SEPTYNIOS MENO DIENOS

2005-11-25 nr. 685

7 MENO DIENOS

| Archyvas | Redakcija |


Pirmasis 
• Rasa Vasinauskaitė
Opiumas liaudžiai, arba Lazdele į akį
24

Muzika 
• Vita Mozūraitė
Paskutinis dienos grožis
8
• Živilė Ramoškaitė
Smuikininkės kelyje – vėl naujovės
• Birutė Vainiūnaitė koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje
• Gitarų šventės1
• Dienoraštis apie "Čiurlionio" ansamblį
• Artėjančių Kalėdų garsai
• KONCERTAI

Dailė 
• Agnė Narušytė
Moterų mumifikavimo menas
1
• Neringa Černiauskaitė
Vidinė reakcija
3
• Virginija Vitkienė
Siuvinys: Lietuva – Suomija
1
 Ieva Pleikienė
Apie ekslibrisų meno šiuolaikiškumą
• PARODOS

Teatras 
• Daiva Šabasevičienė
Smėlis neturi poilsio
4
• Aktorės Irenos Tamošiūnaitės 70-mečiui1
• Aktoriaus fotografijų paroda2
• Alytaus miesto teatre – "Altorių šešėly" tęsinys2
• SPEKTAKLIAI

Kinas 
• Sąskaitos su biografija
• Priešinantis laikui
• Nebaisi kelionė
• Išleistas filmo "Baltos dėmės mėlyname" DVD
• Savaitės filmai
• KINO REPERTUARAS

Pasaulyje 
• Iš šio ar iš ano pasaulio?
• Paulina Pukytė
Airija, katė, angelai
5

Anonsai 
• Bibliografinės žinios

Dailė

Apie ekslibrisų meno šiuolaikiškumą

14-oji Vilniaus ekslibrisų bienalė Šv. Jono gatvės galerijoje

Ieva Pleikienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Karl-Georg Hirsch. Klauso Müllerio ekslibrisas

Nenuilstantis ekslibrisų entuziastas Valerijonas Jucys surengė jau 14-ąją Vilniaus ekslibrisų bienalę. Įspūdingas skaičius ir sveikintinas užsispyrimas palaikant istorinį tęstinumą. Lietuva pasaulyje garsėja ekslibrisais nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio. Tuomet jie asocijavosi su laisvos avangardinės kūrybos galimybėmis. Šiandien ekslibrisai iš aktualijų sūkurio pasitraukė į dailės gyvenimo nuošalę. Tačiau periodiškai vykstančios knygos ženklų parodos skatina susimąstyti, kuo šis žanras aktualus šiandien, kaip jis atrodo nūdienio meninio gyvenimo kontekste. Tenka pripažinti, kad prieš keletą dešimtmečių buvęs "novatoriškų eksperimentų laboratorija" šiandien jis lieka nuosaikios, konservatyvios dailės akiratyje. Ekslibrisas atstovauja dailei siaurąja šio žodžio prasme – tai beveik dailiojo estetizmo grynuolis su retai pasitaikančiomis priemaišomis. Tą nulemia pati ekslibriso prigimtis. Nors kalbėti apie tiesioginę jo sąsają su knyga šiandien beveik beprasmiška, tačiau ekslibrisai iki šiol yra knygos ženklai – nesvarbu, ar jais ženklinamos knygos, ar ne, jie vis dar atstovauja menamiems knygų savininkams ir yra skirti konkretiems asmenims. Paprastai juose atsispindi autoriaus pagarba ar draugiškumas ekslibriso adresatui ir jis dažniausiai išreiškiamas estetizuotu vaizdu.

Žvalgantis po bienalės ekspoziciją ryškėja keletas tendencijų. Pirma, parodoje labai daug kūrinių, kurių pagrindą sudaro kultūriniai sekiniai. Manipuliacijos įvairia meninio palikimo medžiaga – būdingas šiuolaikinio meno reiškinys. Todėl galime sakyti, kad šiandieniniai ekslibrisai – savojo laiko produktas. Pirmavaizdžiais sekama labai įvairiai, pradedant citatomis, baigiant laisvomis improvizacijomis. Karlo-Georgo Hirscho (Vokietija) ekslibrisų personažai asocijuojasi su ironišku vokiečių ekspresionistų požiūriu į žmogų ir jį supantį pasaulį, Imanto Ozolinio (Latvija) reklaminiai įvaizdžiai – su poparto kandumu. Miroslavas Ogorelica (Serbija ir Juodkalnija) sentimentaliai improvizuoja pagal botičelišką motyvą. Andrejas Maris Eižanis (Latvija) daugiareikšmiu simboliu paverčia Don Kichoto mirties sceną. Ona Šimaitytė-Račkauskienė sukuria taiklią Vinco Kisarausko kūrybos parafrazę, perteikiančią dailininko braižą. Įvairiapusis apeliavimas į praeities kultūrinį palikimą – vienas iš matomiausių ekslibriso šiuolaikiškumo simptomų.

Tiesa, gana ryškus ir kitas – vaizdai kuriami naudojant skaitmenines technologijas. Nežinia, ar dėl neįgudusios akies, ar dėl kitų priežasčių, kompiuteriu susintetinti vaizdai neatrodo itin patrauklūs. Naujų atlikimo priemonių naudojimas negarantuoja meninio novatoriškumo. Dauguma tokių ekslibrisų pasižymi specifiniu intensyviu koloritu ir abstrakčiomis formomis. Skaitmeniniuose kūriniuose atrandame vieną intriguojantį elementą, kuris gali pretenduoti į konceptualų akibrokštą. Kai kurie autoriai ekslibrisams panaudoja asmenų, kuriems jie skiriami, fotoportretus. Tai nėra visiškai naujas reiškinys – fotografinius atvaizdus aptinkame kai kuriuose V. Kisarausko knygos ženkluose, jie labai dažni išeivijos dailininkės Henrietos Vepštienės kūriniuose. Tačiau išvydus detalius, besišypsančius portretus Daivos Gudelytės, Kosto Katkaus ekslibrisuose apima jausmas, kad esi akistatoje ne su knygos ženklu, bet su asmens identifikacijos dokumentu. O toks prasmės apvertimas pakvimpa daugiasluoksniu konceptualiu žaidimu.

Šįkart pasirinktas žvilgsnis, ieškantis parodoje šiuolaikiškumo, neaprėpia ekspozicijos visumos, sureikšmina tik porą jos aspektų, net ne pačių svarbiausių. Tai – taip pat dėsningas mūsų laiko fenomenas. Perfiltravę mintimis į mus nepaliaujamai plūstantį informacijos srautą paprastai suvokiame, kad ši srovė plukdo tik labiausiai akį rėžiančius, provokuojančius, smalsumą žadinančius pasaulio vaizdo fragmentus. Gilieji arba esminiai jo klodai lieka nutylėti, visuma neaprėpta. Norint juos suvokti, nepakanka skubotų reportažinių žinučių. Tam reikia asmeninio žvilgsnio.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Kovo

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 81 iš 81 
7:00:13 Mar 7, 2011   
Jul 2008 Nov 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba