinai ryškios, choreografinė medžiaga nediktavo ryškesnių charakteristikų - jūs tik teigiate, kad tai spektaklyje gal būt buvo sąmoningai sumanyta. Bet juk straipsnis tokiam požiūriui neprieštarauja; tiesiog tai šiame straipsnyje nėra svarstoma. Aišku, kad būtent tokio stiliaus recenzijų jūs nepernešate, bet juk kol neparašyta geresnių - manau, geriau savalaikė tokia nei jokios (štai ir aptarti kur virtualioje erdvėje yra galimybė). Ačiū autorei [ir 7md-oms] už tai !

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
7:13:11 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba