SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-05-27 nr. 663

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Vita Mozūraitė
Kalbantis šokis
7

Muzika 
• Gintarė Adomaitytė, Marius Kraptavičius
Sapne raibuliavo skara
1
• Maištingas kūrėjas sugrįžta
 Aldona Eleonora Radvilaitė
Primenantys apie save
6
• Choras "Ave vita" švenčia 70-metį
• KONCERTAI

Dailė 
• Indrius Meška
Grafika Kauno laiku
• Laima Kreivytė
Vaizduotė su prijuostėle
• Rūta Taukinaitytė
Gyveno kartą knygrišys...
2
• Janina Krušinskaitė
Tobulas pasaulis
1
• PARODOS

Literatūra 
• VAKARAI

Teatras 
• Johan Simons: "Visa, kas neįprasta, bus prarasta..."
• TEATRAI

Kinas 
• Gyvas autorinis kinas
• Olivier Seguret
Sovietų griuvėsiai ir svaiguliai
• Živilė Pipinytė
Fandorinas ir Požarskis
1
• Tūkstantmečio liūdesys
• Jono Meko kūryba Lietuvos paviljone 51-ojoje Venecijos bienalėje1
• "Italų kinas be sienų" tęsiasi
• Filmai Aleksandrui Puškinui
• "Skalvijoje" – studentų videodarbai
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Anonsai 
• Lietuvos kinematografininkų sąjunga skelbia1
• AB Turto bankas aukcione parduoda
• Viešoji įstaiga Menų spaustuvė skelbia paraiškų priėmimą
• Galerijai reikalinga...

Bibliografija 
• Bibliografinės žinios

Muzika

Primenantys apie save

Paskutinioji "Sugrįžimų" festivalio savaitė

Aldona Eleonora Radvilaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rūta Lenčiauskaitė ir Marija Nemanytė
Nuotraukos iš LMRF archyvo

Gegužės 13 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko baigiamasis Lietuvos muzikų rėmimo fondo 2005 m. muzikos festivalio "Sugrįžimai" koncertas, skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai. Jame dainavo aštuonios Lietuvos operos primadonos Vincės Jonuškaitės-Zaunienės (JAV) dainininkių konkurso laureatės – mecosopranai Jurgita Adamonytė, Lina Urniežiūtė, sopranai Asmik Grigorian, Aušra Liutkutė, Milda Smalakytė, Julija Stupnianek, Jekaterina Tretjakova ir Raminta Vaicekauskaitė. Koncerte dalyvavo dainininkų konkurso Stasio Baro premijai laimėti laureatai bosas Jevgenijus Chrebtovas ir baritonas Deividas Staponkus, be to, tenoras Mantas Karpovičius, smuikininkas Jonas Kalėda. Jiems talkino patyrusios koncertmeisterės, pianistės Audronė Juozauskaitė, Renata Krikščiūnaitė, Daiva Petručionytė bei Raminta Gocentienė.

Paskutinė "Sugrįžimų" savaitė buvo įtempta šio festivalio organizatoriams bei "prisiekusiems" klausytojams. Vien Vilniaus rotušėje įvyko trys koncertai: gegužės 9, 10 ir 12 d. savo profesinius laimėjimus čia demonstravo viešnios iš Didžiosios Britanijos, Kanados ir Prancūzijos. Prieš kiekvieną koncertą festivalio globėjai dėkojo Muzikų rėmimo fondo kolektyvui, negailėjo pagyrimų direktorei Liucijai Stulgienei ir įteikdami puošniausias gėlių puokštes džiaugėsi, kad svetur studijuojantys ar jau net dirbantys jaunieji muzikai turi galimybę vėl priminti apie save Lietuvos klausytojams. Jų visada ypač laukia buvę mokytojai, giminės, artimieji. Darnaus "Sugrįžimų" organizatorių darbo dėka Rotušės salė visų koncertų metu buvo sausakimša. Tai suteikė pasitenkinimą atlikėjams, juolab kad publika karštais plojimais juos palaikė. Koncertams pasibaigus prie vyno taurės buvo dalijamasi patirtais įspūdžiais.

Gegužės 9 d. koncertavo pianistė Laurina Šablevičiūtė, 2003 m. įgijusi Karališkosios Škotijos muzikos akademijos magistro diplomą ir dirbanti koncertmeistere bei dėstanti fortepijoną šioje ir Douglaso akademijose, bei violončelininkė Giedrė Dirvanauskaitė, nuo 1997 m. kamerinio orkestro "Kremerata Baltica" artistė.

Koncerte skambėjo R. Schumanno Romansas Fis-dur, Nr. 2, op. 28, bei "Fantastinės pjesės" violončelei ir fortepijonui, op. 73, J. Brahmso "Fantazijos", op. 116, A. Šenderovo "Čiurlionio eskizai" ("Kompozicijos eskizas", "Varpas", "Angelas", "Demonas", "Vinjetė liaudies dainai", "Gintaro rūmai"), M. Tippetto Sonata Nr. 2, L. Šablevičiūtės vyro S. Davismoono "Beneath Garlands" ir B. Martinu "Variacijos slovakų tema".

Šį "Sugrįžimų" vakarą patirtais įspūdžiais mielai pasidalijo pianistė doc. Virginija Dabkutė: "Koncertas žavėjo atlikėjų profesionalumu, muzikavimo gyvybingumu, įdomiais interpretaciniais sprendimais, taip pat – Lietuvoje dar negirdėtų kūrinių premjeromis. L. Šablevičiūtės atlikti R. Schumanno ir Brahmso kūriniai atskleidė pianistės romantinį polėkį, puikų labai problemiško Rotušės fortepijono valdymą, formos – išraiškingų detalių ir visumos – pojūtį. G. Dirvanauskaitės grojimas žavėjo gražiu garsu, lanksčia frazuote. R. Schumanno "Fantastinės pjesės" buvo atliktos labai nuotakingai, atlikėjos puikiai jautė viena kitą, kūrė savitą šių pjesių koloritą. Antroje koncerto dalyje įdomiai nuskambėjo žmonai Laurinai skirtas S. Davismoono kūrinys violončelei ir fortepijonui – įtaigūs buvo muzikos kontrastai ir puikiai atlikėjų perteiktas šios muzikos šokinis pulsas. Labai malonu ir ypač brangu bei vertintina, kad jaunosios atlikėjos kas kartą pasirodo vis brandesnės ir jų interpretacijos vis įtikinamesnės."

iliustracija
Giedrė Dirvanauskaitė ir Laurina Šablevičiūtė

Gegužės 10 d. Rotušėje koncertavo viešnios iš Kanados – Vankuverio Reginos universitete pedagoginį darbą dirbančios pianistė Janina Kuzmas ir dainininkė Sophie Bouffard (sopranas).

J. Kuzmas fortepijonu skambinti pradėjo Sumgaite, Azerbaidžane. Ten baigė muzikos mokyklą. Atvykusi į Vilnių studijavo LMTA. Nuo 1991 m. vadovaujama prof. V. Vitaitės tobulinosi aspirantūroje. 1995 m. apsigyveno Kanadoje, Vankuveryje, 2002 m. įgijo muzikos daktaro laipsnį. Daug koncertuoja kaip solistė ir kamerinių ansamblių dalyvė, veda įvairius meistriškumo kursus. Gastroliavo daugelyje šalių.

Sophie Bonffard ilgą laiką ir skambino fortepijonu, ir dainavo. Pastaruoju metu vien dainuoja. Daug koncertuoja, dainuoja operose. Repertuaras labai platus – nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Dainininkė yra laimėjusi kelis Kanadoje vykusius vokalistų konkursus.

Pirmoje koncerto dalyje solo pasirodė J. Kuzmas. Pianistė paskambino du M.K. Čiurlionio Preliudus op. 7 (Nr. 2 ir Nr. 4) bei M. Musorgskio "Parodos paveikslėlius". Antroji koncerto dalis ypač įdomi buvo tuo, kad S. Bouffard (pritariant fortepijonui) atliko Kanados kompozitorių kūrinius.

Ši artistiška, lanksčiai frazuojanti, nuotaikingai ir spalvingai dainuojanti vokalistė savo pasirodymą pradėjo XX a. pirmos pusės kompozitoriaus Pierre’o Mercure’o (1927–1966) kūriniu "Dissidence" ("Kitamanis"). Šis muzikas grojo įvairiais instrumentais – fortepijonu, violončele, fleita, vargonais ir kt., studijavo matematiką ir filosofiją. Grojo orkestre, studijavo kompoziciją pas Claude’ą Champagne, o vėliau, Paryžiuje, – pas Nadią Boulanger. Ciklas "Dissidence" sopranui arba tenorui su fortepijono pritarimu susideda iš trijų dainų: "Les lions jaunes" ("Geltoni liūtai"), "Psaume" ("Psalmės") ir "Le cri de joie" ("Džiaugsmo šūksnis"). Nuotaikingą, prancūzų romantizmu ir impresionizmu dvelkiančią muziką dainininkė perteikė švelniu, šviesiu, šiltų atspalvių kupinu balsu, išraiškingai frazuodama.

Didžiausią įspūdį paliko dainininkę į Vilnių atlydėjusio vyro, kompozitoriaus Alain’o Perrono (g. 1959) išplėtotas, modernia kalba parašytas kūrinys "La romance du Vin" ("Vyno romansas"). Šis autorius studijavo obojų ir kompoziciją Kanadoje, pas Franēois Morelį Lavalio universitete, o vėliau – pas Krzysztofą Pendereckį Krokuvos muzikos akademijoje, kur 1996 m. įgijo daktaro laipsnį. Jis laimėjo nemažai kompozicijos konkursų, jo sukurti kūriniai atliekami daugybėje šalių. Nuo 2002 m. jis dėsto kompoziciją Reginos universitete.

"La romance du Vin" pagrįstas įspūdžiais, kuriuos sukėlė įžymiausio Kvebeko poeto Emile’o Nelligano biografijos faktai. Po labai sėkmingo to paties pavadinimo poemos viešo skaitymo Monrealyje E. Nelliganas sunkiai susirgo psichikos liga ir 1941 m. mirė. A. Perronas meistriškai, išradingai, panaudodamas įvairius efektus plėtoja savo kompoziciją. Įspūdingi muzikos garsai – įvairiom intonacijom pasakomi neilgi tekstai, mušamosiomis lazdelėmis per bosines fortepijono stygas sukeliami dundesiai (visa tai daro tik vokalistė), pasilenkus po pakeltu fortepijono dangčiu kartais "sudejuojama", o garsai tarytum nuskrenda. Taip perteikiamos įvairios įtemptos žmogaus sielos būsenos.

Paskutinis koncerto kūrinys – kompozitorės ir obojininkės, grojančios įvairiuose orkestruose, Elizabeth Raum septynių dainų ciklas "Men I Have Known". Ši kompozitorė sukūrė daugybę kūrinių įvairiems garsiems pasaulio atlikėjams: vokalo, trombono, tūbos, smuiko virtuozams; tris operas, baletų, per 50 kamerinių kūrinių ir kt. Įdomūs "Sugrįžimų" koncerte skambėjusio ciklo tekstai, tačiau gana graži, melodinga muzika neatrodė originali, intonacijos – tarytum jau kažkur girdėtos, pasikartojančios.

iliustracija
Janina Kuzmas ir Sophie Bouffard

Po koncerto paprašytas pasidalyti viešnių iš Kanados pasirodymo sukeltais įspūdžiais dainavimo meną gerai išmanantis ponas Valerijonas Indrikonis sakė: "Šios dainininkės dainavimas nepriekaištingas, tik balsą ji valdo kitaip, nei mums įprasta: kvėpavimas – krūtininis". Antroje koncerto dalyje koncertmeisterės amplua pasirodžiusi pianistė Janina Kuzmas sklandžiai, skaidriai akompanavo, meistriškai išgrojo tekstą, leisdama vokalistei jaustis laisvai.

Gegužės 12 d. Rotušėje koncertavo Lietuvai gan dažnai apie save primenanti smuikininkė Marija Nemanytė. Ji šiuo metu studijuoja Versalyje (Prancūzija), CNR konservatorijoje pas prof. I. Voloshiną. Smuikininkei talkino pianistė Rūta Lenčiauskaitė, 2004 m. įgijusi magistro diplomą LMTA (prof. V. Vitautės ir doc. A. Kisieliūtės kl.) ir tęsianti pomagistrines studijas Bulonės bei Jeano Philippe’o Rameau (Paryžius) konservatorijose, prof. R. Rochet ir Ronault-Louchart klasėse.

M. Nemanytė solo pagriežė du kūrinius – M. Regerio Preliudą ir fugą h-moll, op. 117, ir E. Ysa’e Sonatą Nr. 6, o duetu su pianiste atliko F. Schuberto Sonatiną g-moll, op. 137, D 408, B. Bartóko Ropsodiją Nr. 1, E. Griego Sonatą c-moll, Nr. 3, op. 45, ir G. Kuprevičiaus "Preliudą M.K. Čiurlionio atminimui".

Marija Nemanytė – valinga, profesionali smuikininkė, griežianti intensyviai, apgalvotai, sutelktai. R. Lenčiauskaitė, sugebanti kontroliuoti muzikinį procesą, yra kitokio tipo atlikėja – susidarė įspūdis, kad skambinti jai itin lengva, nereikia jokių ypatingų pastangų – gražaus tembro pasažai tarytum savaime liejasi. Itin pagirtina, kad M. Nemanytė atliekamus kūrinius stiliaus atžvilgiu stengėsi traktuoti skirtingai. Akivaizdu, kad dėl rimto požiūrio į savo profesiją ji puikiai pritapo prie kitų talentingų orkestro "Kremerata Baltica" narių. Labiausiai įtikino kokybiškai, intensyviai pagriežta E. Ysa’e Sonata smuikui solo.

Šventiškas "Sugrįžimų" finalas – jaunųjų Lietuvos dainininkų koncertas gegužės 13 d. – gausiai susirinkusiems klausytojams suteikė daug gerų emocijų. Programą pradėjo lietuvių liaudies daina "Strazde strazdeli" ir Ievos arija iš B. Dvariono operos "Dalia", vėliau buvo atliekamos populiarios žymiausių visų laikų kompozitorių dainos, arijos, scena, duetai iš operų bei kelių operečių fragmentai. O koncertą įspūdingai baigė beveik visų solistų atliekamas "Brindisi" iš G. Verdi operos "Traviata".

Smagu konstatuoti, kad Lietuvoje yra tiek daug jaunimo, turinčio gražius, gerai valdomus balsus ir puikias perspektyvas padaryti gal net pasaulinę karjerą. Profesionaliai dirbantys mūsų vokalo pedagogai sugeba taisyklingai suformuoti studentų balsus, atskleisti jų specifines savybes, ugdyti savo auklėtinių muzikinę kultūrą, stiliaus, išraiškos sampratą. Tobulėjimui ribų nėra, tad galima tikėtis, kad šie gabūs vokalistai, įgiję gerus profesinius pagrindus ir jau dabar džiuginantys klausytojus gražaus tembro balsu ar įtaigiu dainavimu, ateityje įgis dar daugiau patirties, praplės savo išraiškos priemonių arsenalą.

Septintasis "Sugrįžimų" festivalis baigėsi. Belieka laukti įdomių muzikinių susitikimų kitąmet.

 

Skaitytojų vertinimai


5051. Nera komentaru2005-05-31 18:34
Straipsnis kaip visados tuscias.Nieko kas geletu sudominti.Leps,leps rozinemis spalvomis...Tiesiog auksciausias lygis!

5055. SHABLONAS2005-06-03 15:37
PRADZIA- Gegužės 13 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko baigiamasis....... PABAIGA- Belieka laukti įdomių muzikinių susitikimų kitąmet.

5056. Deja Jus klystate, ŠABLONAS yra netgi toks:2005-06-04 00:01
PRADZIA Gegužės 13 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko baigiamasis Lietuvos muzikų rėmimo fondo 2005 m. muzikos festivalio "Sugrįžimai" koncertas, skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai. Jame dainavo aštuonios Lietuvos operos primadonos Vincės Jonuškaitės-Zaunienės (JAV) dainininkių konkurso laureatės – mecosopranai Jurgita Adamonytė, Lina Urniežiūtė, sopranai Asmik Grigorian, Aušra Liutkutė, Milda Smalakytė, Julija Stupnianek, Jekaterina Tretjakova ir Raminta Vaicekauskaitė. Koncerte dalyvavo dainininkų konkurso Stasio Baro premijai laimėti laureatai bosas Jevgenijus Chrebtovas ir baritonas Deividas Staponkus, be to, tenoras Mantas Karpovičius, smuikininkas Jonas Kalėda. Jiems talkino patyrusios koncertmeisterės, pianistės Audronė Juozauskaitė, Renata Krikščiūnaitė, Daiva Petručionytė bei Raminta Gocentienė. Paskutinė "Sugrįžimų" savaitė buvo įtempta šio festivalio organizatoriams bei "prisiekusiems" klausytojams. Vien Vilniaus rotušėje įvyko trys koncertai: gegužės 9, 10 ir 12 d. savo profesinius laimėjimus čia demonstravo viešnios iš Didžiosios Britanijos, Kanados ir Prancūzijos. Prieš kiekvieną koncertą festivalio globėjai dėkojo Muzikų rėmimo fondo kolektyvui, negailėjo pagyrimų direktorei Liucijai Stulgienei ir įteikdami puošniausias gėlių puokštes džiaugėsi, kad svetur studijuojantys ar jau net dirbantys jaunieji muzikai turi galimybę vėl priminti apie save Lietuvos klausytojams. Jų visada ypač laukia buvę mokytojai, giminės, artimieji. Darnaus "Sugrįžimų" organizatorių darbo dėka Rotušės salė visų koncertų metu buvo sausakimša. Tai suteikė pasitenkinimą atlikėjams, juolab kad publika karštais plojimais juos palaikė. Koncertams pasibaigus prie vyno taurės buvo dalijamasi patirtais įspūdžiais. Gegužės 9 d. koncertavo pianistė Laurina Šablevičiūtė, 2003 m. įgijusi Karališkosios Škotijos muzikos akademijos magistro diplomą ir dirbanti koncertmeistere bei dėstanti fortepijoną šioje ir Douglaso akademijose, bei violončelininkė Giedrė Dirvanauskaitė, nuo 1997 m. kamerinio orkestro "Kremerata Baltica" artistė. Koncerte skambėjo R. Schumanno Romansas Fis-dur, Nr. 2, op. 28, bei "Fantastinės pjesės" violončelei ir fortepijonui, op. 73, J. Brahmso "Fantazijos", op. 116, A. Šenderovo "Čiurlionio eskizai" ("Kompozicijos eskizas", "Varpas", "Angelas", "Demonas", "Vinjetė liaudies dainai", "Gintaro rūmai"), M. Tippetto Sonata Nr. 2, L. Šablevičiūtės vyro S. Davismoono "Beneath Garlands" ir B. Martinu "Variacijos slovakų tema". PABAIGA - Smagu konstatuoti, kad Lietuvoje yra tiek daug jaunimo, turinčio gražius, gerai valdomus balsus ir puikias perspektyvas padaryti gal net pasaulinę karjerą. Profesionaliai dirbantys mūsų vokalo pedagogai sugeba taisyklingai suformuoti studentų balsus, atskleisti jų specifines savybes, ugdyti savo auklėtinių muzikinę kultūrą, stiliaus, išraiškos sampratą. Tobulėjimui ribų nėra, tad galima tikėtis, kad šie gabūs vokalistai, įgiję gerus profesinius pagrindus ir jau dabar džiuginantys klausytojus gražaus tembro balsu ar įtaigiu dainavimu, ateityje įgis dar daugiau patirties, praplės savo išraiškos priemonių arsenalą. Septintasis "Sugrįžimų" festivalis baigėsi. Belieka laukti įdomių muzikinių susitikimų kitąmet.

5057. R.2005-06-04 10:17
Nesinoretu is karto pulti straipsnio autores, kuri visgi nera vien persaldintu opusu meistre, pavarte spauda galime rasti ir neblogu darbu. Recenzentei turbut iskilo klausimas: rasyti kiekvienam skaitytojui ar organizatoriams bei dalyviams. Matyt viska apsvarscius, matematiskai paskaiciavus pasirinktas antrasis variantas. Atidziau perskaites pastebiu, jog stengiamasi straipsni paivairinti citatomis, informacija apie Kanados kompozitorius, kuri programeleje neskelbiama. Taciau labai nuvyle kone tiesioginis minetosios programeles citavimas (pvz. apie J. Kuzmas, S. Bouffard...). Suprantama, jog rasant apie tiek koncertu neisvengiamai tenka iterpti gana didele doze informacijos, tik galbut tai galima padaryti meniskiau? Buvau M. Nemanytes ir R. Lenciauskaites koncerte, mano manymu jis is tiesu buvo neblogas, todel taip neigiamai nevertinciau recenzentes ispudziu. Taciau tenka sutikti su kitu atsiliepimu autoriu nuomone, jog straipsnis tikrai per saldus, nuspalvintas "rozinemis spalvomis", toks straipsnis, kurio pirma eilute perskaicius toliau skaityti nesinori.

5060. TAIGIS2005-06-06 02:34
KAM REIKIA TOKIU TEKSTU? CIA EILINE ATASKAITA!! KURIOJE IVARDINAMI DALYKAI, KURIE IR TAIP AISHKIAI MATOMI. KUR ANALIZE? KUR AUTORIAUS PRANESHIMAS? KUR TAI KAS KOMUNIKUOJA SU SKAITYTOJU?

14801. darius :-) 2008-08-05 08:18
labai patiko, pamaciau zinomu pavardziu, kritikos beveik nera, skamba kaip kanados laikrasciai....tai ka gauname, ta ir valgome. matematiskai paskaiciavus, daug prirasyta, o pasakyta nieko. rasykime, o po to skaitykime, ka paraseme ir analizuokime savo rastus, nes mes rasyti nemokame, o jei nemokame, tai ir nerasykime, nes laiko gaisimas skaitytojams skaityti jusu rasymus, nes neapsimoka gaisti skaitytojams laiko skaityti jusu rasytus rasymus. ar as labai daug pasakiau? tai ir nerasykit jei rasyt nemokat apie ka rasyt, ar ne?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
7:00:59 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba