SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-10-31 nr. 587

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Kristina Stančienė
Kūryba ir biografija
4

Muzika 
• Pakerėjęs Don Žuanas
 Halina Radvilaitė
Tarnaujanti savo mūzai
• Jurgita Skiotytė
Kūrybinės veiklos baruose
• "Jaunos muzikos" repertuare - Lietuvoje neskambėjęs Requiem
• Muzikos akademijos vardas "Infobalt" parodoje2
• Filharmonijos salėje
• Studentų kamerinio orkestro ir jaunų solistų koncertas
• Tarp dviejų mūzų3
• KONCERTAI

Dailė 
• Živilė Ambrasaitė
Dedikacija Hermanui Hesse’i
1
• Elena Černiauskaitė
Juoda ir balta
1
• Ignas Kazakevičius
Kūnų prigimtys
• Tarptautinis "Hansabank" meno apdovanojimas - Artūrui Railai2
• Ivo K. Petriko fotografijų paroda "Žmonės ir žemės"1
• PARODOS

Literatūra 
• Klaus Rifbjerg
Baseinas
1
• VAKARAI

Teatras 
• Alė Strik
Čiuožia čiuožikai
4
• Rasa Vasinauskaitė
Įstabioji ir graudžioji
21
• Lytis ir kinas: įvaizdžiai, rakursai, auditorijos
• Apie kino paveldo rodymą
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Žinoma, Hemingway’us!1
• Kas gali būti geriau už sveiką baimę?1
• Gyvenimas toks, koks yra
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Europos Sąjungos programa "Media Plus"

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Tarnaujanti savo mūzai

Guodos Gedvilaitės rečitalis Muzikos akademijoje

Halina Radvilaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Guoda Gedvilaitė
S. Platūkio nuotr.

Pianistės Guodos Gedvilaitės talento gerbėjai turėjo progą spalio 21 d. išgirsti jos rečitalį Lietuvos muzikos akademijos Didžiojoje salėje. LMA profesorės Veronikos Vitaitės ir Frankfurto prie Maino aukštosios muzikos mokyklos profesoriaus Levo Natochenny auklėtinė nuolatos koncertuoja Lietuvoje, įvairiose Europos šalyse (Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje). 1995 m. tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtoja G. Gedvilaitė tapo daugelio tarptautinių konkursų laureate, o pirmąsias vietas laimėjo konkursuose Paryžiuje, Hanoveryje, Kaljeryje, Frankfurte. Jos plačiame repertuare, šalia solinių kūrinių, koncertų su orkestru, žymią vietą užima kamerinė muzika. Ji dažnai muzikuoja su smuikininku Vilhelmu Čepinskiu. Šiuo metu pianistė pradėjo dėstyti fortepijono specialybę Frankfurto prie Maino aukštojoje muzikos mokykloje.

Jeigu sąlygiškai padalytumėm atlikėjus į muzikos kankinius, plušančius prie savo instrumentų, ir muzikos mylėtojus, su džiaugsmu tarnaujančius savo mūzai, tai G. Gedvilaitė neabejotinai priklausytų prie pastarųjų. Pats skambinimo procesas, atrodo, teikia jai begalinį malonumą. Iki tobulumo nušlifuotas pianizmas, subtilus skonis, gyvenimo pilnatve trykštantis temperamentas, asmeninis žavesys ir elegancija suteikia jos atlikimui nepakartojamo patrauklumo.

Koncerto pradžioje pianistė atidavė duoklę Vienos klasikai, paskambindama J. Haydno Sonatą e-moll, Hob. XVI: 34. Puikus stiliaus pojūtis, išraiškingas frazavimas, puošnūs ir tikslūs pagražinimai liudijo nepriekaištingą meistriškumą. Tai buvo tarsi nedidelis apšilimas prieš likusią neeilinių virtuozinių gebėjimų reikalaujančią programą. Kiekvienu iš toliau pasirinktų kūrinių galima būtų užbaigti koncertą. F. Liszto transkribuotos F. Schuberto dainos - tikri "perlai" Guodos repertuare. (Beje, girdėjome jas pernai įvykusiame klasikinės muzikos festivalyje.) Švelnaus liūdesio apgaubta "Margarita prie ratelio" ir tragiškasis "Girių karalius" sužavėjo ir šį sykį.

F. Liszto "Vengriškąsias rapsodijas" rusų muzikologas B. Asafjevas vadino "baladėmis-pasakomis" apie Vengriją. "Vengriškoji rapsodija" Nr. 6 supinta iš keturių kontrastingų epizodų, pagrįsta virtuoziškai aranžuotomis populiariomis melodijomis. G. Gedvilaitei tai buvo tik smagus, jokių pastangų nereikalaujantis žaidimas.

"Benediction de Dieu dans la solitude" ("Dievo pašlovinimas vienatvėje") iš vėlyvojo, vienuoliškojo F. Liszto ciklo "Poetinės ir religinės harmonijos", dvelkiantį vagneriškais skambesiais, filosofine rimtimi, Guoda skambino susikaupusi, rado įvairiausių niuansų - nuo subtiliausių pianissimo iki galingo ff kulminacijoje. Greta pianissimo trūko tik meditacinės auros, atskleidžiančios šio opuso potekstę.

M. Ravelis "La valse" (valsas, choreografinė poema) sukūrė simfoniniam orkestrui. Savo autobiografijoje kompozitorius rašė: "Aš sumaniau tą "Valsą" kaip Vienos valso, kuris mano vaizduotėje susipina su fantastiško ir fatališko sūkurio pojūčiu, apoteozę". Vienas iš kompozitoriaus draugų vadino šį valsą "šokiu ant vulkano", turėdamas omenyje tragišką kūrinio potekstę, susijusią su realiais istoriniais įvykiais. Klavyrinis "La valse" variantas - tikras iššūkis pianistui: dešimčia pirštų prilygti šimtui orkestro instrumentų visomis prasmėmis beveik neįmanoma. Retas kuris to ir imasi. (Dviem fortepijonais "La valse" puikiai skambino Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai). Guoda narsiai nardė šio valso bangose it žuvis vandenyje, su azartu žarstydama sudėtingiausią faktūrą, smaguriaudama rafinuota harmonija, plastiškais, skambiais glissande. Apoteozė įvyko.

Argentiniečių kompozitoriaus A. Ginasteros Sonata, op. 22, - keturių dalių sonatinis ciklas, leidžiantis pianistui pademonstruoti įvairiapusį technikos arsenalą, temperamentą, sudėtingos ritmikos įvaldymą. G. Gedvilaitei tai nesukėlė jokių sunkumų. Kūrinys nuskambėjo visu savo grožiu.

Bisui atliktas F. Schuberto- F. Liszto "Valsas kapričas" iš ciklo "Vienos vakarai" pakerėjo prašmatnia žaisme.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 85 iš 85 
7:12:11 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba