SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-05-27 nr. 663

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Vita Mozūraitė
Kalbantis šokis
7

Muzika 
• Gintarė Adomaitytė, Marius Kraptavičius
Sapne raibuliavo skara
1
• Maištingas kūrėjas sugrįžta
• Aldona Eleonora Radvilaitė
Primenantys apie save
6
• Choras "Ave vita" švenčia 70-metį
• KONCERTAI

Dailė 
• Indrius Meška
Grafika Kauno laiku
• Laima Kreivytė
Vaizduotė su prijuostėle
• Rūta Taukinaitytė
Gyveno kartą knygrišys...
2
• Janina Krušinskaitė
Tobulas pasaulis
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
 Johan Simons: "Visa, kas neįprasta, bus prarasta..."
• TEATRAI

Kinas 
• Gyvas autorinis kinas
• Olivier Seguret
Sovietų griuvėsiai ir svaiguliai
• Živilė Pipinytė
Fandorinas ir Požarskis
1
• Tūkstantmečio liūdesys
• Jono Meko kūryba Lietuvos paviljone 51-ojoje Venecijos bienalėje1
• "Italų kinas be sienų" tęsiasi
• Filmai Aleksandrui Puškinui
• "Skalvijoje" – studentų videodarbai
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Lietuvos kinematografininkų sąjunga skelbia1
• AB Turto bankas aukcione parduoda
• Viešoji įstaiga Menų spaustuvė skelbia paraiškų priėmimą
• Galerijai reikalinga...

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Teatras

Johan Simons: "Visa, kas neįprasta, bus prarasta..."

[skaityti komentarus]

iliustracija
Režisierius Johan Simons

Nors ZTHollandia kompanija yra šiuolaikinio olandų teatro pasididžiavimas, jai netinka tradicinis teatro apibrėžimas. Pelniusi nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą ZTHollandia iškeitė tradicines scenos erdves į apleistas bažnyčias, fabrikus, oranžerijas ir net oro uosto krovinių aikšteles. Siekdama teatrą kuo labiau priartinti prie tikrovės ir suteikti jam socialinio aštrumo, o kartais ir politinės provokacijos atspalvį, ZTHollandia kartu su savo lyderiu režisieriumi Johanu Simonsu ištobulino olandų teatro tradicijai artimą spektaklių stilių: veiksmas vyksta čia ir dabar, atspirties taškas – konkreti situacija, susijusi su laikmečio aktualijomis.

Nors Johanas Simonsas yra vadinamas šiuolaikinio olandų teatro lyderiu, jis labiau panašus ne į estetą menininką, bet į žemę dirbantį ūkininką. Ir jo kalba neprimena savimi pasitikinčio intelektualo pasisakymų. Jis klausia, abejoja, ironizuoja ir šitaip provokuoja mąstyti apie klausimus, aktualius ne vien teatrui, bet ir šiuolaikinei kultūrai.

Pimasis ZTHollandia pasirodymas Baltijos šalyse vainikuos festivalį "Naujosios dramos akcija‘05". Jo išvakarėse pateikiame Johano Simonso pasisakymą "Theaterfestival 2003" alternatyvaus teatro programoje surengtame kolokviume.

Kai mano sūnus, grojantis elektrine gitara, įstojo į jaunųjų talentų klasę Amsterdamo muzikos akademijoje, jo muzikinis skonis radikaliai pasikeitė, lengvai įsimenamos populiarių dainų melodijos išnyko ir mūsų namuose staiga suskambėjo džiazo garsai, be to, jis pradėjo klausytis ir moderniosios klasikinės muzikos.

Žvelgdamas į praeitį smarkiai abejoju, ar reikėjo jį skatinti rinktis Amsterdamo muzikos akademiją. Kam tas sunkus džiazas, kam ta improvizacinė muzika, kam visas tas nesuprantamas šlamštas, kam Stravinskis, kam Messiaenas, meskim juos lauk, kuo blogas puikus gitaros pasažas? Tam mano sūnui niekada nereikėjo leisti šito atrasti, jis turėjo parašyti populiariausią dainą, ir taškas, ar madingą hitą plačiosioms masėms, bet aukštos kokybės; dainą, kurią visi galėtų dainuoti kartu, bet stilingą.

Dėl Dievo, jis yra prisiekęs džiazui, muzikai, užsidariusiai mažoje išrinktųjų grupelėje, kur čia rasi šlovę, klausiu savęs. Norėjau matyti jį per televiziją madingu kostiumu ir su gražiu sijonėliu prie šono, nieko ypatinga, tik įprasti dalykai, jokių nervų, jokio begalinio natų brazdinimo ar garsų akrobatikos, ne, ne, ne. Sužlugdžiau jį, atsiprašau. Atsiprašau, atsiprašau.

1985 m. įkurdamas "Hollandia" turėjau tikslą kurti teatrą žmonėms, kurie į teatrą niekada ar beveik nekelia kojos. Vietose, kur teatro niekada nepamatysi. Jie man skyrė paramą. Tačiau 1996 m. atliktas publikos tyrimas parodė, kad "Hollandia" pritraukia elitinę aukščiausios kvalifikacijos Olandijos teatro publiką. Perpildytos salės, taip, bet per daug protinguolių, misija žlugo.

Mes visai nepasiekėm publikos, kuri niekada ar beveik nekėlė kojos į teatrą; mes tapome vadinamųjų save gerbiančių intelektualų čempionais, žmogus iš gatvės mūsų spektakliuose buvo retas reiškinys, mes vaidinome Aischilo "Persus", kur žinianešys beveik nejudėdamas skelbė savo pražūtingą žinią. Jėzau, vietoje to sudėtingo šlamšto jis galėjo mums pašokti ar padainuoti – ne, aš noriu teksto, kurį galiu iškart suprasti, personažų, su kuriais galiu lengvai susitapatinti, kam visos tos refleksijos, kam tos kontempliacijos, kam ta poezija, niekada nesupratau, mano teatras liko žmonėms nesuprantamas.

iliustracija
Jeroenas Willemsas filme-spektaklyje "Sentimenti"

Privalėjau žinoti – menas turi būti skirtas visiems, menas neturi įžeisti, menas neturi būti ir pažeidžiamas, menas turi sugebėti save parduoti, ką jie nori pasakyti tuo "elitinis", ką jie nori pasakyti tuo "avangardas"? Mes žinome pakankamai – menas turi raminti, ne trikdyti, menas turi duoti atsakymus, o ne kelti klausimus.

GENE vaidinimas penkiasdešimties žmonių auditorijai, kuriai rūpi, ką pasakė filosofas Peteris Sloterdijkas ("Jei galime sukurti geresnius žmones nei dabar gyvenantys pasaulyje, kodėl mums to nepadarius?"), tokiais teiginiais besišvaistančio spektaklio kūrimas penkiasdešimties žmonių publikai su viena labiausiai subsidijuojamų kompanijų veda tik nesusipratimų, piktų reakcijų, beprasmių diskusijų link. Menas turi būti lyg minkšta pūkinė antklodė, nuslopinanti visą tą sunkiasvoriškumą, tą rėkimą, poilsio, poilsio…

Privalau pasitaisyti, parengti globalų repertuarą, kuriame kiekvienas atpažins save, privalau įsitraukti į kultūrinio dalyvavimo projektus, stengtis pasiekti publiką ir įvairias tikslines grupes, dalyvauti viktorinoje, kad išpopuliarinčiau teatrą ir padidinčiau žiūrovų skaičių, pamėginti paversti teatrą žiniasklaida, nors jis toks nėra, nors jis niekada toks ir nebus, tiesiog apsimesti, kad yra.

Atradau būtent tai, kad teatras yra silpnas, pažeidžiamas, tuo pat metu ir teisus, ir neteisus, ne visada lengvai suvokiamas. Kodėl norėjau tai daryti, kodėl leidau Elsie de Brauw "Persuose" šokti į vandenį, iš kurio ji išlipdavo visiškai pažeminta, akimirksniu praradusi visą orumą. Kaip menininkai mes galėjome apsisaugoti nuo visų tų problemų, viso to skausmo. Ar jie ko nors verti, tie vaizdai, tie žeminantys vaizdai? Pasaulis turi švytėti, o tai taikytina ir scenai; blizgink, blizgink, blizgink yra jos moto.

Stambesnės publikacijos prieš premjerą, trumpesnės recenzijos, svarbiausia – pritraukti publiką, net jei tai būtų paprasčiausi pagyrūnai; man nerūpi to ar kito kritiko nuomonė, man labiau rūpi mano veidas laikraštyje su gerai papasakota mano šeimos istorija, mano šuns, mano vyno rūsio, kad aš nė piršto nepajudinu – štai kas yra įdomu, štai apie ką žmonės nori skaityti, o ne apie tai, kad mane jaudina, ar paveikia to ar kito aktoriaus išvaizda, ar žodžiai, aktoriaus, kuris giliai susikoncentravęs sukrečia pasaulį... kam tai pagaliau rūpi.

Teatras turėtų liautis diskutavęs apie visuomenės kompleksiškumą, kompleksiškumas yra elito prabangos produktas, paprasti pranešimai – štai ko mums reikia, taip pat ir žiniasklaidoje, toje šlovingoje žiniasklaidoje, kur vieną dieną pasirodys visi, kiekvienas bus garsus, kodėl gi ne? Visi lygūs, kodėl ne? Atsikratykime diferenciacijos, detalių, visa, kas gražu, yra pažeidžiama, ne, ne, visa, kas gražu, yra parduodama, taškas.

Visa, ką čia pasakiau, žinoma, yra visiška nesąmonė, nesąmonė, nesąmonė, bent jau taip tikiuosi, bet kartais galvoju, kad nesugrąžinamai save prarandame? Mus praryja vidutinybė, visa, kas neįprasta, bus prarasta. Net jei mano sūnus gali groti geras populiarias dainas, jam taip pat leista tobulinti tai, ką ausis ne taip lengvai priima, tai, ko turi mokytis klausytis, sugebėti vertinti. Ne visada viskas turi būti vertinama ekonomine nauda.

Vertė Agnė Narušytė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
7:01:05 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba