SEPTYNIOS MENO DIENOS

2007-04-06 nr. 750

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Ona Mažeikienė
Meno kryžkelės
1
• Sveiki sulaukę šventų Velykų!1
• Gerbiami skaitytojai,

Muzika 
• Ciklą užbaigus
• Živilė Ramoškaitė
„Kaskados“ mini dešimtmetį
• Viskas prasidėjo nuo mažo žaislinio pianino12
• Nebegirdėsime Vytauto Strolios…
• Kamilė Rupeikaitė
„Ir vėl spektaklis, vėl premjera...“
2
• Rita Nomicaitė
Guvus koncertas
1
• Aušra Stasiūnaitė
Kūrybinį kelią prisimenant
1
• KONCERTAI

Dailė 
• Dovilė Tumpytė
Meno Maskva: pasivaikščiojimas
4
• Živilė Ambrasaitė
Menininko klajonės
• „Senamiesčio dominijos“ kiaušinis tapo margučiu
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Tekstai 
 Agnė Narušytė
Šokoladinės Velykos
18
• Liudvikas Jakimavičius
Didžiosios savaitės mitologemos

Teatras 
• Teatro riteris1
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Pramogų metas1
• Kaip sėkmingai susigadinti gyvenimą1
• Išdalyti „Kino pavasario“ apdovanojimai
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Laima Kreivytė
Pavasaris Londone
24

Anonsai 
• Šv. Velykų koncertas „Jono Pauliaus viltis“

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Tekstai

Šokoladinės Velykos

Agnė Narušytė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Vakar buvau Edinburgo karališkajame botanikos sode. Ten jau seniai pavasaris. Žydi magnolijos ir rododendrai. Per akmenis laipioja vijokliai, prie tvenkinio trinasi bambukų kamienai. Kvepia visais pasaulio medžiais. Vogčiomis nusiskynėm visokių augalų – parsivešim į Lietuvą. Nuo „Himalajų“ kalnelio stebėjom, kaip už tos žalumos pilki miesto akmenys tolumoje lipa į kalvą, kur į dangų sminga tamsūs bažnyčių bokštai.

Kažkur ten dar tik ateina Velykos – su triušiais ir kiaušiniais, su pamokslais ir mišiomis. Velykos man visada buvo dvilypės. Viena vertus, tai pernai mirusios gamtos prisikėlimo šventė (jai ir atstovauja kiaušinius dedantys triušiai). Kita vertus, tai, žinoma, Kristaus prisikėlimas. Nors tai turėtų būti džiugus įvykis, man jis nuo vaikystėje išeitų katekizmo mokslų visada atsidavė prakaitu ir kankinimais, agresija, krauju, skausmu, deginančia saule ant kryžiaus, kapinėmis. Ir net biblinio Velykų ryto pasakojimą persmelkdavo šviežios kapo duobės kvapas – kūno laukiančios, atvertos žemės alsavimas. O aname pasaulyje pabuvojusi siela visada baugino. Taigi šioje Velykų pusėje prisikėlimą nustelbia mirties įvaizdžiai; dvasią nusveria nukankintas kūnas. Kažkada prisikėlimas tikriausiai buvo pagrindinis Velykų motyvas Edinburge, dabar apie jį tepriminė tik į pašto dėžutę įmestas lapelis, iš kurio pažvelgė kruvinas Kristus.

Bet išėjus į gatvę, šios Velykų pusės nerasi nė ženklo. Apskritai ši šventė kur kas mažiau matoma nei Kalėdos. Tik tiek, kad parduotuvių vitrinose įkurdinami megzti, nulipdyti, miltiniai, moliniai ir šokoladiniai triušiai, į blizgančius popierėlius suvynioti šokoladiniai kiaušiniai. Šventimas, o tiksliau – alaus gėrimas, prasideda jau Didįjį penktadienį, kuris čia vadinamas „Good Friday“, t.y. Geruoju penktadieniu. Kaip Kristaus nukryžiavimo diena galėjo tapti „gera“, man vis dar nesuprantama. Pačią Velykų dieną visi vienas kitam dovanoja šokoladinius kiaušinius; paskui juos valgo. Vaikų kiaušiniai išslapstomi sode (atnešė Velykų triušis) – tie jų ieško ir taip susikrauna nemažas atsargas. Skaičiau, kad anksčiau ir čia kiaušiniai (tikri, ne šokoladiniai) buvo ridinėjami, o pralaimėjęs turėdavo savuosius suvalgyti (ir kaip jis nemirdavo nuo alergijos priepuolio?). Bet dabar šis žaidimas, regis, užmirštas – šokoladas keičia ne tik skonį, bet ir šventės prasmę. Šokoladinis kiaušinis – netikras, o būdamas netikras jis nebeturi ryšio su gamtos vaisingumu, taigi ir jo valgymo ritualas yra tuščias. Malonumas su kaltės prieskoniu. O kadangi šokoladas valgomas beveik kasdien, tai Velykas nuo kitų dienų skiria tik šokolado forma.

Kai vaikystėje margindavome kiaušinius – gal kokį šimtą, – man atrodydavo, kad taip jie virsta pasauliais. Mes nemokėjom jų išrašyti kosmoso kūrimo, saulės ar pasaulio medžio simboliais (vaškas niekaip neklausė ir varvėjo savaip), todėl iškirptame kojinės gabalėlyje pribarstę dažų pasikliaudavome atsitiktinumu. Dažai susiliedavo ir susimaišydavo, kiekvienas kiaušinis išeidavo unikalus, ilgai tyrinėdavau kiekvieną jo milimetrą. Aš juos atsimindavau, turėdavau mylimiausius, kai kurie kiaušiniai turėdavo vardus ir todėl jų jau nebūdavo galima valgyti. Ir ridinėti būdavo gaila. Dažnai tie ypatingieji kiaušiniai mano spintelėje išbūdavo iki kitų Velykų ar net ilgiau, o paskui jau nebežinau, kur dėdavosi – juos kažkaip pakeisdavo kiti.

Nuo tada neįsivaizduoju pavasario be kiaušinių marginimo ritualo, nors tikrosios jo prasmės ir nežinau. Kai anglai ir škotai perka šokoladinius kiaušinius, aš ieškau, kuo nudažyti „paprastus“ – blogiausiu atveju tiks ir svogūnų lukštai, raštus galima išrašyti flomasteriu. Jiems tai atrodo bereikalingas vargas, nes juk šokoladinis kiaušinis – skaniau. Nors jis ir tuščias: nėra šokoladinio trynio, tik lukštas, plonas ir dažniausiai ne itin geros kokybės. Taigi nėra kuo čia girtis. Bet ir mano išmarginti kiaušiniai čia kažkaip „nebeveikia“ – matyt, reikia ne tik spalvoto lukšto, bet ir dar vieno ritualo – visiems susėdus daužti kiaušinius, ieškant stipriausio. O čia daužti nėra su kuo. Nes negalima to daryti šiaip sau, tik dėl to, kad kažkas prašo, ir paskui to kiaušinio nevalgyti. Reikia daužti iš tikrųjų, bet čia niekas nežino, ką tai reiškia. Na, gal ir aš nežinau, ką tai reiškia, bet esu įsitikinusi, kad be šito pavasaris bus ne toks, apie kokį svajojau žiemą. Todėl Lietuvoje darau tai „rimtai“ ir man visada pavyksta.

O čia to ir nereikia. Edinburge pavasaris prasidėjo jau vasario viduryje – nepažinusi sniego, žaliavo žolė, žydėjo obelys ir narcizai. Klykavo žuvėdros. Jau seniai Velykos.

 

Skaitytojų vertinimai


9978. is Italijos2007-04-09 11:33
Ir as vakar taip masciau... "Lietuvoje darom tai rimtai, ir visada pavyksta":) Draugas vakar atlaidziai krykstavo stebedamas su kokiu atsidejimu as grudu kiausinius i kojine - jam tai absoliuciai svetimas ir visiskai nereikalingas ritualas, na bet ko del tokios keistuoles nepadarysi, tai veliau pats flomasteriu tuos kiausinius dailino. Bet nejaucia jie viso sito, ir visas dazymas su dauzymu gaunasi kazkokie ne tokie...

9980. ivs iš americos2007-04-09 21:11
Na, mes kiaušinius valgom dar kasdieniau, nei šokoldą, jeigu ką. Taip išeina, kad mūsų Velykas nuo kitų dienų skiria tik kas? Lukšto spalva?
Dar norėtųsi paprieštarauti, kad amžinai tie kažkokie kiti neįsikerta: nedažo, nedaužia, nesupranta, nevalgo... Taigi pati sakote, kad viską darote nerimtai, su išankstine nuostata, kad tie "jie" nepajus, nes yra iš prigimties sugaditnti, nusivažiavę, nusivystę į neteisingą pusę...
Na, pagalvokite, ar ne jumyse tatai, zyzla jūs nelaiminga. Darykite ne "rimtai", o rimtai ir bus tikra, sakau jums iš patirties dešimtmetės tarp amerikiečių.

9981. ivs2007-04-09 21:45
Netrevoju dar pasakyti, kad ne visi yra tokie pesimistai trumpažiūriai, kad visame kame matytų progą paliūdėt iš visos sveikatos. Na, ne visems būdinga tai, supraskite. Todėl ir Good Friday yra Gerasis Penktadienis, nes įvyko tai, kas turėjo įvykti. Atpirkimas. Atgimimas. Ne visi Dievo valią suvokia kaip retžius ir kančią. Pavyzdžiui, dar pridėsiu, kad mano dešimtmetė dukra manė, kad Lietuvos Nepriklausomybės dieną atsitiko kažkas nepataisomai blogo, nes tai ne šventė, o gedulas kažkoks. Ir tik atvažiavus į Ameriką suvedė galus. Šventė tai, didelė šventė, nors ir ant aukuro. Užknisa tas lietuvių parodomasis dvasingumas, pasakysiu.

9982. Trys šimtai dešimt 2007-04-09 22:00
Na ir įsikarščiavote, gerbiamasis / gerbiamoji ivs! Jūsų tokia patirtis ir temperamentas, Narušytės - kitokia. Bet niekas neverkšlena - tik sąžiningai perteikia savo patirtis. Todėl visada įdomu skaityti Agnės tekstus - ji niekada negražina nei savo, nei kitų situacijos. Be to, turi kalbos dovaną ir platų kontekstą. Ir kritikuoja todėl, kad jai iš tiesų rūpi, o ne iš mizantropijos ar tuštybės. Gerbiu ir žaviuosi šia autore ir laukiu jos tekstų. Sėkmės!

9983. ivs :))2007-04-09 22:44
Mano lygiai tokia pat patirtis ir temperamentas, jeigu norite žinoti. Anoks čia platus kontekstas viską tempti ant vieno kurpalio. Būtų labai šiltas geras tekstas, jei nebūtų prikišamai didaktinis, jei nepasakyt davatkiškas. Kiti irgi turi teisę būti, argi ne?

9984. Trys šimtai dešimt 2007-04-09 22:58
Aš visom keturiom už įvairovę ir kitų teisę būti. Ir straipsnio autorė, manau, taip pat. Jei jai nepatinka šokoladiniai kiaušiniai, tai dar nereiškia, kad ji fundamentalistė ar ksenofobė:) O davatkiškumas kaip tik prisimenamas kaip karti vaikystės patirtis. Geriau pasidžiaukime vieni kitais ir tuo, kad kažkas vis dar margina kiaušinius. Linkėjimai ivs:)

9985. ivs > Trys šimtai dešimt 2007-04-09 23:19
Na, tai susidaužkim, pažiūrėkim, kieno kietesnė kakta!

9988. Siūlas to ivs2007-04-10 12:47
Na tai ko cia purkstaujam, gerbiamieji, broliai lietuviai, tai imkite ir patys rasykite straipsniu apie velykas apie papracius. man jus pats labai davatkiskai cia erzinates!!! Panasu i kokia pikta bobute baznycioje kuri nori prasibrauti arciau altoriau, ir jei kas pasimaiso, lazda vanoja per nugara!:)))))))))))

9994. orbit2007-04-10 23:12
Puikus tekstas. Ačiū, Agne.

9996. is Italijos2007-04-10 23:23
Nesuprantu, IVS, ko cia purkstaut. Aisku, kad is savo varpines kalbant butent KITI neisikerta taip, kaip MAN norisi. Tuo tarpu kitiems gal atrodo, kad as neisikertu, bet apie tai jie tegu ir raso komentarus. O jeigu Jums per visas sventes gospelu ar pan. norisi, tai turbut tie desimt metu savo visgi jau padare:) Man, pvz, nesinori. Gerai, kaip yra. Vieni dalykai Lietuvoj, kiti gal Italijoj.

10000. ivs2007-04-11 00:13
Žiuriu, juodai nesusišneku. Nei man gospelų norisi, nei ką. Kiek dovanojom amerikiečiams mūsų margintus kiaušinius, kiek pasakojom, kaip suprantam, ką mums reiškia kiaušinių mariginimas ar Kūčios - visi liko sužavėti, norėjo išmokti, pabandyti. Nei mes jiems atrodėm durni, nei mes juos lakėm beviltiškais. Gal ne taip kažkaip išsireiškiau, ar ką. Na, tiek to.
Straipsnyje man užkliuvo autorės priešpastatymas - mes, tai vat labai dvasingi, o kiti tai šokoladiniai durneliai.

10004. Trys šimtai dešimt 2007-04-11 01:18
Na dabar as tave supratau, ivs - ir man dar labiau patinki. Ypac ta kitu kaip "sokoladiniu durneliu" metafora linksmai nuteikia:) Taip ir galvojau, kad tavo ir autores pozicijos is esmes panasios, tik gal tonas skiriasi...

10005. ivs :))2007-04-11 01:50
Suprantate, Trys šimtai dešimt, man patinka, kai žmonės kalba apie tai, kas jiems brangu, vertinga, svarbu ir turi prasmę. Negali tada negerbti, nesidomėti ar bent nepasidomėti. Bet kai tik tik arogatiškai užkertama: o pas mus, o mes, o aš - tai iškart kažkaip šleikštu pasidaro. Ir tas argumentas, kad šokoladą valgome kasdien, užtai jis ne ypatingas, netinka Velykoms, sutik, nevykęs. Man autorės straipsnyje nepatiko ne jos išpažįstamos vertybės, o pozicija kitų atžvilgiu. Ir dar keista truputį, kad autorė nežino tikrosios kiaušinių dažymo prasmės. Net ir pati suabejojau, gal tai, ką aš manausi žinanati, nėra tikroji prasmė?
Mano žiniomis ir supratimu, kiaušinį dažome taip, tarsi budintume pasaulį iš žiemos miego, todėl ant tamsaus, rudo, kaip žemė, kaip dirva pagrindo piešiame augalinius ornamentus. O daužiame kiaušinį tarsi išleisdami gyvybę iš po įšalo, kaip viščiukas, kad prasikala. Ir visa tai simbolizuoja ne tik pavasarinį atgimimą, bet ir Atpirkimą. Per per aspera ad astra, tpsknt. Aleliuja.

10006. taip2007-04-11 02:11
O as per tv girdejau, kad visi tie vasku ispiesti ornamentai turi mitologine prasme - pasaulio medis, kaip danguje, taip ir ant zemes, ir t.t. Bet kaip ir su juostu ornamentika, prasmes dingo, liko tik dekoras. Gal prasmes tiek ir yra, kiek sugebame i tai ideti? Todel gali buti pacios ivairiausios pozicijos - ir nesipykit per Velykas, mielieji!

10007. 2 ivs2007-04-11 12:08
ivs, Kaunas yra Kaunas, o Vilnius yra Vilnius. Uztai Tu gali atsisest su uzsienieciu mazu ar dideliu ir kantriai jam rodyt, aiskint, apie ka tie marguciai yra vietoj to, kad pasiputus atslinktum ir burbteltum "Ne lygis esat, nedvasingi, nieko as cia jums nerodysiu, nieko neaiskinsiu". Taip kad patirtys, nuostatos i Kita lietuviu tarpe yra skirtingos. Stai taip viskas juk paprasta.

10017. ...2007-04-11 22:39
ech, sunku su jumis dvasingais beigi tolerantiskais gincytis...:) Niekas gi cia neniekina kitu. Vienas zmogus parase, o kitas pritare, kad savotiskai svelniai liudna buti per sventes terpeje, kurioje tam tikra tradicija, kuri tau nuo vaikystes iaugusi i krauja ir turi tam tikra prasme, gali susilaukti dziugesio ar kazko panasaus, bet vis delto nesulaukia adekvataus isijautimo ir vis vien yra suprantama kazkaip "ne taip", kaip tau ar tavo Lietuvoje likusiems artimiesiems jauciasi. E basta:)

10025. is norvegijos :-) 2007-04-12 13:53
Per sventes Norvegijoje rodziau vietiniams norvegams kaip dazome velykinius kiausinius (svoguno lukstais, ekologiskai, labai paprastai). visi zavejosi ir aikciojo, tiesiog kaip mazi vaikai dalyvavo kievienoje proceso stadijoje. po to dauzemes pries suvalgydami tuos kiausinius. jie buvo labai susidomeje, nes ten irgi nera tokiu traidicju, per velykas vaikai gauna kruvas saldainiu ir viskas. galbut kad protestantiskas krastas. tiesiog kitos tradicijos. bet jeigu zmones yra atviri naujoms patirtims ir kitoms tradicijoms, tai jie labai nuosirdziai ir domisi ir priima tas patirtis.

10039. pp2007-04-15 16:07
Agne, jeigu tau tie marguciai ir ju musimas svarbu (man tai labai svarbu, nes brangi tradicija primenanti tevyne), tai reikia tuos aplinkinius britus aukleti - tegul musa ir valgo ir gerbia artimuju paprocius. Jei raukosi, reikia paskaityti jiems paskaita apie tai, kaip jie skelbiasi tokiais tolerantiskais kitoms kulturoms, o is tikruju tas ju tolerantiskumas ir isliaupsintoji "diversity" - tik apsimestiniai ir suvaidinti. Juos tai neblogai veikia. As jau keleta tokiu paskaitu atskaiciau - siaip, lyg tarp kitko, dar gerokai pries velykas ar betkokias sventes, tai dabar ir musa tuos kiausinius, ir valgo, ir ryte, ir vakare, ir dar antra velyku diena, ir netgi isvyke i pacias Alpiu kalnu virsunes, o desertui smagiai uzsikanda sokoladiniais (as taip pat). Neapsileisk ir nepasiduok, nes praeis metai, kiti, tada vel is naujo neikalbesi - griebk is pat pradziu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 85 iš 85 
7:06:35 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba