SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-12-14 nr. 781

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Skaidra Trilupaitytė
Ar Fluxus Vilniuje?..
75

Savaitė 
• Jankos Kupalos teatras Vilniuje
• Nauji Batuoto Katino nuotykiai1

Muzika 
• Violeta Tumasonienė
Kaskart vis nauja paslaptis
10
 Jūratė Katinaitė
Parduotoji fleita
26
• Goda Rupeikaitė
Dovana nesibaigiančiai vaikystei
• Nauji čiurlionistikos leidiniai1
• KONCERTAI

Dailė 
• Kristina Pipiraitė
Aguonų pienas: fazės
2
• Aistė Paulina Virbickaitė
Jauni ir neįsiutę
5
• Monika Krikštopaitytė
Ne apie viską pagalvota
19
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• è
Banalu nemylėti
• Filmas apie stiprybę
• Niujorko kritikai renkasi brolius Coenus
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pastebėjimai 
• Paulina Pukytė
Fluksus gyvas!
13

Pasaulyje 
• Kitos pasaulio pabaigos nebus19

Anonsai 
• Paskelbti 2007-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Parduotoji fleita

„Užburtoji fleita“ Kongresų rūmų scenoje

Jūratė Katinaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Edgaras Montvidas (princas Taminas)
D. Matvejevo nuotr.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pakvietė į dar vieną operos inscenizaciją Vilniaus kongresų rūmuose – Wolfgango Amadėjaus Mozarto paskutiniąją operą „Užburtoji fleita“. Statytojų komanda ir rinkodaros scenarijus toks pat, kaip ir pernykštės „Bohemos“: žiniasklaidos praminta „garsioji menininkų trijulė“ (dirigentas Gintaras Rinkevičius, prodiuserė ir režisierė Dalia Ibelhauptaitė, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius) jau virto kvartetu, nes be ypatingą konstruktoriaus talentą turinčio britų scenografo Dicko Birdo šie pastatymai ankštoje Kongresų rūmų scenoje sunkiai būtų įsivaizduojami.

Taigi viskas lyg ir taip pat: daug skambios reklamos, daug rėmėjų, pinigų, pažadų apie nepaprastus reginius, daug kostiumų, milžiniškas kiekis sagų (apie jų skaičių informuojama net spaudos pranešimuose), visko labai daug.

Pernai išvydome akinamai žavų Paryžių, šįmet prieš žiūrovus išdygo „tikrut tikrutėlės“ Gizos piramidės ir Izidės šventykla, mat režisierė apsisprendė atkurti autentišką Mozarto ir jo libretininko Emanuelio Schikanederio sumanymą – „Užburtosios fleitos“ veiksmą nukelti į senovės Egiptą. Tad kiek čia to brangintino autentiškumo?

Mozartas – tikras Šviečiamojo amžiaus vaikas, o jo „Užburtoji fleita“, sukurta besibaigiant XVIII amžiui, tapo tarytum švietėjiškos epochos testamentu, perteiktu užšifruotais masoniškaisiais simboliais ir ritualais. Masonas buvo ir E. Schikanederis – teatro trupės savininkas, produktyvus libretistas, aktorius komikas, kaip liudija šaltiniai, pasižymėjęs polinkiu į skandalus ir avantiūras. Kitaip tariant, tipiška epochos, pagimdžiusios Voltaire’ą ir Casanovą, asmenybė. Tai jis parašė „Užburtosios fleitos“ libretą, pastatė ją su savo trupe ir dargi atliko Papageno vaidmenį. E. Schikanederis rėmėsi ir keliais egiptologiniais šaltiniais, tarp jų – Jeano Terrassono romanu „Sethos“ (1731). Šaltinių čia gerokai daugiau: fabula paimta iš Augusto Jacobo Liebeskindo pasakos „Lulu, arba Užburtoji fleita“, stebuklai – iš Philippo Hafnerio pjesės „Megera“. Ir tai anaiptol nėra visas sąrašas.

Tad kaip su tuo autentiškumu? Spektaklio programėlėje kaip „koncepcijos“ pagrindimas paslaugiai aprašyta 1798 metų Napoleono ekspedicija į Egiptą. Tačiau ką bendra ji turi su Mozartu, Schikanederiu ir „Užburtąja fleita“? Ši ekspedicija įvyko XIX šimtmečio išvakarėse, kuris, kaip žinia, anapus amžių vartų paliko švietėjišką estetiką su visomis Diderot enciklopedijomis ir padovanojo pasauliui romantizmą su aistra praeičiai. Štai tuomet ir kilo Europoje didžiulis susidomėjimas Egipto istorija ir dar labiau turtais, kurių efektingos kolekcijos atsidūrė Britų muziejuje, Luvre... Kaip didžiausias priekaištas Kairo citadelėje, prie Muhamedo Ali mečetės, kabo sugedęs bokšto laikrodis, kurį egiptiečiai gavo iš prancūzų mainais už įspūdingą obeliską iš Karnako šventyklos Luksore. Klasta išviliotas obeliskas puikuojasi Paryžiaus centre, Santarvės aikštėje, kur kadaise stovėjo giljotina... Tačiau Mozartas viso to nesužinojo. Jo kauleliai jau seniai ilsėjosi bevardžiame kape.

Kad ir kaip žiūrėtum, „Užburtoji fleita“ – alegorinė pasaka, vengianti konkretaus laiko ir vietos vaizdavimo. Egiptas, kaip veiksmo vieta, nurodytas veikiau siekiant suklaidinti masonus persekiojusios Marijos Terezos šalininkus. Regis, suklaidino ir D. Ibelhauptaitę, kuo rimčiausiai kibusią į realistinį piramidžių ir Izidės šventyklos atstatymą, tuo užtrenkiant publikai duris į švietėjišką XVIII a. patetiką ir masonų brolijos alegoriją apie „vidinės harmonijos ir apšvietos paieškas“.

Ką gi, galima ir taip. Juolab pačioje operos pradžioje režisierė pasiūlo žaidimo taisykles: Taminas pasirodo kolonisto uniforma su apsauginiu šalmu, besikabarojantis ant piramidės tarsi archeologas ar sargybinis. Tačiau jau kitoje scenoje suvis panyrame į priešistorinius laikus ir nebesugrįžtame. Tamino kolonisto linija nutrūko vos prasidėjusi. Gaila. Ši dviejų istorinių tarpsnių paralelė galbūt būtų „išvežusi“ režisierės Egipto atradimo idėją.

Kolonisto uniforma, pasirodo, tebuvo vienas iš daugelio Tamino kostiumų, kuriuos kaip visada dailiai pasiūdino J. Statkevičius. Ir šie kostiumai – labai gražūs, labai gausūs ir labai tikroviški – tapo pačiais tikriausiais spektaklio personažais. Koks Zarastras – a la Tutanchamonas! Prabanga pribloškianti Paminos kostiumų kolekcija: ir princesė, ir karalienė, ir faraonienė! Kostiumų daugiau nei arijų. Jau vien apavas ko vertas! Kiekvienas choristas individualizuotas: ne tik drabužio siluetas, bet ir šukuosena, makiažas, aksesuarai. Viskas žėri, blizga, skęsta aukse. Taip ir kužda pikta mintis, ar užsimota nurungti patį Franco Zeffirelli, pernai Milano „La Scala“ teatro sezono atidarymui pastačiusį „Aidą“, skendinčią Egipto aukse. Kodėl gi Kongresų rūmų neužpilti auksu?

Pirmąją premjerą stebėjau iš balkono viršutinių eilių, o šviesos taip plieskė į auksines karūnas ir galvos apdangalus, kad stipriai akino ir regėjosi kaip kokie Kremliaus bokštai. Per antrąją premjerą teko sėdėti gana arti scenos, tad atradau daug naujų grožybių. Regis, ir apšvietimas buvo pakoreguotas, tad pagyvino spalvas (šviesų dailininkas Peteris Mumfordas). Reikia pripažinti J. Statkevičių kaip istorinio kostiumo žinovą (gal specialistai ir užginčytų, nepretenduoju į šio žanro ekspertus), gebantį kūrybiškai improvizuoti. Tačiau reikėtų prisiminti, kad operoje už skambėjimą atsakingi dainininkai ir orkestras, o ne kostiumų palankų metaliniai apvadai, savo barškėjimu nustelbiantys poetišką Tamino fleitą ir žaismingus Papageno varpelius. Na, o apie Papageno ir Papagenos kostiumus geriau patylėsiu.

Taigi scenoje – efektingų kostiumų drama, nes charakterių kūrimo beveik nėra. Vienintelis Taminas – Edgaras Montvidas turi nuoseklią vaidmens liniją. Daugumos kitų personažų vaidyba paremta paprasčiausiu maivymusi arba perdėm teatrališka gestikuliacija.

Neapsieita ir be akibrokštų. Štai viena svarbiausių operos idėjinių scenų I veiksme, kai Taminas užgroja stebuklingąja fleita (skamba garsioji arija „Wies stark ist nicht dein Zauberton“), tuo patraukdamas žvėrių dėmesį, po to Papagenas skambina varpeliais, užburiančiais Monostatą ir visus kitus negeruosius. Ir ką gi, scenoje – vulgari erotika! Tuomet, kai išsakomas Mozarto patosas – meno jėga, palaikanti žmogų išbandymuose ir skausme, dovanojanti džiaugsmą šviesią valandą... Atrodo, grotesko šiame spektaklyje nesiekta, tačiau ši scena palieka būtent tokį įspūdį. Tiesiog režisierei patinka, kai veiksmas virte verda. Kaip liaudyje sakoma, iš didelio rašto kartais išeinama už krašto. O juk „Užburtoji fleita“ kaip reta kita opera yra atvira režisūrinėms fantazijoms, inspiracijoms, alegorijoms...

Kai kurie muzikologai vis piktina polinkiu į definicijas ir „etiketes“. Pažiūrėjusi jau penktą D. Ibelhauptaitės režisuotą operą Lietuvoje, neatsispirsiu pagundai ir aš. Realistinį režisierės stilių įvardyčiau kaip stebėtinai paviršutinišką, su polinkiu į pertekliaus estetiką.

Kažkur tarp piramidžių ir šventyklų klaidžioja išsigandęs Mozartas. Jis čia aiškiai pateko netyčia, pasiklydo. Turbūt tikėjosi taip gerai jaustis kaip tuomet, kai LVSO griežė koncertinį „Užburtosios fleitos“ atlikimą. Tačiau nereikia baimintis ir šį kartą – muzikinis operos išpildymas teikia ir malonių potyrių, dargi galima užsimerkti ir pailsinti akis nuo aukso ir prožektorių žibinimo. Laisve alsavo dirigento G. Rinkevičiaus mostai. Ši partitūra jam jau iki detalių ištyrinėta, ne kartą iki šiol diriguota. Maestro džiugino kruopščiai atkurta Mozarto retorika, štrichais, dinamika. Preciziškas darbas! Tą patį drąsiai galima pasakyti apie E. Montvido atliktą Tamino vaidmenį. Puikus mocartistas tiek vaidybos, tiek vokalo prasme. Dar pabrėžčiau ir dikciją, artikuliaciją. Tiesa, kartais užkliūna šiek tiek „užspaustas“ garsas viršūnėse. Tačiau vis tiek jis šiame spektaklyje – neabejotinas lyderis, ko nepasakysi apie Paminos vaidmens atlikėją Asmik Grigorian. Nuostabus balsas, puiki išvaizda – už tai reikėtų dėkoti Dievui. Tačiau vien Dievo malonės neužtenka – šiuolaikiniame operos teatre be stiliaus pojūčio ir ištobulintos vokalo kultūros toli nebenuvažiuosi. Reikia gerokai padirbėti, kad preciziškai artikuliuotoje Mozarto frazėje suvaldytum didžiulį balsą, kad viršūnės nepokšteltų kaip pakliuvo, kad legato neįgautų laiptų formos. Nenoriu užgauti jaunos solistės, tačiau Pamina neturėtų skambėti nei kaip Violeta, nei kaip Miuzetė. Dainininkės nepaprasto grožio balsu jau atsidžiaugėm, atėjo metas kokybei. Gaila, kad neteko išgirsti Joanos Gedmintaitės Paminos ir Kęstučio Alčiauskio Tamino. Ypač dėl pastarojo. J.S. Bacho „Pasijos pagal Joną“ pastatyme Vilniaus festivalyje jis taip maloniai nudžiugino, kad ir dabar tikėčiausi ko nors panašaus.

Geru žodžiu norėčiau paminėti Laimono Pautieniaus Papageną, ypač artistiškumo, skoningo komiškumo požiūriu. Vis dar manau, kad didžioji šio artisto sėkmės valanda – ateity. Jis vertas stiprių ir įdomių vaidmenų. Dainiaus Stumbro vokalas aiškiai dramatiškesnis. Dainininkas stengiasi siekti mocartiškesnio garso, „prilaikydamas“ balsą tiek jėgos, tiek obertonų požiūriu. Nakties karalienei – viešniai iš Vokietijos Heidi Wolf – antroji premjera praėjo kur kas sėkmingiau, o II veiksmo arija pavyko visai neblogai. Dainininkės balsas gana vienaplanis, net kur ji apeliuoja į Tamino sąžinę ir verčia mus patikėti, kad yra kenčianti motina, išlieka be jokių emocinių priedėlių. Zarastrui – Egidijui Dauskurdžiui šįkart galėtum prikišti nebent tik tai, kad solistas dar labai jaunas ir ta jaunystė aidėte aidi, o ši partija labiau įtikina, kai bosas turi daugiau profondo sodrumo. Gražiai dainavo trys berniukai diskantai (lankstinuke išvardyti ir dainavusieji, ir vaidinusieji, nežinau, kurie taip puikiai pasirodė, tad teatleidžia, kad neminiu jų vardų). Na, ir seksualiosios trys damos (Lauryna Bendžiūnaitė, Sandra Janušaitė ir Ieva Prudnikovaitė) – darnus ansamblis. Puikus LNOBT choro, vadovaujamo Česlovo Radžiūno, dainavimas jau tapo įprastu dėmeniu.

Kas laukia šios „Užburtosios fleitos“? Be abejo, finansinė sėkmė. Bilietai į pavasarinius spektaklius jau dabar baigia ištirpti. Pasak režisierės, 25 „Bohemos“ spektakliai sėkmingai parduoti, neužstrigs ir „Fleitos“ pardavimas.

Matyt, po Kongresų rūmų skliautais išdygs ir teatras. Verslo elitas irgi, tikėkimės, liks ištikimas būsimojo teatro rėmėjas. Puiku! Svarbiausia, kad jaunieji lietuvių dainininkai profesiškai Lietuvos scenose marinami pusbadžio dieta galės intensyviau darbuotis. Ir dar tikėkimės, kad tie, kurių manymu, uždarbio stokojantys artistai turėtų užsienyje pomidorus skinti, nepasiūlys D. Ibelhauptaitės metodo kaip panacėjos griūvantiems Lietuvos teatrams prasimanyti pinigų. Juk ne visi režisieriai turi prodiuserio talentą.

 

Skaitytojų vertinimai


11970. la major :-) 2007-12-17 03:18
Na ko gi visi taip linksniuoja pomidorus? :) Juk tai buvo pasakyta ne apie tuos, kurie groja gerai. Katinaitės recenzija patikima, kaip visada. Pavadinimas - įžulus, tačiau konceptualus iki galo. :) Taip taikliai ir nenumaldomai teisingai nurodyta šio reiškinio vieta muzikiniame pasaulyje, kad tiesiog gera darosi :) Bet - deja, deja, 7md puslapiuose recenzija - beveik bejėgė... Jeigu Cosmopolitan perspausdintų, būtų jėga! Beje, operos finansinė sėkmė nuo to šokteltų aukštyn: kas atsisakytų malonumo prisižiūrėti to aukso, o paskui piktintis "ak, koks kičas, koks kičas. Na, Statkevičius nepakartojamas, muzika nuostabi, bet tie Ibelhauptienės sprndimai..." Būtų kaifas pasiklausyti tokio čiauškėjimo :D

11996. :))))2007-12-17 11:38
Dar neskaiciau straipsnio, bet pavadinimas - super! :)))

12001. Ne prie muzikos2007-12-17 13:13
Tą Ibelhauptaitę visi "linksniuoja", sudirbinėja kaip režisierę...Galėtų ji būti agente, pvz. operos solistų agente: juos siūlytų, "parduotų", išsiderėtų liuksusinius honorarus, tą ji moka,a ne? Tik čia gal reikia dar apie pačią muziką išmanyti, nes ji tai nelabai nelabai prie muzikos...

12002. :))))2007-12-17 13:28
O man visai patiko Asmik Pamina. Ir drisciau su autore pasigincyti del legato "panasumo" i laiptu formas... Mano supratimu Pamina ir turi buti tokio stiprumo balsas. Tai stipri moteris, o ne kokia ten mergaiciuke-cerlinute.

12016. Super2007-12-17 19:43
Gerb. J. KATINAITĖ aukštumoj kaip visada. Štai ja visada galima pasitikėti, tikrai. Ir dėl A.Grigorian autorė VISIŠKAI teisi. Tiesiog vieną kartą juodu ant balto išspausdinta tai, ką daugelis jau seniai galvoja ir nedrįsta parašyti!!!

12021. Ziurove2007-12-17 21:39
Puiki recenzija, absoliuciai viskas ivertinta labai taikliai. Brava!

12024. Alma2007-12-17 22:59
Labai dziaugiuosi Jurates drasa ir tikslumu. Aiskiai ivardinta, kritiskai, profesionaliai. Galima gincytis, bet negalima negerbti tvirtos ir argumentuotos nuomones. Apskritai, komercijos ir pompos tuose operu pastatymuose Kongresu ruomuose yra apstu. Ir snobiskos publikos. Bet gerai, kad stato, visai sutinku su traipsnio pabaigos argumentais. Nusistovejusias trijules siulyciau ardyti ir ivairuoti. Pavadinimas - tiesiog i desimtuka. Sveikinu.

12025. Gintaras :-) 2007-12-17 23:12
"Realistinį režisierės stilių įvardyčiau kaip stebėtinai paviršutinišką, su polinkiu į pertekliaus estetiką."- taikliausiai pasakyta apie D.Ibelhauptaitės "režisūrą". Ir bravo J.Katinaitei! Pasirodo, kad Lietuvoje dar yra muzikos kritikų !

12029. Daiva :-) 2007-12-18 01:16
Dekoju gerb. J.Katinaitei uz aukstai profesionalu straipsni. Itikinamai ir argumentuotai parasyta. Aciu Jums ir sekmes.

12074. fleita2007-12-19 19:47
Recenzija - tiesiog klasė. Sakyčiau neatitinka laikmečio ir konjunktūros. Daugiau tokiu profių - drąsių ir tiesių.

12088. Giedrius :-) 2007-12-19 23:39
Super. Saunus ir taiklus straipsnis. Pagarba didziausia gerbiamai kritikei. O dabar tam (tai) kur Ne Prie Muzikos: Zinotumet, kokius honorarus rezisiere - prodiusere siule kai kuriems atlikejams - nerasytumet taip apie jos vadybinius sugebejimus :)

12101. andrius2007-12-20 16:51
Puiki recenzija. As nelabai supratau, kodel Rinkevicius pasirinko toki dideli orkestro sastata. As neabejoju dirigento kompetencija, man orkestro sodrumas labiau primine Mahleri. Kita vertus, nezinau kas buvo repetitorius, bet kai kuriu solistu `muzikines idejos` isiskyre bukumu. Trys damos - fejos - atrode kaip lietuviskos kekses - kvaila ir vulgaru. Galu gale dialogai - leti, niekur nevedantys. Bendras ispudis - labai liudnas: man opera pasibaige iskart po uvertiuros.

12102. JL32007-12-20 17:05
Vis delto profesionalioje recenzijoje neturetu buti tokiu "vertinimu" ar komentaru: "apie ... kostiumus geriau patylesiu". Ka tai reiskia? Tiesiog neprofesionalu.

12104. la major > JL3 :-) 2007-12-20 17:15
tokios frazės nieko nesako apie profesionalumą arba neprofesionalumą. Tokiomis priemonėmis išreiškiama ironija ir, galiausiai, recenzija įgija subjektyvumo, junti gyvą žmogų.

12106. JL32007-12-20 17:36
Jei as nemaciau sito pastaymo, tai ir nesuprantu, ka tokia ironija norima pasakyti - ar tie kostiumai netiko prie viso pastatymo, ar buvo vulgarus, ar neidomus, ar buvo per dideli, ar per mazi, ar suplyse, o gal ju visai nebuvo? KAS butent ten buvo su jais negerai? O gal tai nereiskia "negerai"?

12108. Giedriui2007-12-20 17:44
Gerbiamasis, apie tos poniutes D.I. "vadyba" rasau su ironija, nejutote? O labai idomu, kokius honorarus ji siulo, didelius ar mazus? Gal zinote???

12113. :)))2007-12-20 19:33
Jeigu tik jaučia, kad kažkam gali pasiūlyti mažiau, siūlo mažiau. Montvidui, pvz., nedrįsta mažai siūlyti... Gedmintaitei - drįsta...

12122. la major > JL32007-12-20 23:57
O ar būtent tie kostiumai kažką lemia? Aš taip pat nebuvau premjeroje, ir man lygiai tokia pati paslaptis... tik nematau tame jokios problemos: bendrą vaizdą paprasta suprati, ir kokie buvo tie kostiumai - perdėm komiški, ar pkrauti prabanga ir blizgesiu, kaip ir visa kita, nėra taip jau svarbu. tokios frazės tikrai nėra joks neprofesionalumo rodiklis. Išvengti aptarti vieną detalę galima kad ir etiniais sumetimais (na, gal neįmanoma buvo parašyti neįžeidžiai, tad pasiinkta neparašyti). Užuomina palikta- jūsų valioje domėtis, ieškoti nuotraukų, kitų straipsnių, kitų aprašymų, nueiti į operą, kad iššifruotumėe iki galo.

12125. Giedrius2007-12-21 08:12
:))) :Tam, kurs man: Sorry... iskart ironijos nepajutau :) Dabar isaiskejo. Na, sypseneles kaip ir atsake. Galima nebent pridurti, kad kartais tie pasiulymai netgi juokingi, ne tai kad zeidziantys atlikejo savigarba :)

12128. Cekava teta2007-12-21 14:59
Jei rež.D.I. siūlo mažus honorarus, tai gal kas paaiškintų, kodėl visa spauda mirga pasisakymais apie nuostabius santykius, tiesiog susibūrusią solistų "šeimą", nuotraukos visuose žurnaluose laimingų besišypsančių solistų ir t.t. be galo! Jei dirbčiau už mažus pinigus, tai tikrai sunku būtų "čyzą" rodyti ir režisierės prietelių vaidinti. Ar jau tokia bedarbystė?

12135. Cekavai tetai2007-12-21 16:13
O kaip Jums atrodo, geriau maži honorarai ar labai maži honorarai? Gerbiama Jūratė labai tiksliai įvardino solistų kasdienybę: "jaunieji lietuvių dainininkai profesiškai Lietuvos scenose marinami pusbadžio dieta". Kai gauni šiek tiek daugiau nei įprastai, galima ir pasišypsoti!

12138. Cekava teta2007-12-21 22:07
Labai labai liūdna.

12140. I. B. 2007-12-21 22:58
labai informatyvi ir idomi recenzija. aciu gerb. J. Katinaitei!

12141. saule2007-12-21 23:20
taip , operoje yra viskas svarbu, juk tai sintetinis menas ir kostiumai cia vaidina ne paskutini vaidmeni. Juo labiau , turint omeny, kad skamba V.A.Mozarto muzika - skaidri ir svari , kaip asara. Ir cia visu pajegumu tau i akis plieskia auksas ir dar velniai zino kas...Matyt, recenzijos autore neteko zado tai pamaciusi, todel nutilo. Kartais , matyt, verta patyleti, kad galutinai nepulti i nevilti...

13406. ne-muzike :-) 2008-03-31 14:21
pamačiau (kovo 28d.)tą "auksinį" pastatymą. Sėdėjom 5 eilėje, bilietus pirkome lapkričio mėnesį, laukėme to kaip ĮVYKIO, o išėjome nesupratę, ar čia mums išsilavinimo pritrūko, ar visgi, anot Sūrskio, tik ožiotažas sukeltas, o meno ieškoti kitur reikia. Tai gerai, kad šitą straipsnį radau, ačiū. Ir nepagarba atlikėjams- ne tokioj mažoj erdvėj tokį gigantišką sumanymą realizuoti... iš tų priekinių eilių be malonumo iš arti stebėjome, kaip miško žvėris ragais trenkiasi į sieną, bandydamas grįžti į užkulisius. Ir nepagarba žiūrovams: J.Katinaitė abu kartus turbūt sėdėjo (balkone ar priekinėse eilėse) viduryje. O iš prikinių eilių šonuose tai tik ir liko į artistų ragus ir šlepetes žiūrėti, nes veiksmo matėsi turbūt trečdalis. Kodėl, tas kolonas šone pastačius, nebuvo įvertinta, kad tik eilių viduryje sėdintys matys veiksmą (dabar internete nuotraukas pažiūrėjau, kad žinočiau, ko nematėme:)? Kodėl neįvertinta, kad teksto vertimas irgi nepasiekiamas priekinėse eilėse šonuose sėdintiems žiūrovams??... Lėkšta, netobula, tiesiog neįdomu, kaip kokiame blizgančia folija apvyniotame mokyklos kalėdiniame spektaklyje..

13849. ups2008-04-23 21:07
ar jums neatrodo kad kritika i renginius eina is karto blogai nusistaciusi.visi skirtingi.gyvenimas spalvotas.lietuva ne la skala.skaitykimes su realijomis.kodel reikialyginti su pasauliniu lygiu.visus.dziaukimes ka turim.siaip vakaruose lietuvius giria.gal cia padarom kazka panasaus.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 79 iš 79 
7:07:08 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba