SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-10-17 nr. 819

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Aplinkos gadinimas versus kita kokybė1

Muzika 
• Goda Rupeikaitė
Išausta muzika
• Lina Stankevičiūtė
Įvykis žiūrovams
• KONCERTAI

Dailė 
• Santa Lingevičiūtė
Garo mašinos papėdėje
19
• Rudens dvelksmas
• Eglė Jaškūnienė
Keturi mitai apie Kezimantą
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Šokis 
• Prokofjevas ir norvegiško peizažo garsai

Kinas 
• Vertimo atradimai1
• Paprastumo mįslė
• Živilė Pipinytė
Kvailumas yra užkrečiamas
1
• Pašaukimas – fokusai ar politika?
• Savaites filmai
• KINO REPERTUARAS

Festivaliai 
• „Tindirindis 2008“

Anonsai 
• Daiva Šabasevičienė
Alessandro Baricco „Šilkas“ – teatro kalba
• „Ad Hoc: nepatogus kinas“
 „Eraritjaritjaka – frazių muziejus“

Bibliografija 
• Bibliografijos žinios

In Memoriam 
• Netekome Vlado Česo
• Mirė arfininkė Liudmila Chetagurova1

Anonsai

„Eraritjaritjaka – frazių muziejus“

[skaityti komentarus]

iliustracija

Spalio 28 ir 29 d. Nacionaliniame dramos teatre bus parodytas vienas įspūdingiausių festivalio „Pasaulio muzikos dienos“ teatrinių projektų – kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso spektaklis „Eraritjaritjaka – frazių muziejus“. Pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, spektaklis pripažintas geriausiu teatro „Vidy Lausanne“ (Šveicarija) paskutinio dešimtmečio pastatymu. Kūrinį atliks žymus prancūzų kino ir teatro aktorius André Wilmsas ir garsusis styginių kvartetas „Mondriaan Quartet“ iš Amsterdamo.

Sostinės publikai Heinerio Goebbelso kūryba jau pažįstama: 2006 m. „Sirenų“ teatro festivalio akcentu tapo jo miuziklas „Haširigaki“, o 2007 m. „Gaidos“ festivalio atidaryme skambėjo įspūdingas kūrinys orkestrui, aktoriui ir dainininkei „Surogate Cities“. Vis dėlto tarp daugelio Goebbelso muzikinio teatro kūrinių „Eraritjaritjaka“ pelnė bene plačiausią pripažinimą: 2004 m. spektaklis apdovanotas „Herald Angel“ premija Tarptautiniame Edinburgo festivalyje, 2005 m. pelnė „OPUS Stage“ prizą už režisūrą, taip pat prancūzų kritikų „Grand Prix“ už geriausią užsienio spektaklį, „Grand Prix Mira Trailovic“ BITEF festivalyje Belgrade ir serbų dienraščio „Politika“ prizą už geriausią režisūrą, o 2006 m. – lenkų kritikų „Teatro ateities“ apdovanojimą Varšuvoje.

Heineris Goebbelsas kviečia mus į paslaptingą, ryškių vaizdinių ir nepaprastai muzikalų spektaklį „Eraritjaritjaka“ pagal Nobelio premijos laureato, Bulgarijoje gimusio žydų sefardų palikuonio Elias Canetti (1905–1994) autobiografinius tekstus, kuriais aktorius André Wilmsas tarsi konfrontuoja su muzika, publika ir pačiu savimi. Canetti tekstuose nėra nieko atsitiktinio, į jo akiratį patenka spektaklyje skambanti muzika, kalba, mūsų įpročiai ir tuštybė, miestai, žiniasklaida, gyvūnijos pasaulis, o pirmiausia šiurpi visa apimanti tvarkos galia.

Spektaklio pavadinimas „Eraritjaritjaka“ pasiskolintas iš vienos Australijos aborigenų genties kalbos. „Eraritjaritjaka“ reiškia „ilgėjimąsi kažko, kas negrįžtamai prarasta“. „Eraritjaritjaka“ gali būti laikoma paskutine Heinerio Goebbelso ir André Wilmso sukurtos trilogijos dalimi; dvi pirmosios jos dalys – tai „Or the hapless landing“ (1993) ir „Maxas Blackas“ (1998). Kad ir kokie skirtingi būtų šie spektakliai, visų trijų tema yra ta pati – žmogaus požiūris į gyvenimą per pačių įvairiausių autorių užrašus ir dienoraščių mintis.

Be Johanno Sebastiano Bacho „Fugos meno“, spektaklyje skamba daug XX a. styginių kvartetų muzikos – nuo Ravelio ir Šostakovičiaus iki Gavino Bryarso ir George’o Crumbo, ją nuolatos besikeičiančiame fone virtuoziškai atlieka styginių kvartetas „Mondriaan Quartet“.

Vaizdinė „Eraritjaritjaka“ pusė asketiška ir kartu magiška, kaip ir visas Goebbelso teatro pasaulis. Puikaus prancūzų aktoriaus André Wilmso personažas nuo pat pradžių tarsi įkalinamas baltame apšvietimo kvadrate (įspūdingas apšvietimo dailininko ir scenografo Klauso Grünbergo darbas), o aktoriaus meistriškumą atskleidžia ne tik vaidyba, anot kritikų, „alsuojanti autentika ir gyvybe“, bet ir, pavyzdžiui, tai, kaip jis tobulai sinchroniškai su Maurice’o Ravelio Styginių kvarteto pizzicato geba kirsti... svogūną!

Prie neblėstančios šio intriguojančio ir nenuspėjama interpretacija išsiskiriančio spektaklio sėkmės nemažai prisideda Klauso Grünbergo šviesų ir sceniniai efektai bei jauno belgų prodiuserio Bruno Deville’io videoinstaliacijos, kurios, kiekviename spektaklyje vis kitokios, leidžia žiūrovams vis labiau įsijausti į kino ir teatro aktoriaus André Wilmso vaidybą ir verčia suabejoti, ar tai drama, ar filmas, ir kur baigiasi fikcija, o prasideda realybė.

Šio išskirtinio projekto įgyvendinimui iš Lozanos į Vilnių atkeliauja milžiniškas sunkvežimis su įspūdingomis spektaklio dekoracijomis ir kitais scenografijos elementais. Be to, teatre bus statoma itin kokybiška ir galinga garso technika, padėsianti įgyvendinti platų erdvinio garso (surround) principą.

Rengėjų inf.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
7:11:06 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba