SEPTYNIOS MENO DIENOS

2006-05-19 nr. 709

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Nežmogiška, pernelyg žmogiška
4

Muzika 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Ar reikia vaikams meno?
5
• Eugenija Žakienė
Beveik operos festivalis
• Rūta Šalnaitė
Jei jau mirti – tai su muzika!
• Nuo Berliozo iki flamenko
• "Muzikos barai" su rusų romansų CD
• "Liepaičių" choro festivalis3
• KONCERTAI

Dailė 
• Monika Krikštopaitytė
Dvigubas žaidimas
50
• Dalia Urbonaitė
Tarp meno ir mokslo
• Spaudos konferencijos manifestas7
• PARODOS

Literatūra 
• Vakarai

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
"Zeitgeist" – laiko dvasios korifėjus
1
• "Belaukiant Godo" grįžta
• Naujosios dramos akcijoje – lietuvių ir suomių teatro projektas
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Milda Laužikaitė
Tradicija – kalbėti apie sudėtingus reiškinius
• Linas Vildžiūnas
Kuklus buržuazijos žavesys
 Pakeliui į mįslę1
• Išsimiegosime kitąkart1
• Ispanų kino festivalio aidai "Skalvijoje"
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Dar viena blondinė18

Anonsai 
• Kultūros ministerija skelbia konkursą1

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Kinas

Pakeliui į mįslę

Kaip buvo kuriamas "Da Vinčio kodas"

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Da Vinčio kodas"

Šiąnakt Lietuvoje pradėtas rodyti Rono Howardo filmas "Da Vinčio kodas" ("The Da Vinci Code", JAV, 2006), kuris trečiadienį atidarė 59-ąjį Kanų kino festivalį. Trumpai pristatome filmo sukūrimo istoriją.

Įspūdinga Dano Browno romano sėkmė dar tik buvo pradėjusi įgyti pagreitį ir bombarduoti masinio skaitytojo sąmonę iki tol negirdėtomis teorijomis, kai "Sony" prezidentas Howardas Stringeris paskatino prodiuserį Johną Calley imtis šio kūrinio. Calley prisipažįsta buvęs pritrenktas knygos teiginio jėgos: "Tai nuostabi lektūra ir kartu puikus trileris".

Maždaug tuo pačiu metu vienam iš firmos "Imagine Entertainment" prezidentų Brianui Grazeriui ir jo nuolatiniam bendradarbiui režisieriui Ronui Howardui taip pat kilo noras ekranizuoti bestselerį. Tačiau netrukus jis sužinojo, kad teises kurti filmą įsigijo Calley, todėl būtent jį ir supažindino su savo ekranizacijos vizija. Ji buvo tokia jaudinanti, kad netrukus nuspręsta bendradarbiauti.

Be abejo, vienas didžiausių šios idėjos privalumų buvo pats Ronas Howardas, kuris yra sukūręs ne vieną pavykusį veiksmo filmą ir trilerį. Howardas iškart pastebėjo, kad Browno pasakojama istorija turi daug jėgos, ypatingą stilių ir visus elementus, būtinus išlaikyti žiūrovo dėmesį nuo pirmos iki paskutinės scenos: "Tai tikrai padori kino pramogos porcija". Seniai norėjęs bendradarbiauti su garsiu režisieriumi, Calley neslėpė savo pasitenkinimo: "Visada žavėjausi Ronu ir jo kūryba. Jis nepaprastai patrauklus režisierius, o jo kino projektai visada siekia didžiausios naudos ir filmui, ir žiūrovams".

Howardas buvo dirbęs kartu su scenaristu Akiva Goldsmanu kurdamas filmus "Nuostabus protas" ir "Pakilęs iš pelenų" ir žinojo, kad jam galima patikėti paversti Browno knygą scenarijumi. Howardas pripažįsta, kad tai nebuvo lengva: "Per laiką nuo pasirodymo iki sumanymo ekranizuoti romanas sugebėjo tapti absoliučiu bestseleriu, todėl ir su šiuo projektu susiję lūkesčiai buvo milžiniški. Su Akiva ilgai kalbėjome ne tik apie galutinę scenarijaus formą, bet ir apie knygą bei jos keliamus klausimus. Ryždamiesi visa tai įgyvendinti ekrane, patys sau turėjome atsakyti į daugybę klausimų, kuriuos, matyt, užduodavo sau ir skaitytojai. Anksčiau nebuvau susidūręs su tokio formato filmu, kuris ne tik paliečia jausmus, išlaiko įtampą ir suteikia geros pramogos dozę, bet ir verčia susimąstyti apie istoriją, skatina diskutuoti."

Goldsmanas prisipažįsta, kad iš pradžių truputį išsigando galimybės paversti scenarijumi vieną garsiausių ir kartu kontroversiškiausių mūsų laikų romanų. Dano Browno knygą perskaitė milijonai žmonių visame pasaulyje, ji tapo savotišku leidybos fenomenu, ir kiekvienas skaitytojas, be abejo, savaip įsivaizduoja joje aprašytus įvykius. Goldsmanas sako: "Knyga man padarė didžiulį įspūdį. Prisipažinsiu, kad iš pradžių nelabai žinojau, nuo ko pradėti, juk romane pasakojama sudėtinga istorija, kurioje gausu netikėtų ir pritrenkiančių veiksmo posūkių. Tik susitikimas su Ronu ir jo išraiškinga būsimo filmo vizija paskatino mane apibrėžti galutinę scenarijaus formą."

Aktorius Tomas Hanksas, kuris suvaidino amerikiečių mokslininką Robertą Lengdoną, taip pat prisipažįsta iš pradžių turėjęs daug dvejonių, susijusių su tokio populiaraus romano ekranizacija: "Nelengva patenkinti kiekvieną skaitytoją, įgyvendinti jo lūkesčius ir įsivaizdavimus, susijusius su knygos ekranizacija. Juk "Da Vinčio kodas" – puiki lektūra, bet jo ekraninės versijos sukūrimas – beveik monumentalus uždavinys. Žaviuosi tuo, kaip meistriškai Akiva moka kurti filmo naraciją."

Rašydami scenarijų, jo autoriai ne vieną kartą kalbėjosi su knygos autoriumi. Howardas prisimena: "Danas padėjo mums kiekviename projekto įgyvendinimo etape. Jis buvo neįtikėtinai kantrus ir supratingas. Jis suprato, kad ekranizacija – tai ne pažodinis knygos perkėlimas į kino kalbą. Danas taip pat buvo ir vertingas kai kurių scenarijaus elementų interpretacijos šaltinis."

Vaizdinė "Da Vinčio kodo" pusė

"Da Vinčio kodas" buvo filmuojamas įvairiose Europos vietovėse, taip pat ir "Pinewood" bei "Shepperton" paviljonuose netoli Londono. Be abejo, filmo veiksmui svarbiausia vieta yra Luvro muziejus Paryžiuje. Ten gimė ir dalis filmo. Tačiau turint omenyje muziejaus patalpose eksponuojamų tapybos šedevrų saugumą, Didžioji galerija buvo atkurta kino paviljone. Taip kinematografininkai galėjo laisviau dirbti. Filmo scenografas Allanas Cameronas pastatė dalį Luvro "Pinewood" paviljonuose. Jis sako: "Iš pat pradžių supratau, kad "garsinėse" scenose turės atsirasti "mažasis Luvras". Vengdami pažeisti vertingus kūrinius, statinius ir augalus, nusprendėme perkelti į paviljoną didesnę dalį filmavimo natūroje, nei buvome suplanavę. Taip tapo laisvesni ir filmo aktoriai, ir kūrėjai. Mano bendradarbis Jamesas Gemmillas turėjo sukurti maždaug 150 paveikslų, kurių išmatavimai ir kitos detalės turėjo atitikti Luvre saugomus originalus. Panašiai tiksliai buvo atkuriami ir Didžiosios galerijos augalai, tinkas, kitos patalpų detalės." Iš pradžių paveikslai ir atskiri objektai fotografuoti skaitmeniniu fotoaparatu, vėliau padidinti ir užtapyti. Cameronas atkreipia dėmesį, kad jo bendradarbis kūrė savo "kūrinius" sekdamas tikraisiais jų autoriais, nes išmano įvairias tapybos technikas ir sugeba "susendinti" paveikslus, todėl jo darbai atrodo itin realistiški.

"Sheperton Studios" buvo atkurti Saint – Sulpice bažnyčios interjerai bei serui Li Tibingui priklausančios rezidencijos kambariai. Cameronas teigia, kad jiems buvo labai svarbu kelis epizodus nufilmuoti tikruose rūmuose ir tam buvo gautas specialus leidimas. Tačiau Tibingo virtuvė, biblioteka ir darbo kambarys buvo atkurti netoli Londono: "Tai buvo labai įdomus ir daug tikslumo reikalaujantis darbas, nes netoli Paryžiaus stovinčiuose namuose sulaupta galybė įvairiausių daiktų".

Filmo personažai ir aktoriai

Kai scenarijus jau buvo baigtas, kūrėjai atsidūrė prieš naują iššūkį – suburti tokį aktorių ansamblį, kuris įtikinamai perteiks romano personažus, bet kartu ir sukurs naują, jau kinematografinę, kokybę. Todėl šis filmas ypatingas ir tuo, kokius aktorius pavyko pakviesti dalyvauti šiame tarptautiniame projekte.

Tomas Hanksas – Robertas Lengdonas. Pasak Akivos Goldsmano, "Robertas Lengdonas – mąstantis žmogus, kuris nesiliauja ieškoti tiesos ir sugeba pasišvęsti tam, kad išaiškėtų sena paslaptis. Per visą žmonijos istoriją didžiausią susižavėjimą visada kėlė tiesos ieškantys asmenys. Jie mums asocijuojasi su garbe, tyra širdimi, tvirta valia ir atkaklumu. Toks filme yra ir Robertas Lengdonas."

Hanksas susidomėjo projektu beveik nuo pat jo pradžios. Nors jis senokai nedirba su Howardu, jie palaikė ryšius. Tačiau ne tik draugystė lėmė, kad Lengdono vaidmeniui buvo pakviestas Hanksas. Howardas prisimena: "Kai iš pat pradžių svarsčiau apie galimybę pakviesti Tomą, kilo toks pat pozityvus jausmas, kuris lydėjo mūsų pirmuosius pokalbius filmuojant "Apollo 13", vykusius daugiau nei prieš dešimt metų. Matyt, ir dabar tarp Tomo ir jo vaidinamo personažo buvo natūralus ryšys. Savaip Tomas labai panašus į Lengdoną. Jis vadovaujasi natūraliu smalsumu ir panašiai kaip Lengdonas turi puikų humoro jausmą. Lengdonas žavisi paslėptomis prasmėmis, simboliais, jį domina detalės – taip jis gali pasiekti tiesą. Kaip ir jo vaidinamas personažas, Tomas taip pat yra labai įžvalgus ir domisi jį supančiu pasauliu. Pakviesdamas jį filmuotis, buvau įsitikinęs, kad jis bus man parama ir visada draugiškai išties ranką."

Hanksas neslėpė, kad galimybė dirbti su Howardu prie tokio įdomaus kino projekto jam buvo nemenkas iššūkis. Juolab kad ir Lengdonas skyrėsi nuo visų anksčiau vaidintų personažų: "Lengdonas turi daug žinių – labai gilių ir savo pobūdžiu renesansiškų. Jis – daugelio sričių specialistas, ir tai lemia jo profesinę sėkmę. Būdamas pasaulinio lygio istorikas ir simbolių tyrinėtojas, jis sugeba iš trijų nupieštų ženklų perskaityti jų paslėptą prasmę, istorines sąsajas ir pateikti šiuolaikinę interpretaciją. Tas tipas nuolat stebi viską, ką aprėpia jo žvilgsnis. Jis taip pat nuolat atranda naujas interpretacijas, sąsajas ir ryšius. Tai iš tikrųjų įspūdinga."

Audrey Tautou vaidina Sofi Nevė. Herojės vardas Sofi siejasi su graikišku žodžiu "Sofija", reiškiančiu išmintį, o prancūziška pavardė "Neveu" reiškia "kilęs iš", gal kilusi iš Marijos Magdalietės?

Howardui Sofi vaidmuo buvo esminė pasakojamos istorijos dalis: "Vienas knygos siužetų, kuris man padarė ypač didelį įspūdį ir, mano galva, turėjo būti ekranizacijos centru, buvo moters sakralumo klausimas. Pats turiu tris dukteris ir jau trisdešimt metų esu vedęs nuostabią stiprią moterį, todėl ši tema man atrodė ypač svarbi. Emocinė kelionė, tenkanti Sofi "Da Vinčio kode", yra nepaprastai jaudinanti. Kai tokia stipri moteris atsiduria filmo įvykių centre, savotiško jos brendimo ir savosios tapatybės atradimo stebėjimas puikiai pritampa prie įtampą visą filmą išsaugančio trilerio siužeto."

Rasti Sofi vaidmens atlikėją prireikė nemažai laiko. Į bandymus buvo pakviesta daug garsių prancūzų aktorių, sklido gandai, kad Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas primygtinai siūlė Howardui savo dukters draugę Sophie Marceau. Tačiau po galutiniame pasirengimo etape Los Andžele vykusių bandymų, kuriuose dalyvavo Tomas Hanksas, buvo pasirinkta Audrey Tautou. Ji negalėjo pasigirti angliškai suvaidintų vaidmenų gausa, tačiau tai, kaip tiksliai ji jautė savo herojės elgesio niuansus, įtikino prodiuserius, kad vaidmuo skirtas jai. Howardas atkreipė dėmesį, kad "Audrey turi ypatingą bruožą, kuris gerai pritampa prie mistiškos "Da Vinčio kodo" atmosferos: "Ji yra paslaptinga, bet kartu artima eiliniam žmogui. Ji šiek tiek mįslinga ir trapi, bet kai užduoda klausimą, daro tvirtai žeme žengiančio žmogaus įspūdį."

Ianas McKellenas – seras Li Tibingas. Goldsmanas tvirtina: "Tibingas yra visos mūsų istorijos sfinksas. Tai labai mįslingas personažas, bet kartu jis yra ir knygos, ir filmo variklis. Daugumą filmo įvykių valdo būtent šis žmogus." Howardas prisipažįsta, kad galvojo ne apie vieną britų aktorių, tačiau susitikęs su McKellenu iškart suprato, kad šis filmui bus labai vertingas: "Filmavimo aikštelėje įsitikinau, kad buvau visiškai teisus – Iano McKelleno vaidmuo suteikė filmui papildomos gilumos".

Paulas Bettany – Silas. Imdamasis keisčiausio Browno romano personažo vaidmens, aktorius Paulas Bettany sako "norėjęs suteikti žmogiškesnį veidą" niūriausiam knygos veikėjui. Aktorius sako: "Silas desperatiškai stengiasi surasti dvasinį vadovą, kuris tam tikra prasme jam atstotų tėvą. Pirmas ir beveik vienintelis žmogus, kuris jį supranta, yra vyskupas Aringaroza. Deja, pastarasis pasinaudoja sutrikusia Silo psichika kaip savo ginklu. Šio vienuolio istorija labai sudėtinga. Jis nužudė tėvą ir yra sėdėjęs kalėjime. Aringaroza jam parodo naują gyvenimo kelią ir suteikia jo egzistencijai aukštesnės prasmės pojūtį."

Jeanas Reno – Bezu Fašas. Prancūzų policijos kapitono vardas sutampa su vietove Pietų Prancūzijoje, kur yra tamplierių ordino tvirtovė. Jeanas Reno neslepia, kad buvo itin suinteresuotas suvaidinti Bezu: "Kapitonas Fašas visiškai angažuojasi į Luvro muziejaus kuratoriaus nužudymą, nes aklai tiki vyskupu. Tačiau nepamirškime, kad jis yra tikras policininkas, todėl stengiasi kuo geriau atlikti savo užduotį. Būtent tai mane domino labiausiai: kaip Fašas reaguos į Aringarozos išdavystę. Man buvo didelė garbė, kai sužinojau, kad Danas Brownas sukūrė šį personažą turėdamas omenyje mane. Tai suteikė mano herojui papildomos reikšmės."

Alfredas Molina – vyskupas Aringaroza. Šis personažas – viena didžiausių romano mįslių. Žodis aringa reiškia "silkę", rosa – raudoną spalvą. Alfredas Molina gavo pasiūlymą dalyvauti filme, dar nebaigęs filmuotis "Kaip jums tai patinka", kuriame vaidino Howardo dukra Bryce Dallas Howard. Sužinojęs apie galimybę filmuotis "Da Vinčio kode", jis iškart iš tolimo Anglijos pakraščio susirengė į Londoną. Howardas pabrėžia, kad jam aktorius kartais atrodė autentiškesnis už knygos personažą.

Pagal reklaminę filmo medžiagą parengė Kora Ročkienė

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 80 iš 80 
7:07:47 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba