SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-05-25 nr. 757

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Daiva Šabasevičienė
Po aktoriaus ženklu
2

Muzika 
• Beata Leščinska
Bisai įskaičiuoti
• Violeta Tumasonienė
Išdrįsę būti „nepaklusniaisiais“
1
• Rita Nomicaitė
Kompozitorių namuose – vaikai
1
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Kai Lietuvoje žiedlapiais sninga
• Programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektas
• Stasio Baro dainininkų konkursas
• Iš „Sugrįžimų“ dienoraščio
• KONCERTAI

Dailė 
• Monika Krikštopaitytė
Padėjėjas, kuris verčia mane tapyti
12
• Jolita Wright
Ar tu tai matei?
 Irma Balakauskaitė
Pasirodymai
7
• Kristina Civinskienė
Tapybiškas posūkis į fotografiją
4
• PARODOS1

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Rūta Šalnaitė
„Naujasis Baltijos šokis“ dar nesibaigė
2
• Lietuvių teatro veteranas Jonas Lalas
• Neįprastos „Lėlės“ gastrolės Budapešte
• Prasidėjo III Prahos bienalė
• Voro vestuvės2
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Aplenkiant save
• Pamatyk ateitį ir ją pakeisk3
• Reikia užmušti tą meilę
• „Kino Busas“ atveš filmus vaikams ir jaunimui į 27 Lietuvos miestus
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Vilnius - Europos kultūros sostinė 
• Greg Richards
Strateginis ginklas
1

Anonsai 
• Menas netradicinėse erdvėse

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Pasirodymai

Sigitos Maslauskaitės tapybos paroda Palangoje

Irma Balakauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Sigita Maslauskaitė. „Šv. Jono Krikštytojo galva“. 1997 m.

Geros parodos mane visada džiugina – tai puiki galimybė pasitikrinti, pažvelgti į kūrybą per kito menininko prizmę. Pastaruoju metu kiek nutolau nuo tapybos, bet jos ilgiuosi... Ir man labai pasisekė, kai po nusivylimo tapybos trienale, lyg ir žadėjusios tapti švente, bet palikusios tik nepasitenkinimo kartėlį, atsidūriau Palangoje ir buvau pakviesta į Sigitos Maslauskaitės tapybos parodą „Pasirodymai“ Antano Mončio muziejuje.

Šios parodos laukiau, nes Sigutės darbai, matyti pleneruose, kur kartu dirbom, parodose, kur jiems dažnai trūko erdvės ar tinkamo apšvietimo, intrigavo, bet nenorėjo atsiskleisti, taip ir likdami neperprastais slėpiniais. Norint tinkamai įvertinti kai kurių dailininkų darbus, kartais būtina pamatyti juos „vienoj krūvoj“, bendrame kontekste. Nors A. Mončio galerija nėra pati tinkamiausia erdvė didelio formato tapybai, meistriškai architektės Gražinos Pajarskaitės išeksponuoti darbai prislopintoje šviesoje suskambo visai kitaip.

Tada labai nustebau sužinojusi, kad toks apšvietimas architektės sugalvotas tyčia – na, mes įpratę žiūrėti tapybos darbus jeigu ne dienos šviesoj, tai bent jau prie visų įjungtų lempų.

Tik dabar, jau grįžusi į Vilnių, prisimindama parodos įspūdį, susiejau paslaptingą Sigutės darbų kolorito virpėjimą su barokine tapyba, o kai kurių paveikslų vaizdų „pasirodymus“ („Šv. Jurgis“, „Biblinis motyvas“, „Klūpanti figūra“, „Nešantis per upę“...) – su jos krikščioniškosios ikonografijos studijomis (didžioji parodoje eksponuojamų paveikslų dalis nutapyta 2001–2005 m., kai Vilniaus dailės akademijoje rašė daktaro disertaciją šv. Kazimiero kulto tema).

Kūrybos procesas yra paslaptis ne tik žiūrovui, bandančiam iššifruoti menininko kodus, bet ir pačiam kūrėjui, mėginančiam, pasigavus žodį ar garsą, neapčiuopiamą idėją įkūnyti į medžiagą, paversti ją atpažįstamu ženklu; tam tikras metafizinis veiksmas, kai kovoje su besipriešinančia materija ši galiausiai prabyla atskleisdama pavidalus, kurių niekad pats nebūtum atradęs ar išmąstęs: menininkas procese dalyvauja tik kaip tarpininkas, per kurį tai ateina, kad būtų atpažinta (tarpininko padėtį pripažįstantis dailininkas dažnai pamiršta, kad taisyklės reikalauja darbus pasirašyti). Būtent tokį kūrinio ir kūrėjo santykį labai taikliai nusako Sigitos parodos pavadinimas „Pasirodymai“. Pati dailininkė prisipažįsta niekad nežinanti, kokį pavidalą įgaus baigta forma: virs „Gėle“ ar „Šv. Jono Krikštytojo galva“, „Lietumi“, „Moline liepsna“ ar „Antropomorfiniu peizažu“...

Antropomorfiniais galima vadinti visus Sigutės paveikslus. Tapybos procese jie kaip mėsa apauga riebiais, ekspresyviais potėpiais, virsdami ne daiktais (paprastai apie paveikslą kalbama kaip apie prekę, geriausiu atveju, meninį produktą), bet keistomis, aistros, vidinės energijos ir žmogiškų bruožų turinčiomis būtybėmis: jos alsuoja, markstosi, kužda, dūsta gan ankštoje galerijos erdvėje, bando pasislėpti, kompleksuoja, aikštingai grumiasi dėl erdvės... – yra gyvi. Galimas daiktas, kad tai tik mano subjektyvios impresijos, kylančios iš asmeninio patyrimo ir polinkio mitologizuoti, bet, man atrodo, būtent emocinis išgyvenimas, kurį žiūrovas patiria akistatoje su paveikslu, ir yra tas svarbiausias aspektas, leidžiantis kalbėti apie tapybą, išeinančią už netikslaus, paviršutiniško apibrėžimo „tapyba – tai yra aliejus ant drobės“ ribų.

Buvau tarp tų menininkų, kuriems tradicinės tapybos apdaras atrodė per ankštas, o minėtas apibrėžimas neįtikino; tarp tų, kurie skausmingai ieškojo savo meninės tapatybės, bandydami praplėsti tapybos ribas, paneigti konservatyvią jos prigimtį, atsisakydami aliejaus, pjaustydami, degindami ir kitokiais būdais naikindami drobę... Turiu pripažinti, kad tie eksperimentai, nors ir nebuvo visai bergždi, pasiteisino tik iš dalies ir, susidūrus su tam tikromis ekonominėmis ir technologinėmis problemomis, galiausiai nusilpo.

Šių nelabai vykusių revoliucijų kontekste žaviuosi Sigutės nuoseklumu konstruojant savo meninę poziciją, neišsižadant lietuviškos tapybos tradicijos. Pirmuose „poakademiniuose“ darbuose atpažįstamos netiesioginės sąsajos su Antano Gudaičio tapyba („Antropomorfinė būtybė“), neakivaizdi, bet vis dėlto juntama Ričardo Vaitiekūno įtaka tapo jos atspirties tašku, neabejotina vertybe, nūdienos „žaidime be taisyklių“ padedančia nesiblaškant ieškoti savos meninės tiesos, idealios formos, kurios nereiktų gražinti apkaišant gėlėmis ar apstatant žvakėmis, dailinti poetiniais pavadinimais; kuri kalbėtų savo pačios plastine kalba.

Sigitos Maslauskaitės paroda man pasirodė labai vientisa savo turiniu ir forma, tai tiesiog gera tapyba su energetiniu užtaisu, kuri, kaip ir geras tekstas, veikia sąmonę keliais lygiais: asociatyviniu, intelektualiniu, emociniu, estetiniu. Ir turi dar vieną retą, mano galva, svarbiausią bruožą – „šviesų dugną“.

 

Skaitytojų vertinimai


10422. geras ponas2007-05-29 12:45
jo, visada malonu parodose matyti antro kurso tapytojų lygio darbus. širdis tiesiog atsigauna.

10430. poilsiautojas2007-05-30 12:55
Jo ir dar kakuciu ant teptuko uztepe, ale ir kokios daltoniskos spalveles...koktu ziuret, besiilsint kurorte...O gal visgi perkeliam i trecia kursa, pas Nemeiksi ruzavos tegul pastudijuoja?

10431. klausimas2007-05-30 15:10
Kas parodo tapybos lygį? Ar antras kursas blogiau uz ketvirtą, o kakutis už ružavą? Kokia čia "kursų" progresija ir kas jos viršūnėje?

10432. geras ponas2007-05-30 15:44
tiesiog manau, kad Maslauskaitės darbams trūksta potėpio ir spalvinės kultūros. prieš dvidešimt - dešimt metų - kai studijavau institute, taip tapė daugelis tapytojų.

10436. ag2007-05-30 20:14
salin tas tapytojas, baigusias pries desimt ar simta ar metus! Jos nelaimingos tebunie pasmerktos!!!

10453. Siūlas to ag2007-06-03 15:47
labai baisiai skamba,- "pries simta metu"? O jei jau "nelaimingos", -tai "pasmerktos"? Kodel taip ziauriai norite susidoroti su tapytoja?

10513. buvau paziureti2007-06-11 12:48
Buvau paziureti maslauskaites parodos ir man patiko. Jai tikrai netruksta nei "potepio" nei "spalvines kulturos". Jai truksta vieno shulo :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 83 iš 83 
7:12:43 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba