SEPTYNIOS MENO DIENOS

2008-02-29 nr. 791

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Miglė Andrulionytė
Ką veiksit kitais metais?
43

Muzika 
• Živilė Ramoškaitė
Kultūringos Lietuvos įvaizdis
2
• Edmundas Gedgaudas
Praeitis ir šiandiena
6
• Rasa Vilimaitė
Paskui garsus, paskui kalbas
2
• Maestro pamoka arba gyvasis kultūros metraštis1
• Įteiktos premijos už muzikologų darbus4
• KONCERTAI

Dailė 
• Aistė Paulina Virbickaitė
Jų grafika
• Vidas Poškus
Bjaurastis ir drąsa
24
• Et, Raimi, Raimi...10
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Tekstai 
• Silvija Lomsargytė
Kaziuko mugė. Ožys

Teatras 
• Fasbinderiška laisvės kaina
 Vaidybos studentai debiutuos „Lėlėje“
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Mirtis Berlyne
• Filmai apie moteris – filmai visiems
• Kaip geras vynas
• Angelas naikintojas iš Teksaso
• Dviejų filmų premjeros
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pastebėjimai 
• Paulina Pukytė
Įvaizdis: mergina, bijanti likti senmerge
20

Anonsai 
• „Kultūrų dialogo slinktys Lietuvoje ir Europoje: patirtys, praktikos, perspektyvos“
• Meniškos sielos traukia Šiaurės link

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Teatras

Vaidybos studentai debiutuos „Lėlėje“

anonsai

[skaityti komentarus]

Kovo 5 d. 12 val. Vilniaus teatre „Lėlė“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II k. vaidybos studentai, vadovaujami Algirdo Latėno, parodys vaidinimo „Vaidiname Shakespeare’ą“ eskizą (scenarijaus autorė ir režisierė – Joana Čižauskaitė; dainų melodijų autoriai – Gediminas Storpirštis, Jonė Dambrauskaitė, Giedrė Giedraitytė). Scenoje žais studentai: Simonas Storpirštis, Asta Stankūnaitė, Giedrė Giedraitytė, Edita Zėčiūtė, Karolina Žernytė, Imantas Precas, Jūratė Trimakaitė, Mindaugas Černiauskas, Jonė Dambrauskaitė, Indrė Taločkaitė, Indrė Liutkevičiūtė, Karolis Algimantas Butvidas, Dainius Zeinalovas, Šarūnas Datenis, Jonas Čepulis.

Tai bus pirmas A. Latėno studentų viešas pasirodymas publikai. Kurso vadovas sako: „Šio kurso specializacija – lėlių teatras. Norisi, kad studentai pamatytų teatro „Lėlė“ užkulisius, kaip gaminamos, saugojamos lėlės, kad per darbą susipažintų su teatru. Dėstytoja (ir Keistuolių teatro aktorė) Joana Čižauskaitė studentų scenos kalbos egzaminą pateikė išradingai. Kilo mintis, kad galima būtų egzamino medžiagos pagrindu sukurti spektaklį. „II kurso studentų pirmo pusmečio scenos kalbos „medžiaga“ buvo Shakespeare’o „Sonetai“. Mane sudomino nebanalus studentų požiūris į Shakespeare’ą. Per „Sonetus“ jie susipažino su Shakespeare’o epocha, kultūra, pasauliu. Spektaklyje vyraus jaunatviška žaismė, gyvas ginčas dėl Shakespeare’o asmenybės.“

Su šiuo kursu kaip teatro pedagogė – scenos kalbos dėstytoja – debiutavo aktorė J. Čižauskaitė: „Scenos kalba neturėtų būti atskirta nuo specialybės. Man rūpėjo, kad studentai jungtų žodį, mintį, judesį. Nemanau, kad akademijoje studentai labai mėgsta scenos kalbą – gal nelabai suvokia jos paskirtį. Pati būdama studentė, scenos kalbą taip pat nelabai vertinau. Kiekvienas dėstytojas stengiasi scenos kalbą pateikti išradingai, sudominti studentus. Jaunimo buitinė kalba dabar kokia? „Nu, davai…“ Taigi – tolima nuo Shakespeare’o „Sonetų“. Mes tik susipažinome su Shakespeare’u. Vieną akimirką buvau išsigandusi, kad nepavyks sudominti juo studentų. Paprašiau, kad jaunieji parašytų referatus apie Shakespeare’o gyvenimą ir kūrybą. Juos pritaikėme šiam darbui. Sausą mokslinę medžiagą pavertėme teatro veiksmu. Sonetams kūrėme „biografijas“, kad paskatintume studentų norą kalbėti, fantazuoti, kad vieni kitiems pažadintume vaizdinius „čia ir dabar“. Kūrėme situacijas, kuriose galėtų suskambėti sonetai. Darbas paspartėjo, kai paprašiau sukurti muziką dainoms (pagal „Sonetus“). Žodžiu, žaidėme. Dabar į spektaklio kūrimą įsitraukė ir studentai iš Suomijos Paula ir Niko, atvykę pagal tarptautinę studijų mainų programą. Čia pirmas būsimo spektaklio etapas, atspindintis darbą tik su šiais studentais ir tik tokiu būdu improvizuojant. Su kitu kursu būtų kitoks darbas, kitas rezultatas. Aš siekiau, kad jie pajustų džiaugsmą – kalbėti, judėti, vaidinti... Spektaklis jiems – stipri motyvacija studijuoti toliau.“

Vilniaus teatro „Lėlė“ vadovas Juozas Marcinkevičius teigia, kad apie komercinę spektaklio sėkmę negalvoja: „Mums rūpi prisijaukinti būsimus aktorius. Jie žiūri teatro „Lėlė“ spektaklius, lanko čia vaidinamus užsienio teatrų spektaklius. Dabar jie žengs pirmą žingsnį į mūsų teatro sceną. Studentų pažiūrėti ateis jų draugai, bendraamžiai, moksleiviai. Tai sustiprins studentų norą siekti scenos. Beveik dvejus metus jie aiškinosi, kokia yra dramos teatro aktoriaus duona. Artėja laikas suvokti, kad ir lėlių teatro aktoriaus darbas ne mažiau sudėtingas, sunkus ir įdomus. Ir sceninį žaidimą „Vaidiname Shakespeare’ą“ vertinčiau labiau kaip studentų savotišką egzaminą, kurio komisija – jaunieji žiūrovai.“

Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 88 iš 88 
7:07:23 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba