SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-05-25 nr. 757

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Daiva Šabasevičienė
Po aktoriaus ženklu
2

Muzika 
• Beata Leščinska
Bisai įskaičiuoti
• Violeta Tumasonienė
Išdrįsę būti „nepaklusniaisiais“
1
• Rita Nomicaitė
Kompozitorių namuose – vaikai
1
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Kai Lietuvoje žiedlapiais sninga
• Programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektas
• Stasio Baro dainininkų konkursas
• Iš „Sugrįžimų“ dienoraščio
• KONCERTAI

Dailė 
 Monika Krikštopaitytė
Padėjėjas, kuris verčia mane tapyti
12
• Jolita Wright
Ar tu tai matei?
• Irma Balakauskaitė
Pasirodymai
7
• Kristina Civinskienė
Tapybiškas posūkis į fotografiją
4
• PARODOS1

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rūta Šalnaitė
„Naujasis Baltijos šokis“ dar nesibaigė
2
• Lietuvių teatro veteranas Jonas Lalas
• Neįprastos „Lėlės“ gastrolės Budapešte
• Prasidėjo III Prahos bienalė
• Voro vestuvės2
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Aplenkiant save
• Pamatyk ateitį ir ją pakeisk3
• Reikia užmušti tą meilę
• „Kino Busas“ atveš filmus vaikams ir jaunimui į 27 Lietuvos miestus
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Greg Richards
Strateginis ginklas
1

Anonsai 
• Menas netradicinėse erdvėse

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Padėjėjas, kuris verčia mane tapyti

Jurgos Barilaitės videoinstaliacija „Mažasis Chose ir kitos istorijos“ „Vartų“ galerijoje

Monika Krikštopaitytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jurga Barilaitė. Videoinstaliacija „Mažasis Chose ir kitos istorijos“

Vos tik užėję į „Vartų“ galeriją, pateksite į Jurgos Barilaitės naują videoinstaliaciją. Pirma, ką reikia padaryti, tai tiesiu taikymu eiti prie ausinių ir išklausyti istoriją. Visa tai, ką matote, atsirado iš žodžių – iš istorijos, atsitikusios seniai seniai, kažkada Sevilijoje, atkeliavusios per priežodžius, lyg rašalas įsigėrusios į menininkės gyvenimą ir galų gale virtusios kūriniu. Norėčiau tą istoriją nutylėti, kad neatimčiau iš Jūsų malonumo, bet tada negalėčiau kalbėti apie kūrinį.

Prieš ausines yra tik dangus, kartkartėmis šmėsteli pasakotojos kakta. Žiūrovas tarsi paguldomas į vaikišką vežimėlį su vaizdu į debesis. Lengvai supant, šnabždančiu balsu pradedama istorija apie Chose – tą mistinį personažą, kuris verčia Barilaitę kurti.

Chose atsirado iš paauglystėje perskaitytos knygos apie žymų tapytoją Diego Velasquesą. Chose tarnavo Diegui – plaudavo jo teptukus, ruošdavo drobes ir buvo visada šalia. Padėjėjas, palydovas ir draugas. Kai knygos autorė užbaigė knygą tapytojo mirtimi, ji pamiršo Chose. Todėl nenumarintas Chose atėjo teptukų plauti pas Barilaitę. Atsiradus pagalbiniams darbams buvo šaukiamas jo vardas. Jis tapo nematomu gelbėtoju ir alibi. Chose dabar kiekvieną dieną gyveno kartu su menininke, tapo jos dalimi, maža to, pradėjo reikalauti: nuotykių ir meno. Tarnas tapo ponu. Čia prisiminiau Soreno Kierkegaardo pono ir tarno situacijos aiškinimą, kur galią iš tiesų turi tarnas, nes ponas yra priklausomas nuo paslaugų ir todėl virsta neįgaliu. Panašu, kad įnoringo pono Chose valia Jurga įgavo galią kurti ir tapo už jį stipresnė.

Mažasis Chose yra lyg „vyriškojo genijaus“ mūzos pusbrolis, jis terorizuoja menininkę reikalaudamas meno. Mūza dažnai būna ir idealizuota mylimoji, tuo tarpu Chose stiprybė – ne meilės ar aistros pažadas, Chose įtaka daugiau sadistinė – jis yra talento įgaliotinis, reikalaujantis savo duoklės. Ir išvaizda jis nepanašus į pakylėtas mūzas: Chose dėvi sportines kelnes, raudonus marškinėlius ir kepurę su snapeliu. Jis žemas ir drūtas. Reketininkas šantažistas, geriausiai iš visų žinantis savo antrininkės silpnybes. Su matomu Chose pavidalu menininkė susidūrė kelte – tranzitinėje erdvėje tarp laiko ir miestų. Tarp Talino ir Helsinkio, kai buvo daug geriama, mažai miegama. Kai buvo labai blogai. Kelto tualete Chose atsiskyrė nuo jos, kad taptų kūnu (vaizdiniu) ir būtų dar įtakingesnis.

Už tai, kad Chose nepalieka menininkės ramybėje, Barilaitė ėmė jam ir atkeršijo – sukūrė darbą, demaskuojantį patį Chose. Įvykdė jo valią, bet kartu ištempė šantažuotoją į viešumą, įvaizdindama savo kankintoją. Kitose dviejose projekcijose matome žmogystą juodais drabužiais. Tai pati menininkė, užsimaskavusi, kad atidengtų Chose. Užsimovusi kaukę, kur matyti tik akys ir burna – tokia, kokias dėvi nusikaltėliai, ir panaši į tą, kurias užsimaukšlindavo budeliai. Per kaukę nebematome jos veido, tačiau atsidengia naujas veidas, žymintis išstumtą, nužudytą jos pačios dalį. Kaukėta žmogysta elgiasi agresyviai – grasindama mojuoja kumščiais net pasišokėdama, nervingais judesiais augina nerimą arba įžūliai stovi ir arogantiškai žvelgia iš aukšto. Kamerai priartėjus, veide regimas siaubas ir gailesčio prašymas. Gal tuo metu Chose virsta Jurga (?). Virsmo versiją sustiprina ir Alfredo Hitchcocko išrastas montažo triukas – nukėlimas į kitą erdvę per personažo akies vyzdį. Akies gelmėje vėl atsigauna grasinantis Chose.

Kita projekcija – mažutė, nukreipta nuo lubų į dėžę. Čia Chose dar mažas, dydžio sulig žiurke ir judesiai nervingi kaip parazito. Jis – ta įkyri mintis, kuri įsiūbuoja nerimą ir kaltę. Tokio dydžio jis laisvai gali pasislėpti striukės kišenėje ar užlįsti už megztinio. Jis bjauriai per mažas, kad drausmindami pažvelgtume jam į veidą. Dėžėje jis ruošia drobę. Keturpėsčias juodą kvadratą valo iki baltumo. Geriau įsižiūrėjus galima pamatyti, kad judesiai rodomi atbulai. Juodas dažas nudengiamas. Atrodo, kad vyksta išsivalymo aktas, grįžimas į pradžią – ten, kur kažkas svarbaus buvo nepadaryta. Chose, pasirodo, valdo ir laiką – geba sugrąžinti į nemalonius momentus. Atsidūręs ant užjuodintos drobės Chose vėl supyksta ir visu kūnu reiškia nepasitenkinimą.

Eksponuojamas dar vienas videodarbas „Tylutis“ yra tarsi atskiras, bet vidine sąranga artimas Chose istorijai. Filmuota miške. Pirma išgirstame paukštelį, tada kamera ima ieškoti medžiuose garso savininko. Akimis plaukiame tarp lapų ir šakų taip tapybiškai ir laisvai, kaip galėjo būti tik pačioje videomeno pradžioje. Mes įtikime, kad kažkur ten yra paukštis, kurį tuoj tuoj pamatysime. Jis lygiai taip pat egzistuoja ir kartu nėra regimas, kaip ir Chose.

Tai, kaip Barilaitė sau leidžia filmuoti debesis ir medžius įdėmiu ir besimėgaujančiu tapytojo žvilgsniu, išduoda ją esant pirmiausia tapytoja. Be to, vargu ar Chose istorija būtų atsiradusi be susižavėjimo Velasquesu, kuris keliais potėpiais gali pasakyti tiek daug. Iš meistro paveldėjusi padėjėją Barilaitė sugebėjo į taupius vaizdinius sudėti kūrinio priežastį (tapybos ilgesys, kaip reikalavimas), kūrinio procesą (kova su Chose, kaip varomoji jėga) ir rezultatą (pats kūrinys, kaip istorija, kuri padeda augti ir keičia).

Man belieka keli klausimai: ar kas nors nužudys Chose? Ir kas jam atsitiks po to, kai Barilaitė su juo šitaip pasielgė?

 

Skaitytojų vertinimai


10425. klausimasbarilaitei2007-05-30 07:31
Ar Barilaite kada nors buvo tapytoja?

10426. geras ponas 2007-05-30 09:10
o ką čia - buvimas tapytoja jai suteikia aukštesnį rangą? taip galima suprasti?

10427. karaoke2007-05-30 10:06
buvimas tapytoja suteikia specifiskumo.

10428. karaokei2007-05-30 10:40
Prasau pakomentuoti ta specefiskuma?

10429. 104252007-05-30 12:48
Be abejones suteikia aukstesni ranga, nejaugi rasys :Barilaite besiuvinedama pamate dangu:-( (Barilaite juk baigus proftechnine, siuvejos specialybe)Bet man aisku siuvejos statusas aukstesnis negu tapytojos :-(

10433. karaoke2007-05-30 16:06
taigi prasyta - "Tai, kaip Barilaitė sau leidžia filmuoti debesis ir medžius įdėmiu ir besimėgaujančiu tapytojo žvilgsniu" matymas tapybinis - filtriukas. grafikai gal linija labiau pagautu, tapytoja spalvele, fakturas. taigi Barilaite tapo ir teptukais ir bokso pirstinem. Ir desto tapyba Vienozinskio dailes mokykloj jei neklystu. o kad siuti moka tai dar geriau. Kas cia kam ko pavydi?

10435. karaokei2007-05-30 20:05
salva gali jausti ir grafikas, tuo labiau faktura, ir skulptorius ir dar bala zino kas. O Vienozinskio dailes mokykloje tapyba desto ne tik tapytojai bet ir tekstilininkai. Nieko nepavydziu, tik juokinga labai kai trys drauges apie viena kita raso ( o gal tai labai ir faina is kitos puses) viena kita liaupsina,darbeliko, kad Gineityte parasytu apie maslauksaite ir barilaite:)

10437. karaoke2007-05-30 21:36
ach tai draugystes pavydima :) draugyste kritikai nemaiso. Monika isvis kazkokia boba be skrupulu

10442. geras ponas2007-05-31 09:49
man atrodo, kad draugystės ir pažintys Lietuvoje neišvengiama. nematau nieko blogo, kad rašo pažįstami apie pažįstamus - geriau taip negu nieko. o apie barilaitę vertėjo parašyti

10447. ziurovas diegas2007-05-31 23:09
sikart su Jurga nepajauciau malonumo...

10450. Trys šimtai dešimt 2007-06-02 13:43
Barilaite - viena is idomesniu LT menininkiu, jos video labai skiriasi nuo kitu butent specifinio santykio su tapyba paieskomis. Paroda kaip reta vientisa ir ikvepianti, su siautulio uztaisu. Gerai, kad dar yra gyvu kurybiskai mastanciu menininkiu.

10451. kiskis p2007-06-02 18:59
taip, labai puiku, kad yra gyvu menininku. o jau su siautulio uztaisu tai isvis.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
7:12:52 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba