SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-04-06 nr. 750

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Ona Mažeikienė
Meno kryžkelės
1
• Sveiki sulaukę šventų Velykų!1
• Gerbiami skaitytojai,

Muzika 
• Ciklą užbaigus
• Živilė Ramoškaitė
„Kaskados“ mini dešimtmetį
• Viskas prasidėjo nuo mažo žaislinio pianino12
• Nebegirdėsime Vytauto Strolios…
• Kamilė Rupeikaitė
„Ir vėl spektaklis, vėl premjera...“
2
• Rita Nomicaitė
Guvus koncertas
1
• Aušra Stasiūnaitė
Kūrybinį kelią prisimenant
1
• KONCERTAI

Dailė 
• Dovilė Tumpytė
Meno Maskva: pasivaikščiojimas
4
• Živilė Ambrasaitė
Menininko klajonės
• „Senamiesčio dominijos“ kiaušinis tapo margučiu
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Tekstai 
• Agnė Narušytė
Šokoladinės Velykos
18
• Liudvikas Jakimavičius
Didžiosios savaitės mitologemos

Teatras 
 Teatro riteris1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pramogų metas1
• Kaip sėkmingai susigadinti gyvenimą1
• Išdalyti „Kino pavasario“ apdovanojimai
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Laima Kreivytė
Pavasaris Londone
24

Anonsai 
• Šv. Velykų koncertas „Jono Pauliaus viltis“

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Teatras

Teatro riteris

Aktorių Vytautą Grigolį prisimenant

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytautas Grigolis
D. Matvejevo nuotr.

Šiandien 18 val. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – vakaras, skirtas aktoriaus Vytauto Grigolio mirties metinėms. Skambės aktoriaus mėgti eilėraščiai bei dainos, jo paties kurtos eilės bei ansamblio „Šlipsas“ dainų popuri, bus rodomos filmuotų spektaklių ištraukos, kadrai iš asmeninio videoarchyvo.

Režisierius Jonas Jurašas: Vytautas – idealus aktorius režisieriui. Aš apie jį ir šiandien galvoju esamuoju laiku, negaliu net įsivaizduoti, kad reikia kalbėti būtuoju. Vytas – didelio intelektualinio potencialo aktorius, sugebėjęs derinti išskirtinę ir aštrią individualybę su režisieriaus koncepcija. Su juo būdavo labai malonu dirbti, nes jis mokėjo susižavėti idėja – arba autoriaus, arba režisieriaus, o dažniausiai – ir vieno, ir kito. Jis buvo patikimiausias žaidimo dalyvis kuriant spektaklio visumą. Man toks aktorius yra idealus...

Vytas turėjo savą originalų pasaulį, į kurį modeliuodamas sceninį veiksmą režisierius privalėjo įsiklausyti. Dirbant tai yra ideali proporcija. Turėjo labai gražų balsą – išskirtinį instrumentą, kurį labai mokėjo valdyti. Pats sugebėjo kurti ir rašyti. Ir buvo puikus improvizatorius. Prisimenu Kauno laikus, kai statydamas kabaretinio stiliaus spektaklius jis, rodos, iš nieko sukurdavo labai juokingus kūrinėlius – turėjo nepaprastą humoro jausmą, kas lietuvių aktoriams visai nebūdinga. Taigi – humoro jausmas, labai stiprus intelektualinis pamušalas, aktorinis paslankumas...

Kai pasirinkau jį Shakespeare’o „Ričardui III“, daug kas sakė, kad tai neįmanoma, esą jis – komedinis aktorius. O aš pradėjau dirbti tik su viena sąlyga, kad Grigolis persikels į Vilnių. Susėdę kalbėjomės visą vakarą, – dėl spektaklio jis sutiko pakeisti gyvenimą, kraustytis iš Kauno.

Pirmas mūsų susitikimas įvyko „Smėlio klavyruose“. Grigolis buvo ramstis, palaikęs tą aktorių grupę, kurių vaidmenys buvo mažiau išrašyti. Jis daug improvizavo, įnešė į spektaklį daug dalykų. Buvo nepaprastai lankstus. Vaidindamas kareivį, galėjo būti beveik nematomu „fonu“, ženklu, bet kartu tai buvo blykstelėjimas, akcentas. Grigolis galėjo būti ir spektaklio ašis, ir kurti daugybę kitokių vaidmenų. Kai svajojau kurti teatrą su nedidele trupe, mačiau toje trupėje ir jį, visapusišką daugiabriaunį aktorių. Mus siejo tikra kūrybiška draugystė. Vytu visada galėjai besąlygiškai pasikliauti.

Režisierė, pedagogė Algė Savickaitė: Žmogiška prasme Vytautas buvo didelė išimtis, jo mirtis mane labai palietė. Studijuodamas jis buvo kurso seniūnas, labai darbštus, kuklus, jausdavosi atsakingas už įvairius įvykius. Vaidindamas teatre neišpuiko, nekilo karjeros laiptais per kitų galvas. Jo moralinis imperatyvas buvo darbas, etiniai teatro pagrindai. Pirmiausia jis buvo atsidavęs menui, tik paskui – kolegoms. Eikvojo save maksimaliai. Ir teatre, ir savo suburtose „Šlipso“, „Briliantino“ komandose. Jam rūpėjo ne pripažinimas, o noras išsisakyti, padaryti kažką svarbesnio. Toli gražu ne visi teatro žmonės turi šią savybę. Narcisizmas Vytui buvo visiškai svetimas. Vaidmenis „lukštendavo“ atsargiai, pamažu, rimtai, ilgai rinkdavo jiems duomenis. Sunkus jų kūrimo kelias ypač gerai buvo matyti spektakliuose „Lozoriaus giedojimai“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Premjeriniuose spektakliuose galėjai jausti stiprią proto kontrolę, o vėliau, vaidmeniui sutvirtėjus, – absoliutų išlaisvėjimą. Vaidmenis jis kūrė nei lengvai, nei greitai, todėl sukurti jie ir neišgaruodavo. Aišku, buvo ir lengviau sukurtų vaidmenų, bet ir jie buvo kuriami, atliekami sąžiningai ir atsakingai. Sunkus kelias į vaidmenį taip pat liudija Vyto pareigingumą, sąžiningumą sau ir kolegoms. Jeigu jam kas nors nepasisekdavo, niekada nekaltindavo kitų. Profesinis Vyto padorumas buvo nepriekaištingas.

Svarbu pabrėžti šio aktoriaus amplitudę. Vytas galėjo vaidinti ir komiškus, ir giliai tragiškus vaidmenis. Manau, per mažai įvertintas jo sukurtas Ričardas III. Jį Grigolis vaidino ypač meistriškai. Tai buvo labai įdomi, savita traktuotė. Į kritikų akiratį jis nepateko turbūt todėl, kad buvo nekonjunktūrinis aktorius. Žmogus išėjo, o puikūs vaidmenys nepelnytai liko neatspindėti. Vytautas rašė puikius scenarijus, režisavo didelius spektaklius prie Kauno pilies. Labai įdomus „Giesmės apie Vorutos vilkolakį Mindaugą“ sumanymas, jauno, besiblaškančio kario likimą pakylėjęs į filosofinį lygmenį... Kad ir ką Vytautas būtų daręs, visada išliko intelektualas. Net kurdamas „Šlipsui“ jis suteikė populiariajai kultūrai kur kas aukštesnę prabą.

Niekada neužkraudavo kitiems savo problemų, viską nešiojosi savyje. Paskutinė Teatro dienos šventė, kurią Vytautas režisavo, buvo ypač subtiliai sumanyta, tai buvo graži literatūrinė stilizacija...

Vytautas Grigolis buvo tikras teatro riteris. O jo liga ir per ankstyvas išėjimas, manau, yra susiję su mūsų visuomenės nepagarba gabiems žmonėms, jų netausojimu, su besikeičiančiais teatro politikos vėjais.

Parengė Daiva Šabasevičienė

 

Skaitytojų vertinimai


9979. bumbeklis2007-04-09 13:45
"Žmogiška prasme"... - mielieji, redaguot reikia! ypač D.Š. parengtus tekstus!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 85 iš 85 
7:06:36 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba