SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-10-17 nr. 819

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Aplinkos gadinimas versus kita kokybė1

Muzika 
• Goda Rupeikaitė
Išausta muzika
• Lina Stankevičiūtė
Įvykis žiūrovams
• KONCERTAI

Dailė 
• Santa Lingevičiūtė
Garo mašinos papėdėje
19
• Rudens dvelksmas
• Eglė Jaškūnienė
Keturi mitai apie Kezimantą
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Šokis 
• Prokofjevas ir norvegiško peizažo garsai

Kinas 
 Vertimo atradimai1
• Paprastumo mįslė
• Živilė Pipinytė
Kvailumas yra užkrečiamas
1
• Pašaukimas – fokusai ar politika?
• Savaites filmai
• KINO REPERTUARAS

Festivaliai 
• „Tindirindis 2008“

Anonsai 
• Daiva Šabasevičienė
Alessandro Baricco „Šilkas“ – teatro kalba
• „Ad Hoc: nepatogus kinas“
• „Eraritjaritjaka – frazių muziejus“

Bibliografija 
• Bibliografijos žinios

In Memoriam 
• Netekome Vlado Česo
• Mirė arfininkė Liudmila Chetagurova1

Kinas

Vertimo atradimai

Pokalbis su filmo „Plius vienas“ autore

[skaityti komentarus]

    Režisierė Oksana Byčkova – Naujojo Rusijos kino dienų programoje parodyto filmo „Plius vienas“ autorė. Filme papasakota maskviškės vertėjos Mašos ir britų aktoriaus lėlininko Tomo pažintis, kuri baigiasi meilės istorija. Kuriant filmą, dalyvavo ir lietuvių kinematografininkai. Pateikiame pokalbį su režisiere, įvykusį iškart po filmo premjeros „Skalvijoje“.


Pasižiūrėjus filmą, pirmiausia kyla mintis, kad norėdamas atrasti tikrą, artimą žmogų gyvenime turėsi gerokai pakvailioti. Juk Tomo atvykimo į Maskvą tikslas – seminaro metu atrinktus aktorius išmokyti... kvailioti. Ar kelias į žmogišką artumą yra krėsti pokštus? Ar pernelyg rimtai paniręs į ką nors rizikuoji prarasti žmogiškos šilumos kibirkšties galimybę?

Na, nedrįsčiau taip teigti. Čia recepto nėra. Tomas tiesiog toks personažas, kuris pernelyg nesureikšmina visko. Jo toks credo – į viską žvelgti pernelyg nesureikšminant. Pagrindinės filmo herojės Mašos problema, o gal kartu ir laimė, kad ji kažkuriuo metu atsiduria greta žmogaus, kuris ją stipriai paveikia. Paveikia teigiamai, nes joje pabunda moteris, ji išlenda iš savo kiauto. Maša taip pat paveikia Tomą.

Kaip?

Yra tokia scena, kai ji girtą Tomą parveda į viešbutį. Kitą sykį Mašą parneša jis, nes jis supranta, kad Maša vieniša ir jos negalima palikti vienos. Tomas tarsi išmoksta atsakomybės. Juk iš tiesų Tomas taip pat labai vienišas, jam užtenka lėlės Digio, jis nepratęs prisiimti atsakomybės už kitus. Tačiau, priešingai nei Maša, jis slepiasi po kitais dalykais.

Oksana, atleiskite už įžūlumą. Kiek jums metų?

Trisdešimt šešeri. Kodėl klausiate?

Iš Jūsų filmo galima suprasti, kad esate žmogiškos vienatvės žinovė. Ypač iškalbingi kadrai, kuriuose rodote herojės buitį.

Daug apie tai galvojome. Aš taip pat išgyvenau panašių laikotarpių. Mes visos – ir scenaristė Nana, ir pagrindinė aktorė Madlen, ir aš – išgyvenome laikotarpių, kai tūnojome labai uždarai, vienišos, gyvenome tarp popierių, nes visos rašome. Rašiau scenarijų įsitvėrusi tokį pat kefyro butelį. Sėdi viena namuose, ir tai tavo kasdienybė, tavo ola. Tau čia tarsi ir jauku, bet niekas nevyksta, nematai aplink esančio pasaulio. Pagrindinė mintis, kurią norėjau filme perteikti: jei tu atsiversi pasauliui, jis atsivers tau. Tai abipusis procesas, ir ačiū Dievui, Tomas paskatina Mašą atsiverti.

Tačiau Jūs specialiai prismaigstėte siužetą šunų, lėktuvų, fotoaparatais apsikarsčiusių pilvotų lėlių, tarsi kartodama: „Maša, pabusk.“

Taip. Nuolat ją provokavome. Prasideda tuo, kad į jos balkoną nukrenta reklaminis skydas. Tai ženklas, kad jos pasaulis pradeda braškėti, o ir tie puolantys šunys – tarsi skambutis, kad reikia kažką keisti.

Viename kadre ant namo kabo užrašas „Jausmų imperija“.

Mes jį specialiai sugalvojome. Norėjome, kad pradžia būtų monotoniška. Maša paskendusi rutinoje. Ir staiga kažkas krinta. Tai tarsi sprogimas. Svarstėme, kas tai galėtų būti, ir pagalvojome apie krentantį reklaminį skydą. Maskvoje yra daug tokių vietų su kvailokomis iškabomis.

Jūsų tėtis – laivo kapitonas. Esate kilusi iš Sachalino. Ar tėtis Jus išvežė į platesnius vandenis?

Tėtis dievina savo profesiją, jis aukšto lygio profesionalas. Kai jis dar mokėsi jūreivystės mokykloje, kartą jie su draugais išleido visus pinigus. Tėtis laikraštyje pamatė skelbimą apie geriausio apsakymo konkursą, sudalyvavo ir laimėjo pirmąją premiją. Kartu su draugais galėjo visą mėnesį iš jos pragyventi. Juokingiausia, kad apie tai sužinojau jau nufilmavusi savo pirmąjį filmą „Piter FM“. Apsakymas vadinosi „Vasaros lietus“. Romantiška! Sakau: „Tėti, tai tu juk galėjai būti rašytojas.“ Gali būti, kad genai šiek tiek prisidėjo prie mano karjeros. Vaikystėje norėjau būti kapitone, bet mergaičių jūreivystės mokyklose nelabai pageidauja, nes tai ne itin moteriška profesija. Tada pasirinkau kitą ne visai moterišką profesiją – žurnalistiką ir režisūrą.

Dirbote radijo žurnaliste.

Dirbau žinių redaktore. Rinkdavau informaciją apie Peterburgą – pokalbiai su politikais, deputatais, valdininkais.

Tada ir nusprendėte pabėgti?

Taip. Visada mėgau kiną. Nuo vaikystės, nors niekad nesvajojau tapti režisiere. Tai atrodė nepasiekiama. Nepamenu, kaip nusprendžiau stoti į Aukštuosius režisūros kursus. Buvau prisižiūrėjusi daugybę filmų ir kažkuriuo metu sugalvojau ką nors padaryti pati.

Jums patarė pabandyti sesuo?

Taip, ji sakė, jei tai tavo – viskas pavyks. Tai buvo mokami kursai, reikėjo rasti pinigų. Tėvų buvo gėda prašyti. Olia sakė: „Nesijaudink, jei tai tavo kelias, – viskas įvyks savaime.“ Taip ir įvyko. Dėstytojai buvo puikūs meistrai – režisierius Piotras Todorovskis ir scenaristė Natalija Riazanceva.

Yra toks Sofios Coppolos filmas „Pasiklydę vertime“ („Lost in Translation“). Ar Jums neatrodo, kad „Plius vienas“ yra jo priešingybė? Vietoje „Lost“ („praradę“) yra „Found“ („atradę“)?

Man labai patinka šis filmas. Moku jį beveik atmintinai, pakadriui. Tačiau tai kitokios atmosferos, miesto ir dviejų žmonių, atsidūrusių svetimoje aplinkoje, istorija. Žaviuosi juo be galo. Tai labai švelnus ir tikras filmas. O maniškis – visai kitoks. Mūsų lyg ir kita istorija. Nors jie tikrai atranda kažką padedami vertimo. „Found in Translation“ – turbūt taip...

Filme yra jaudinanti scena, kai herojus priekaištauja Mašai, kad ji neverčia intonacijos. Juk svarbu ne tik ką, bet ir kaip darai. Ar jūs, Oksana, kada nors ėjote va bank, kaip Maša? Turiu omenyje tą sceną, kai herojė pameluoja Tomui apie jam paskirtą pasimatymą.

Taip, tiesą sakant, buvo ir man taip nutikę. Išsprūsta kažkokia frazė, ir tik po to supranti, ką iš tikrųjų pasakei. Įdomiausia, kad žmogui tikrai sunku susivokti, paaiškėja, kad savęs visiškai nepažįsti, kad gali pasielgti ir vienaip, ir kitaip. Tai būna netikėta. Nusprendžiau tai padovanoti savo herojei. Ji pameluoja, ir jai pačiai tai netikėta. Svarbu, jog ji tai labai stipriai išgyvena. Ji – stiprus žmogus, nors išorė – pilkos pelytės. Aktorė Madlen Džabrailova mane puikiai suprato. Beje, britų aktorius visai kitoks. Jettro Skinneris visai nepanašus į Tomą. Jis vaidina Shakespeare’o niekdarius, britai taip suvokia jo tipažą, bet Jettro puikiai pavyko lyrinio herojaus vaidmuo. Matyt, todėl jis ir buvo apdovanotas šiųmetinio „Kinotavr“ prizu.

Klausimas, vertas filmo žanro: ar Tomas sugrįš?

Man tai nėra svarbiausia. Jei atvirai, man svarbiausia tai, kas atsitiko Mašai. Žmogus išmoko matyti pasaulį aplink save, taigi net jei Tomas negrįš, kitoje gatvėje ji sutiks naują žmogų, kuris taps jos gyvenimo dalimi. Nes nuo šiol Mašos žvilgsnis nukreiptas į pasaulį, o ne į savo vidų.

Ar kalbėjotės su vertėjais, klausinėjote apie jų darbo specifiką?

Scenarijaus bendraautorė Nana dirbo redaktore žurnale „Inostrannaja literatura“, lankėmės pas žymius vertėjus. Beje, tai labai keista profesija. Vertėjas nėra vertinamas kaip autorius, bet siekdamas adekvačiai atkurti tikrą literatūrą jis turi būti labai talentingas. Tai – tikras elitas. Ši tema nėra labai kinematografiška, bet juk iš to bendradarbiavimo nepaprastai daug sužinome – tiek apie vertėjus, tiek apie lėlininkus.

Kalbėjosi Irena Alperytė

 

Skaitytojų vertinimai


15245. juozapas :-) 2008-10-19 20:01
Aciu uz nuostabiai apibudinta filma.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 82 iš 82 
7:11:03 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba