SEPTYNIOS MENO DIENOS

2003-02-28 nr. 557

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Helmutas Šabasevičius
Ne tik baletas
6

Muzika 
• Beata Leščinska
Samsono sugrįžimas
• Italų muzika Vazų dvare2
• Jaunųjų muzikos talentų ir jų pedagogų šventė
 Drąsiai sukęs naujos muzikos link
• Ketvirtadienis - studentų diena!
• KONCERTAI

Dailė 
• Monika Krikštopaitytė
Apie dirbtinumą
• Marius Zavadskis
Yra kaip yra
• Renata Ščerbavičiūtė
Vartai: šis tas apie estų "akademikus"
5
• Živilė Ambrasaitė
Be pavadinimo
• Apie Valdovų rūmų liekanų išsaugojimą
• Prisimintas Jonas Sidaravičius4
• PARODOS

Literatūra 
• Elena Černiauskaitė
Keturios dienos 5-ajame paviljone
5
• Vytautas Skripka1
• VAKARAI

Teatras 
• Ramunė Balevičiūtė
Publikai - atrakcijų ir... moralės
8
• Audronis Liuga
Keistis verčia tikrovė
• Monospektaklių festivalis Sankt Peterburge
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Živilė Pipinytė
Suprasti kitą
3
• Kam sekasi puikiai
• Prasilenkimai kosmose ir kasdienybėje
• Savaitės filmai2
• KINO REPERTUARAS

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Drąsiai sukęs naujos muzikos link

nauji leidiniai

[skaityti komentarus]

iliustracija

"Juozas Bertulis. Kūriniai fortepijonui"- taip pavadintas neseniai pasirodęs leidinys, pristatantis Lietuvoje mažai žinomo kompozitoriaus, pedagogo, chorų dirigento kūrybą. Juozas Bertulis (1893-1969) yra vienas ryškiausių prieškarinės Klaipėdos konservatorijos auklėtinių. 1929 m. baigęs kompozicijos studijas pas Stasį Šimkų, J. Bertulis ėmė aktyviai reikštis kaip choro dainų autorius, iniciatyvus pedagogas. Nuo 1928 m. iki karo dirbo Klaipėdos ir Šiaulių muzikos mokyklose. Prieš karą studijavo kompoziciją Frankfurte prie Maino prof. Hessenbergo klasėje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1945 m. mokytojavo lietuvių gimnazijoje Miunchene (karo pabėgėlių - DP - lageryje), vadovavo chorui. UNRRA universitete įsteigė Meno akademiją, baleto studiją ir perkeltųjų asmenų konservatoriją, pastarajai pats vadovavo. 1950 m. J. Bertulis su šeima persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, apsistojo Los Andžele. Paskutinius devynerius gyenimo metus praleido Čikagoje, mokytojavo lituanistinėse mokyklose, dirbo vargonininku ir chorvedžiu Aušros vartų bažnyčioje, prisidėjo prie Juozo Žilevičiaus lietuvių muzikologijos archyvo plėtros, rašė spaudai, aktyviai dalyvavo Čikagos lietuvių kultūriniame gyvenime.

Lietuvoje daugiau žinomi J. Bertulio kūriniai, išleisti 1930 m. Klaipėdoje (serija "Tulpių žaros"). Tarp jų - iki šiol populiarios dainos "Ar atsimeni namelį", "Tūkstantis žingsnelių", harmonizuotos liaudies dainos "Pasėjau linelius ant pylimo", "Aš pasėjau kanapėlę". Tai, kas buvo sukurta vėliau (daugiausia gyvenant JAV), šiuo metu saugoma Juozo Žilevičiaus ir Juozo Kreivėno lietuvių muzikologijos archyve Čikagoje. Kompozitoriaus dukters Inos Bertulytės-Bray iniciatyva praėjusiais metais visų užjūryje esančių rankraščių kopijos atgabentos į Lietuvą. Iš jų matyti, kad būtent pokariu J. Bertulis intensyviai tęsė kūrybinį gyvenimą ir ieškojo naujų išraiškos priemonių, formų, drąsiai suko naujos muzikos link. Tai atsispindi ir autoriaus lėšomis JAV išleistuose muzikos sąsiuviniuose (leidėjas Juozas Karvelis).

Kūriniai fortepijonui yra ta sritis, kur bene ryškiausiai atsiskleidžia J. Bertulio kompozicinės naujovės. Greta tradicine muzikine kalba sukurtų miniatiūrų fortepijonui, randame bitonalinių kūrinių ("Gieda gaideliai", "Išsiilgęs") ir kompozicijų, grindžiamų serijine technika (ciklas "Geraldina"). Šie kūriniai istoriniu požiūriu yra vieni pirmųjų lietuvių muzikoje, kur nedvejojant ir ryškiai prabilta modernia XX a. muzikine kalba. Analogiški bandymai sovietinėje Lietuvoje pasirodė tik 7-ajame dešimtmetyje, vadinamojo politinio atšilimo laikotarpiu. Ypač novatoriškas kompozitoriaus sprendimas fortepijoniniuose ansambliuose vienu metu taikyti skirtingus tempus ("Du temperamentai").

J. Bertulio fortepijoninių kūrinių rinktinę sudarė ir redagavo Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos vyr. mokytoja Aušra Kučinskienė, išleido J. Petronio leidykla, spausdino "Epaisas". Į šį leidinį atrinkti kūriniai fortepijonui solo, keturioms rankoms ir dviem fortepijonams. Jie, be abejonės, praplės ir papildys Lietuvos pianistų repertuarą. Be to, dalį pjesių lengvai gali pagroti jaunieji muzikantai. Todėl šias pjeses galima taikyti pedagoginiame darbe, mokantis skambinti fortepijonu. Pirmiausia tai pasakytina apie liaudies melodijomis pagrįstus kūrinėlius "Gieda gaideliai", "Šviesi naktis", "Kas bus, močiute, kas bus" bei nesudėtingos faktūros ir formos fortepijoninį ansamblį "Arkliukas".

Šiuo metu spaudai rengiama serija leidinių, apimsiančių visus kompozitoriaus J. Bertulio kūrybos žanrus - instrumentinę ir vokalinę muziką. Be kūrinių fortepijonui, atskirais leidiniais turėtų pasirodyti J. Bertulio religinės giesmės, originali kūryba balsui ir fortepijonui, chorai a cappella ir su akompanimentu. Taip pat turėtų pasirodyti I. Bertulytės-Bray baigiamas rengti kompozitoriaus kūrinių katalogas.

D. K.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 76 iš 76 
7:04:56 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba